Vabalaitė, Rūta Marija

Problemos

Crossref

Studija apie kantiškąją teisingumo sampratą

Rūta Marija Vabalaitė

Directory of Open Access Journals

ISSN 1392-1126. PROBLEMOS. 2000 58 Naujos disertacijos STUDIJA APIE KANTIŠKĄJĄ TEISINGUMO SAMPRATĄ 2000 metų birželio l d. viešame doktorantūros komiteto posėdyje Lietuvos filosofijos ir socio­logijos institute Nerija Putinaitė apgynė diserta­ciją tema „Teisingumo problema Immanuelio Kanto filosofijoje". Darbo vadovas -prof. ha­bil. dr. Romanas Plečkaitis, oponentai - prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas ir doc. dr. čes­lovas Kalenda. Disertacijos objektas - teisingumo sampra­ta Kanto (praktinėje) filosofijoje. Lietuviška­sis teisingumo terminas suprantamas kaip vo­kiškojo Gerechtigkeit, vartojamo Kanto raštuo­se, atitikmuo. 'fyrimo objektas yra ne tik tei­singumo ( Gerechtigkeit) sąvoka ir jai kalbiškai artimos sąvokos. Teisingumo problema susiju­si su Kanto filosofijoje skleidžiamomis mora­lės, teisės, religijos temomis. Kanto teisės, mora­lės, religijos, paži.nimo teorijos,politikos filoso­fijos problematika tiriama siekiant atskleisti teisingumo problemos ribas ir skirtingus jos sprendimo būdus. Darbe teigiama, kad šiuolaikinėje filosofijo­je aptariant teisingumo problemą neretai grįž­tama prie Kanto filosofijos. Kantas manomas esąs etika grįstos teisingumo teorijos pirmtakas, pabrėžiamas jo indėlis į šiuolaikinius teisingu­mo problemos tyrimus. Kita vertus, stokojama teisingumo sampratos Kanto filosoftjoje tyrimų. Darbo tikslas ir yra tirti šią teisingumo sampra­tą, kad galima būtų tiksliai atsakyti į klausimą ne tik apie Kanto teorijos įtaką šiuolaikinių tei­singumo problemų sprendimuL bet ir apie Kan-to teisingumo sampratos ribas bei vietą šiuolai­kinių teismingumo teorijų kontekste. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados. Pir­moje dalyje („Teisingumo problemos Kanto fi­losofijoje tyrinėjimų apžvalga") atliekama O. Hoffe's, W. Kerstingo, A Roseno, S. Shell, Ch. Korsgaard ir R. Brandto teisingumo proble­mos filosofijoje tyrimų analizė: Hoffe kantiškai aptaria šiuolaikinį politinį teisingumą; Kerstin­gas teisingumą atskleidžia esant tarp proto ir pozityviosios teisės; Rosenas kalba apie teisin­gumą kaip pilietinės laisvės garantiją; Shell ap­taria teisingumą kaip kosminį principą; Kors­gaard atskleidžia dvilypę, procedūrinę ir sub­stantyviąją, teisingumo sampratą; Brandtas apta­ria teisingumą kaip teismingumą. Nubrėžiamos šiuolaikinės šios problemos tyrimų strategijos. Antroje dalyje („Kantiškojo teisingumo eti­niai ir teisiniai pavidalai") tiriamos etinės ir tei­sinės teisingumo sampratos Kanto filosofijoje apibrėžtys. Analizuojama etinė teisingumo sam­prata tiriant Kanto mėginimus teisingumą api­brėžti etiškaL kaip dorybę, imperatyvą, absoliu­čią vertę, o etinius teisingumo pavidalus - kaip pilietinę būklę, visuotinę valią, žmonių teismą ir išorinius įstatymus. Teisinė teisingumo sam­prata atskleidžiama tiriant teisinę valstybę ir tei­singumo principus-viešumą ir lygybę, taip pat teisingumo aplinką-tvarką, prievartą, nuosa­vybę. Teisinę ir etinę teisingumo sampratą pa­pildo teisingumo teleologijos tyrimas: „teisin­gumo trūkumo" analizė, dieviškojo teisingumo 129 samprata grindžiama moralės teleologija; am­žinosios taikos idealo bei kritinio politinio vie­šumo samprata grindžiama teisės teleologija. At­skleidžiamos ir teisinės bei etinės teisingumo ribos: tiesos sakymo ir neteisingo priešo para­doksaL jausminės teisingumo ribos, žmogaus lai­mės galimybė, kultūrinės teisingumo ribos. Trečioje dalyje („Teisingumo