The activities and views of Antanas Kaupas (1870-1913), the Lithuanian Catholic sociologist, are analysed in the article. This Catholic intellectual little known to us, residing in the U.S.A., sent his articles and studies to the Lithuanian press in which he tried to ground the idea that the creation of an improved society must be based on common human values and must not contradict natural human rights. On the grounds of works of the U .S.A. psychological direction – sociologists’ ideas, such as A. Ross’, F. Giddings’, L. Ward’s, and A. Kaupas’ – the harmfulness of the total transformation of society under compulsion, ignoring human nature and human rights as well as an absence of social perspectives of it was proved. They mentioned that this transformation was propagated by social radicals. Defending the idea of the evolutionary development of the society, A. Kaupas kept to the view that total welfare may only be reached through a close collaboration of various social groups in which all members of society could be assured of equal rights and possibilities to disclose their abilities and initiative. The main aim of the nation is the restoration and consolidation of Lithuanian independence. For this realization, a concordance of all the layers of society as well as all the political parties is necessary. This can be ensured with tolerance and harmony.Straipsnyje nagrinėjama JAV lietuvių bendruomenės veikėjo kunigo Antano Kaupo (1870–1913) socialinės pažiūros. Jis teigė, kad tobulesnės visuomenės kūrimas turi remtis bendražmogiškosiomis vertybėmis ir neprieštarauti žmogaus prigimčiai bei jo pašaukimui. Gindamas visuomenės evoliucinės raidos idėją A. Kaupas laikėsi pažiūros, kad visuotinę gerovę galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant įvairioms socialinėms grupėms, garantuojant visiems visuomenės nariams lygias teises ir galimybes rodyti savo sugebėjimus ir iniciatyvumą. Nuosavybės turėjimas savininkui nustato tam tikras pareigas visuomenei. A. Kaupas pripažino valstybei teisę reguliuoti įmonių veiklą, ypač darbininkų užimtumo srityje. Atmetė socialistų iškeltas gamybos priemonių suvisuomeninimo ir vienodo užmokesčio idėjas kaip neskatinančias iniciatyvos ir darbo našumo. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą laikė svarbiausiu tautos uždaviniu. Jam įgyvendinti būtina visų visuomenės sluoksnių politinių partijų santarvė, pasiekiama tolerancija ir susiklausymu
