Problems of Epistemology and Political Philosophy&nbsp;in the Academic Discourse&nbsp;Jovilė Kotryna Barevičiūtė
&nbsp;
an

Barevičiūtė, Jovilė Kotryna

Problemos

Problems of Epistemology and Political Philosophy in the Academic Discourse 
Jovilė Kotryna Barevičiūtė



 


an

Jovilė Kotryna Barevičiūtė

Directory of Open Access Journals

171ISSN 1392–1126.  PROBLEMOS.  2007  71Disertaci josEPISTEMOLOGIJOS IR POLITINËS FILOSOFIJOSPROBLEMOS AKADEMINIAME DISKURSE2006 metø rugsëjo 29 dienà Vilniaus universi-teto Filosofijos fakultete apgintos dvi huma-nitariniø mokslø srities filosofijos krypties dak-taro disertacijos, kuriø autoriai – Filosofijoskatedros doktorantai Jonas Èiurlionis ir An-drius Navickas.Èiurlionis, pristatydamas savo darbà Fizi-kalistinë erdvës ir laiko problema, apibrëþë di-sertacijos objektà – fizikalistinës erdvës ir lai-ko problemos tyrimà realizmo–antirealizmokontroversijos kontekste. Trijose disertacijosdalyse pateikiama filosofinë ðios problemosanalizë apima platø istoriná kontekstà, at-skleidþiami pamatiniai fizikalistiniø erdvës irlaiko teorijø panaðumai ir skirtumai, remian-tis Aristotelio, I. Newtono, A. Einsteino,S. Hawkingo ir kitø autoriø darbais. Parodo-ma, kad daugelis ðiuolaikinës laiko ir erdvësfilosofijos problemø formuluojamos dar anti-koje, akcentuojamas jø tæstinumas ir metafi-zinis pagrástumas. Be to, ðiame darbe, pasakÈiurlionio, pateikiamas naujas, netradicinispoþiûris á kai kuriuos mokslo filosofijai aktua-lius klausimus. Antai naujai yra aptariamos Ze-nono Elëjieèio aporijos, reliacionizmo–absoliutizmo ginèas, chiraliðkumo problema,reliatyvumo teorijø paradoksai. Disertacijojekonstatuojama, kad fizikalistinë erdvës ir lai-ko problema kyla dël realistiniø ir antirealisti-niø teorijø interpretacinës samplaikos. Taip patatskleidþiamas klasikiniø teorijø realistinis ru-dimentas ðiuolaikinëse erdvës ir laiko trakta-vimo teorijose.Oficialusis oponentas prof. habil. dr. Kazi-mieras Pyragas (VPU) pabrëþë ðios disertaci-jos aktualumà mokslui, kartu pateikë ir nema-þai priekaiðtø. Pasak profesoriaus, koreguoti-nas disertacijos pavadinimas. Kodël? Mat sà-voka fizikalizmas èia vartojama lyg bandant ið-vengti kritiniø pastabø ir ginèø su fizikais pro-fesionalais. Kitas priekaiðtas – per plati diser-tacijos tema. Pasak profesoriaus, ji turëjo bûtiapibrëþta kaip Erdvës ir laiko samprata ðiuolai-kinëje fizikoje. Oponentas suabejojo disertan-to teiginiu, jog materija kuria erdvëlaivá, ir Ze-nono aporijø sprendimu sukûrus diferenciali-ná skaièiavimà. Be to, pasigesta naujausiø ðiuo-laikiniø fizikø sukurtø teorijø apmàstymo.Atsakydamas á pateiktas pastabas, Èiurlio-nis teigë, kad sàvoka fizikalizmas pasirinkta,viena vertus, neatsitiktinai, o kita vertus – ne-bandant iðvengti akademinës atsakomybës. Taifilosofijos, o ne fizikos doktoranto tyrimas, ga-limas traktuoti tik kaip filosofinë fizikiniø