Aleksijaus Mainongo „asmeninės vertės“ teorija tarp aksiologinių diskursų

Abstract

The main problems of the philosophical value theory (axiology) are: (1) is value ontologically dependent on the being?; (2) is value ontologically dependent on the valuing subject?; (3) is value epistemologically dependent on the valuing subject? The classical spiritualism basing itself on the thesis of the identity of the being, mind and value answers, affirmatively the question (1) and gives negative answers to the questions (2) and (3). The classical naturalism affirms (1) and (2) but denies (3). Postclassical relativism in the value theory answers all three questions affirmatively while postclassical axiological absolutism gives to all of them negative answers. The author analyses the theory of the Austrian philosopher A Meinong (1853-1920) as a representative of the early (‘psychologistic’) postclassical axiological relativism Thus theory is the result of an attempt to generalize the economic theory of the “marginal utility”. It is argued that mature “antipsychologistic” axiological relativism (as distinguished from the early “psychologistic” one) makes the distinction between the valuation as competence and valuation as performance. The first is the subject of the logic of valuation and decision. The second is the subject of the empirical (the psychology including) research.Straipsnyje tiriama A. Meinongo aksiologija, nustatoma jos vieta bendrame aksiologijos diskurse. Aksiologinės teorijos (klasikinis spiritualizmas, klasikinis natūralizmas, aksiologinis absoliutizmas, aksiologinis reliatyvizmas) klasifikuojamos pagal tai, kaip jos traktuoja vertės ontologinę nepriklausomybę nuo būties ir nuo vertintojo bei epistemologinę vertės nepriklausomybę nuo vertintojo. A. Meinongo teorija priskiriama aksiologiniam reliatyvizmui pažymint, kad gyvenimo pabaigoje jis iš dalies perėjo į aksiologinio absoliutizmo pozicijas. Savo tyrimus A. Meinongas pradėjo įrodymu, kad ekonominės vertybės nėra vienintelės: egzistuoja vertingi dalykai, neturintys ekonominės vertės. Vėlyvuoju laikotarpiu A. Meinongas skyrė subjektyvios asmeninės vertės teoriją ir absoliučios vertės teoriją. Analizuojama asmeninės vertės (jos atmaina yra subjektyvi ekonominė vertė) teorija. A. Meinongas skyrė dvi asmeninės vertės sąvokas – plačiąją ir siaurąją. Plačiąja prasme asmeninę vertę turi kiekvienas dalykas, kuris yra arba gali būti asmens (vertintojo) pozityvaus arba negatyvaus jausmo objektu. Vertę griežtąja prasme turi timologinių jausmų objektai. Aptariami šių jausmų skiriamieji bruožai