The status of philosophy has till recently been given contradictory evaluations by philosophers as well as by representatives of other sciences. This is conditioned by the insufficient understanding of the peculiarities of the nature of philosophical knowledge itself.
The article deals with the essential features of the nature of philosophical knowledge, i.e., the universal character of philosophy, its method and categories, the unity of the ontological, the methodological, the logical and the cognitive manifold in the system of dialectical and historical materialism as well as with the peculiarities of the criterion of truth in philosophy. It is stated in conclusion that the character of philosophical knowledge conditions vast possibilities for revealing and registering new manifestations of the peculiarities of philosophical knowledge which occur in the process of the development of science.Straipsnis skirtas filosofijos ir filosofinio mąstymo savitumui aptarti. Teigiama, kad specifinė filosofinio pažinimo ypatybė yra sintetinis filosofijos pobūdis: ji negali būti apribota nei grynai formaliais, nei turiningais, nei formalizuotais mokslo elementais, nes filosofija ima iš jų tai, kas būtina, ir jungia į vientisą struktūrą. Bet kurios filosofinės sistemos pradiniai teiginiai sąlygoja jos, kaip visumos, pagrindimo būdus, argumentavimo formas, vidinę logiką ir kt., todėl svarbiausia filosofijos, kaip sistemos, ypatybė – ontologinio, metodologinio, loginio ir gnoseologinio aspektų vienybė. Filosofinio pažinimo specifiką sąlygoja tai, kad jo pradiniai principai ir teiginiai yra universalios kategorijos. Filosofija pati susikuria sau būtiną loginį instrumentarijų. Tiesos kriterijus filosofijoje yra praktika pačiomis įvairiausiomis jos pasireiškimo formomis. Filosofija atlieka ir pasaulėžiūrinę funkciją – filosofinė pasaulėžiūra yra bet kokios pasaulėžiūros teorinis pagrindas. Ši funkcija sąlygoja kai kurias filosofinio pažinimo ypatybes – vertinamąjį ir kritinį aspektus