teo-rijø interpretacija, o ne kaip fizikinis tyrimas.Na, o termino fizikalizmas apibrëþimà galimerasti bet kurioje filosofijos enciklopedijoje. To-dël, pasak disertanto, ðis terminas visiðkai172tinkamas vartoti konkreèiame ðio darbo konteks-te. Èiurlionis sutiko, kad disertacijos tema yra kiekper plati, taèiau ðiuo klausimu galima pridurti, kadnepaisant pareikðtos pastabos darbe yra analizuo-jama daugybë fizikiniø problemø chronologinetvarka. Na, o Zenono aporijø aptartis skirta at-skleisti loginei paradokso problemai – klaidingøprielaidø formulavimui. Naujausios teorijos ne-buvo aptartos todël, kad, pasak Èiurlionio, filoso-finis diskursas nëra tam pakankamas.Kitas oficialusis oponentas doc. dr. Albi-nas Plëðnys (VU) teigë, kad disertacijoje iðsa-miai iðplëtota fizikalistinë erdvëlaikio proble-mos analizë. Docentas pabrëþë, kad minëtosproblemos istorinë tyrimo perspektyva itin pri-imtina, nes leidþia kiek plaèiau paþvelgti á fizi-kiniø erdvës ir laiko problemø sprendimus skir-tingomis epochomis. Kaip nuopelnà Plëðnysávardijo disertacijoje pateikiamà sëkmingà lai-ko ir erdvës klasifikacijos principà. Ði proble-ma kyla ið realistinës ir antirealistinës teorinësprieðprieðos. Vienas svarbiausiø docento prie-kaiðtø disertantui – prasta, sunkiai supranta-ma disertacijos kalba. Be to, lieka neaiðku, kaipreikëtø traktuoti I. Kanto ir A. Schopenhaue-rio erdvës ir laiko interpretacijas – kaip fiziki-nes ar fizikalistines?Atsakydamas oponentui disertantas sutiko,kad kalba nëra itin tiksli dël fiziko iðsilavinimotrûkumo – filosofinis diskursas yra visiðkai ki-toks. Kantas, pasak disertanto, konstruodamastranscendentalinæ erdvës ir laiko estetikà, re-miasi fizikalistiniu atspirties taðku. Schopen-hauerio erdvës ir laiko kategorijos pasauliovaizdinyje, kaip teigë Èiurlionis, paremtos taippat fizikalistiniu pagrindu. Taigi tiek Kanto,tiek Schopenhauerio erdvës ir laiko traktuo-tës gali bûti redukuojamos á fizikalistiná termi-nà, atsiribojant nuo psichologistiniø intencijø.Toliau kalbëjo tarybos nariai. Prof. habil.dr. Arvydas Marijus Ðliogeris (VU) teigë, kadði disertacija labai koncentruota savo proble-matika; vertintina kaip konceptuali, nors ir yrarizikingø teiginiø, taèiau jie puikiai organizuojaintelektinæ intrigà, o ne apsiriboja chrestoma-tiniu tyrimo lygiu. Doc. dr. Tomas Sodeika(KTU) tvirtino, kad disertacijoje plëtojamagamtamokslinë analizë yra sklandi ir aktuali.Docentas kaip ðio darbo pranaðumà pabrëþëir tai, kad apmàstant erdvëlaiká neapsiriboja-ma tam tikra konkreèia epocha, bet imamasityrimo pradedant antika ir baigiant XXI am-þiumi, atskleidþiant pagrindines erdvëlaikiosampratos raidos gaires ir fiksuojant svarbiau-sius jos pokyèius. Sodeika nurodë ir ðios diser-tacijos tarpdalykiðkumà – tai vienas esmingiau-siø tokio pobûdþio moksliniø darbø pranaðumøðiuolaikiniame akademiniame diskurse. Prof.habil. dr. Antanas