sampratos Kan­to filosofijoje vertinimas") apibendrinamos tei­singumo Kanto filosofijoje tyrimo išdavos: tei­singumo pagrindas yra visuotinumas; išoriškai pasireiškiantis teisingumas yra teisiškumas; te­leologinės teisingumo apibrėžtys išplečia teisin­gumo visuotinumą. Aptariamos kantiškojo tei­singumo teorinės prielaidos: teisingumas yra bū­tinas dėl žmogaus blogojo įgymio; teisingumą įgalina individuali praktinė sprendimo galia. Re­miantis antrojoje dalyje atlikta analize, nurodo­mos iki šiol atliktų teisingumo problemos Kan­to filosofijoje tyrimų ribos. Išvadose teigiama, kad rekonstruojant teisin­gumo sampratą Kanto filosofijoje, išryškėja jos daugialypiškumas, neleidžiantis apie teisingu­mą kalbėti tik kaip apie etikos, teisės, teologijos ar politinės teleologijos da]yką bei tartL jog Kan­to filosofijoje galima aptikti sis temišką teisingu­mo pavidalą. Nelengva nustatyti ne tik etiškumo­teisiškumo santykį teisingumo sampratoje, bet ir teleologijos bei teisinių teisingumo apibrėžčių santykį Etinės teisingumo apibrėžtys parodo, jog pagrindinis teisingumo kriterijus-ne individua­lumas, atskira valia, o visuotinumas. Šiuolaikinių Kanto teisingumo sampratos ap­tarimų kontekste tyrimas iškelia naujų Kanto praktinės filosofijos tyrimų kryptis, kurių svar­biausia yra atskleista galimybė teisingumą ap­tarti ne tik kaip grįstą etiškai-visuotinai, bet ir etiškai-individualiai. Parodoma, jog atskiras tei­singumo apibrėžtis vienija, nepaisant Kanto pa-130 brėžiamo visuotinumo, praktinės sprendimo ga­lios samprata, būtinybė atrasti pusiausvyrą tarp individualumo ir visuotinumo, pasaulio tvarkos mechaniškumo ir veikimo spontaniškos paska­tos. Kanto praktinei filosofijai būdinga idėja, kad individuali praktinė sprendimo galia vienintelė gali atrasti ryšį tarp teisingumo idealo ir realy­bės, individualių ir visuotinių interesų, iššori­nių ir vidinių veikimo paskatų. Abu oponentai pažymėjo tiriamos problemos aktualuiną bei tyrimo rezultatų svarbą. Prof. A Andrijauskas nurodė, kad vertingiausias jo oponuojamosios bruožas -rimtas dalykiškumas. Disertacijos temos pasirinkimas, struktūra ir pa­grindinių problemų spektro išskyrimas liudija autorės užmojų tikslingumą ir susitelkimą į po­zityvią teisingumo problemos Kanto filosofijo­je analizę. Jis teigė, jog skaitant disertacijos teks­tą, į akis krinta ramus dėstymo stilius, potraukis į nešališką pozityvią objektyvistinę analizę. Ki­ta vertus, truputėlį stingą asmeniškumo, subjek­tyvumo, ypač sprendžiant tokias etines proble­mas, kur tas aspektas labai svarbus. Dr. č. Kalenda teigė, kad teisingumas buvo ir yra labai svarbi etikos, teisės, politinio gyve­nimo problema, pas mus ji labai mažai tyrinėta. Ginamas darbas apie vieno iš didžiausių filoso­fijos ir etikos autoritetų l. Kanto požiūrį į šią kategoriją bei problemą, be abejonės, yra ir te­oriškai, ir praktiškai aktualus bei reikalingas, o disertantės mąstymui nestinga nei skvarbaus analitinio žvilgsnio, nei sugebėjimų daryti pa­grįstus apibendrinimus bei išvadas. Oponentas teigė, kad disertacija, teoriškai analizuojanti tei­singumo problemą Kanto filosofijoje, padeda gi­liau suprasti pribrendusius humanistinius nū­dienos poreikius ir yra verta, kad jos pagrindu būtų parengta ir išleista knyga. Rūta Marija Vabalaitė 

Vilnius University Press Scholarly Journals

https://www.journals.vu.lt/problemos/article/download/6815/4552

Studija apie kantiškąją teisingumo sampratą

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Crossref

Directory of Open Access Journals

Problemos

Vilnius University Press Scholarly Journals