Pragmatizmas ir E. Nagelio mokslo filosofija

Abstract

The article considers the impact of the ideas of pragmatism in the origination of American philosophy of science, and particularly in the origination of E. Nagel’s conception of science. The latter has appropriated to some extent the doctrine of fallibilism, the critical attitude towards the role of common sense in scientific knowledge, Ch. Peirce’s idea of necessary link between the rational and the sensible, and J. Dewey’s instrumentalism. The ideas of pragmatism are critically analysed, the evolution of the pragmatic maxim in the philosophical development of Ch. Peirce is cleared up and the sense in which the maxim was used by E. Nagel is revealed. The conclusion is drawn that namely under the influence of pragmatic school E. Nagel has explained science as a self-correcting process and has solved the problem of demarcation of science not in the reductionist manner of neopositivism, but by the way of explication of scientific method.Straipsnio tikslas – atkreipti dėmesį į tas pragmatizmo idėjas, kurios davė pradžią mokslo filosofijai Amerikoje ir padarė įtaką E. Nagelio mokslinio metodo ir mokslo struktūros sampratai. Aptariamos Ch. Peirce‘o pagrindinės metafizikos idėjos – pasaulio sferos, reiškiamos „Pirmumo“, „Antrumo“ ir „Trečiumo“ kategorijomis, taip pat jo tiesos ir falibilizmo koncepcijos. E. Nagelis iš esmės lieka Ch. Peirce‘o tiesos kaip sutarimo teorijos plėtotojas. Jis sprendimo teisingumo kriterijaus irgi ieško ne atožvalgoje į minties santykį su tikrove (nes nemato objektyvių jų sąlyčio taškų). Ch. Peirce‘o semiotinių idėjų E. Nagelis neperėmė. Mokslo logikos srityje E. Nageliui Ch. Peirce‘o idėjų perteikėjas buvo J. Dewey‘is: vertingiausia mokytojo filosofijoje E. Nageliui pasirodė instrumentinė, operacinė mokslo traktuotė. Vidinei mokslo analizei instrumentinis požiūris labai vertingas sprendžiant loginių principų prigimties problemą. Pastarąją E. Nagelis sprendė idealistiškai, atplėšdamas logikos principus nuo jų objektyvaus pagrindo – materialios tikrovės ir kurdamas natūralistinį logikos be ontologijos variantą