Andrijauskas (KMFI) tei-gë, kad ðioje disertacijoje bandoma apþvelgtimilþiniðkà Vakarø mokslinës minties raidostarpsná – nuo antikos iki pat ðiø dienø. Tai, pa-sak profesoriaus, neabejotinas disertanto lai-mëjimas. Taip pat, teigë profesorius, èia atsi-spiriama pagundai pervertinti jau nesvarbiusðiandienai tam tikrus kadaise apmàstytus fizi-kinius reiðkinius. Pagrindiniai Andrijauskopriekaiðtai disertantui – tai gana miglota pa-ties disertacijos autoriaus pozicija ir pernelygdidelis aptariamø koncepcijø skaièius.Prof. habil. dr. Romualdas Karazija (VUTeorinës fizikos ir astronomijos institutas) tu-rëjo kone grieþèiausiø pastabø disertacijos at-þvilgiu ið visø kalbëjusiø tarybos nariø. Pasakprofesoriaus, Talis jokios teorijos neárodë, to-dël jo empirinës áþvalgos negali bûti traktuo-jamos kaip mokslinës, o Newtono ir Descarte-s’o dësniø gretinimas nëra tikslingas, nes taiaptarta jau kur kas seniau raðytose disertacijo-se. Negana to, Newtono dësniai nëra iðvedamiið dekartiðkøjø. Karazija taip pat nurodë, kadnemaþai disertacijoje pateiktø teiginiø netiks-lûs ir neteisingi, turint omenyje tai, kad ðiuo-laikinës fizikos teorijos atmeta fizinæ begaly-173bæ. Fizikoje begalybë nei paneigiama, nei pa-tvirtinama. Na, o mikropasaulyje vykstantysreiðkiniai aptariami netiksliai. Dvyniø paradok-so interpretacija taip pat kelia nemenkø abe-joniø. Darbe, pasak Karazijos, itin gausu ne-tiksliø formuluoèiø. Aká rëþia ir tai, kad daugnaudotasi ne pirminiais ðaltiniais, o populiari-àja mokslo literatûra. Neretai disertacijoje dës-tomos mintys prieðtarauja viena kitai, daromoskategoriðkos iðvados apie moksliðkai neiðtirtusreiðkinius. Maþa to, vienaðaliðkai atrenkama tai,kas iliustruoja disertacijos temà, ignoruojamimokslo rezultatai, pateikiamos netikslios iðva-dos. Karazija iðreiðkë susirûpinimà, kad ði di-sertacija vargiai gali bûti vertinama teigiamai.Mokslinis darbo vadovas prof. habil.dr. A. M. Ðliogeris tikrai gerai ávertino ðià di-sertacijà. Jo teigimu, panaudota solidi litera-tûra, daug kritinës medþiagos. Taèiau apgai-lestavo, kad disertacijos kalba nëra kokybiðkair ne visada tiksliai vartojama.Tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eval-das Nekraðas (VU) paþymëjo, kad disertacijaliudija Èiurlionio erudicijos aukðtumas ir gau-sias þinias raðyto darbo tema. Taèiau bëda ta,kad nëra aiðkios problemos formuluotës, pa-sigendama minties vientisumo ir loginio nuo-seklumo. Pernelyg plaèiai aptariami dalykai,niekaip nesusijæ su darbo pavadinimu. Kylaklausimø ir á juos disertacijoje nerandama at-sakymø: ar erdvëlaikis turi savaiminæ egzisten-cijà? Ar tai fizikalistinë erdvës ir laiko proble-ma? Kuo ji skiriasi nuo kitu rakursu keliamø erd-vëlaikio problemø (pavyzdþiui, metafizinës ar so-cialinës)? Ar erdvë ir laikas yra reiðkiniai? Kàreiðkia realistinë redukcija? Ðie ir galimi kiti klau-simai disertacijoje lieka neatsakyti.Nepaisant