Philosophy is a result of creative work and as such also a factor of that work. The philosophy which pretends to be absolute truth loses the sense of measure and depreciates the man. Such is the fate of the dogmatized materialistic philosophy. It became a hindrance to the development of profound philosophical thought and because of its ignorance of existence of national cultures – a source of wisdom. A philosophical thought arises in a crossing of different cultures. It represents an example of the spontaneous thinking and of an originality of certain culture. The cultural meaning of philosophy is underlined by those accents that are expressing its humane trend.Straipsnyje aptariama filosofijos kultūrinė reikšmė. Teigiama, kad filosofija, būdama žmogaus kūrybinės veiklos išraiška, kartu yra šią veiklą skatinantis veiksnys. Filosofija, pretenduojanti į absoliutų žinojimą, praranda ribas ir pervertina žmogų. Toks likimas ištiko dogmatizuotą materialistinę filosofiją. Ji tapo gyvos filosofinės minties raidos stabdžiu, viena to priežasčių buvo tas faktas, kad ši filosofija neigė nacionalinės kultūros svarbą, kuri yra vienas iš žmogiškosios išminties šaltinių. Sovietinė objektyvaus būtinumo filosofija yra valdančiųjų veiksmų pateisinimas, iškreiptas teoriškas savivalės pateisinimas. Toks pateisinimas nuvertina filosofiją, paverčia ją kūrybiško mąstymo varžtais, padeda tarpti paviršutiniškai galvosenai. Filosofinė mintis gimsta susidūrus dviems skirtingoms kultūroms. Filosofinė mintis, stokodama glaudesnių ryšių su tikrove, pasineria į tariamybių sritį, jų aiškinimas ir kūrimas tampa svarbiausiu tikslu. Filosofijos kultūrinė reikšmė apibrėžiama tais kriterijais, kurias pabrėžiamos jos humanistinės tendencijos. Filosofijos vardas dera tik toms mintims, kurios skatina kurti