nemaþai pasakytø kritiniø pasta-bø, disertacijos gynimas buvo baigtas tarybosnariø visø teigiamu balsavimu. Èiurlioniui su-teiktas humanitariniø mokslø srities filosofi-jos krypties daktaro laipsnis.Daktaro disertacijà Þmogaus teisiø pagrin-dimo problema ðiuolaikinëje politinëje filosofi-joje apgynë ir doktorantas Andrius Navickas.Pristatydamas savo darbà disertantas apibrë-þë disertacijos objektà – tai þmogaus teisës, ku-rios suvokiamos kaip moralinës teisës, teikian-èios apribojimus pozityviai teisei, nepriklausan-èios nuo konkreèios politinës valdþios valios.Ðiø teisiø filosofinis pagrindimas – tai argu-mentø, kodël ir kiek turi bûti ginama individoautonomija nuo to, kas ðiandien paprastai lai-koma vieðuoju interesu. Paties Navicko teigi-mu, disertacijoje daug dëmesio skiriama þmo-gaus teisiø diskurso genezës procesui, skiria-mos trys pagrindinës politinës filosofijos trans-formacijos, kurios davë pradþià moderniomsþmogaus teisiø teorijoms: prigimtinio ástatymotradicijos susiformavimas, perëjimas nuo pri-gimtinio ástatymo prie prigimtiniø teisiø ir per-ëjimas nuo prigimtiniø teisiø prie þmogaus tei-siø. Disertacijoje taip pat iðskleidþiamos, in-terpretuojamos bei kritiðkai analizuojamos fi-losofinio þmogaus teisiø pagrindimo strategijos,kurios rekonstruojamos remiantis H. L. A. Har-to, R. Novicko, J. Rawlso, R. Dworkino,A. Gewirtho, J. Finniso darbais. Skirtingos þmo-gaus teisiø filosofinio pagrindimo strategijos nu-rodo skirtingus þmogaus teisiø ðaltinius: indi-vido pasirinkimo laisvæ, pamatinës lygybës te-zæ bei praktinës iðminties reikalavimus. Diser-tacijoje Navickas kelia klausimà apie nefiloso-finio þmogaus teisiø pagrindimo galimybæ.Konstatuojama, kad ðiuolaikinëje politinëje fi-losofijoje nëra sutarimo, kuri þmogaus teisiøpagrindimo strategija yra veiksmingiausia irátakingiausia. Taip pat pripaþástama, kad kon-kreèios þmogaus teisiø koncepcijos politinë ga-lia nebûtinai priklauso nuo jos filosofinio pa-grindimo. Disertacijoje Navickas taip pat pa-brëþia, kad pastangos atrasti filosofiná þmogausteisiø pagrindimà turi bûti traktuojamos kaipásitraukimas á diskusijà, naujø galimybiø ieð-174kojimà, bet ne siekis padëti taðkà, átvirtinti tamtikrà status quo.Oficialioji oponentë prof. dr. Jûratë Bara-nova (VPU) stengësi objektyviai ávertinti dar-bo pranaðumus ir trûkumus. Pasak oponentës,darbe panaudota plati, ávairi literatûra – bib-liografijà galima vertinti kaip tikrai solidþià. Irtai – neabejotinas ðios disertacijos pranaðumas.Þmogaus teisiø samprata aptariama itin pla-èiai – nuo Aristotelio iki pat Tomo Akvinieèio.Tyrimas polifoninis, t. y. problema gvildenamaið ávairiakrypèiø perspektyvø. Kalba korektið-ka, jauèiamas akademinis nuoseklumas. Tai to-kie bûtø pagrindiniai Baranovos pasakyti tei-giami darbo vertinimai. Na, o trûkumai bûtøðie: istorinis principas, kuriuo remiamasi ra-ðant darbà, neatitinka temos. Kyla klausimas,ar ið tiesø bûtina þmogaus teises filosofiðkai pa-grásti? Darbas labai referatyvus: skaitytojui su-daromas vadovëlio ar chrestomatijos áspûdis –pernelyg konspektyvu. O tai leidþia daryti prie-laidà, kad disertacijos autorius nesugebëjo at-siplëðti nuo galbût kiek studentiðko áproèiokonspektuoti ar, tarkime, mëgëjiðkos intenci-jos rinkti aforizmus ir sentencijas. Susidaroáspûdis, sakë oponentë, kad Navickui teko ge-rokai paskubëti raðant ðá tiriamàjá darbà, o taitarsi patvirtina disertacijos baigiamasis akor-das – iðvados, neiðplaukanèios ið disertacijostikslo.Á oponentës pastabas Navickas atsakë, kadþmogaus teisës ið esmës reikalauja filosofiniopagrindimo, turint omenyje platesnës perspek-tyvos ir tikslesnio jø vertinimo bûtinybæ. Di-sertantas sutiko, kad darbas iðties gana kon-spektyvus ir referatyvus, sudarantis mokomo-sios priemonës ávaizdá. Iðvados, pasak Navic-ko, taip pat gana problemiðkos, tarsi atitrûku-sios nuo viso darbo turinio. Taèiau tai – ne dëlskubos, o veikiau dël akademinio raðymo pa-tirties stokos. Kaip ir atomariniø sakiniø gau-sa – jie vartoti siekiant teksto aiðkumo, taèiaunukenèia ávairûs tekstologiniai pustoniai ir niu-ansai.Kitas oficialusis oponentas prof. dr. Alvy-das Jokubaitis (VU) Navicko disertacijà verti-no gana skeptiðkai ir negailëjo kritiniø pasta-bø. Pasak oponento, didþiulë bëda ta, kad në-ra iðryðkinta pagrindinio ðio tyrinëjimo aspek-to. Taip pat netikusi tyrinëjimo strategija, pa-þiûrø referavimas, neaiðki disertacijos idëja.Profesorius teigë, kad èia tik pristatomos, betne analizuojamos filosofinës idëjos, todël ti-riamasis darbo pobûdis iðryðkëja tik labai frag-mentiðkai. Darbo pradþioje plëtoto þmogausteisiø pagrindimo strateginio tikslo antroje di-sertacijos dalyje nepagrástai atsisakoma. Per-nelyg daug banalybiø, pavyzdþiui, þmogaus tei-siø nagrinëjimas kaip diskusija. Pamirðtamasutilitarizmas ir pragmatizmas. Iðkyla esminis,taèiau disertacijoje neatsakytas klausimas: ko-dël ðis diskursas siejamas su XIX a., o ne suXVIII a. pabaiga?Atsakydamas antrajam oponentui, diser-tantas sutiko su jo pastabomis ir teigë, kad ðidisertacija tik ið dalies gali bûti vertinama kaippavykusi. Darbe, pasak Navicko, stinga naujøpaties autoriaus áþvalgø, teksto gilumo, proble-mos iðryðkinimo, pamatiniø aspektø akcenta-vimo, nuoseklaus iðsikeltø tikslø ágyvendinimo.O þmogaus teisiø diskursas, kaip teigë diser-tantas, ásitvirtino tik po Kanto darbø.Toliau kalbëjæ tarybos nariai pareiðkë ávai-riø pastabø dël ðios disertacijos. Prof. habil.dr. E. Nekraðas teigë, kad darbe esmingai trûks-ta selektyvumo, taip pat ðiuolaikiniø filosofiniøteorijø aptarimo. Prof. dr. (HP) M. P. Ðau-lauskas (VU) disertacijos atþvilgiu pasakë dvipagrindines pastabas: retorinæ – dël sulietuvin-tø ir nesulietuvintø pavardþiø vartojimo, ir da-lykinæ – þmogaus teisiø diskursas tik santyki-nai naujas, neatveriantis kelio tarpdalykiniamdialogui, o todël galima prieiti prie iðvados, kadðis tyrimas nëra novatoriðkas, be to, jam stinga175originalumo, reikalaujamo raðant tokio pobû-dþio mokslinius darbus. Ðaulausko teigimu,darbas itin asimetriðkas, trûksta nuosekliaikonceptualizuotø teziø, argumentacijos, gina-mi teiginiai neárodomi citatomis. Darbas nëranuoseklus, o tai dar labiau iðryðkëja atkreipusdëmesá á prastà disertacijos kalbà. Prof. habil.dr. Bronislovas Kuzmickas (MRU) teigë, kadðioje disertacijoje argumentuotai atskleidþia-mas centrinis þmogaus teisiø pagrindimas, lai-komasi probleminio aspekto, filosofiniai ieð-kojimai nuosekliai grindþiami argumentais. Ta-èiau dëstymas pernelyg referatyvus, átakø gau-sa uþgoþia paties autoriaus pozicijà. Neatsa-koma á klausimà, koks yra moralinis þmogausteisiø aspektas, lieka neaiðkus disertanto po-þiûris á metafizinæ þmogaus teisiø pagrindi-mo galimybæ. Pripaþástama, kad þmogaus tei-sës – tai moralinës teisës, bet politinëje filo-sofijoje jos nepakankamai siejamos su mora-lës filosofija. Doc. dr. Dalius Jonkus (VDU)sakë, kad tai kultûringas darbas, atitinkantisdaktaro disertacijoms keliamus reikalavimus.Tai – eilinë disertacija, jokiomis originaliomismintimis nepatraukianti skaitytojo dëmesio,nes, pasak Jonkaus, Navickui pritrûko akade-minës dràsos ir kûrybinio uþmojo.Mokslinis darbo vadovas prof. habil.dr. E. Nekraðas sakë, kad jis gana patenkintas ðiodisertanto atliktu darbu. Perëjimas nuo prigimti-niø ástatymø problemos prie þmogaus teisiø liudi-ja puikiai formuojamà tyrimà, o tai leidþia pasiek-ti disertacijos keliamus akademinius tikslus.Tarybos pirmininkas prof. habil. dr. A. M. Ðlio-geris, dëstydamas nuomonæ apie ðià disertacijà,teigë, kad tyrimas yra pavirðutiniðkas, jokiu bû-du nepretenduojantis á akademiná fundamenta-lumà; tekstas nenuoseklus, padrikas, jam trûks-ta autoriaus minties gylio, o situacijà dar labiaupablogina prasta kalba. Pasak Ðliogerio, skaitantðià disertacijà „girdëti, kaip þvanga tuðèiavidu-riai þmogaus teisiø ðarvai“.Nors disertacija sulaukë gana daug negaty-viø vertinimø ir nusivylimo atliktu darbu þodþiø,gynimas buvo baigtas visø teigiamu balsavimu su-teikti Navickui humanitariniø mokslø srities fi-losofijos krypties daktaro laipsná.Ðiø dviejø apgintø disertacijø rezultatai liu-dija viena: jaunieji mokslininkai savo darbuo-se turi stengtis iðsaugoti tyrimo akademiðku-mà, kûrybinës minties polëká, siekti originalu-mo ir naujumo sintezës, o svarbiausia – nepa-mirðti akademinës atsakomybës visai Lietuvosfilosofø bendruomenei.Jovilë Kotryna Barevièiûtë

EPISTEMOLOGIJOS IR POLITINĖS FILOSOFIJOS PROBLEMOS AKADEMINIAME DISKURSE

Crossref

https://www.journals.vu.lt/problemos/article/download/2526/1747

EPISTEMOLOGIJOS IR POLITINĖS FILOSOFIJOS PROBLEMOS AKADEMINIAME DISKURSE

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals

Crossref

Problemos