Mažosios ir Didžiosios Lietuvos integracijos problema XIX a. - XX a. pradžioje

Abstract

The aim of the article is to analyze the relation between Lithuania Major and Lithuania Minor at the end of the XIX and in the beginning of the XX century. The author argues that the question of integration was problematic despite the common language and the interaction between the regions in the time of the Lithuanian press ban. The author suggests that the reasons of the divide are connected with the differences of religious traditions and develops the argument by analyzing the societal self-understanding of Lithunians in Lithuania Minor.Straipsnio tikslas yra atskleisti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių integracijos idėjos problemiškumą XIX - XX a. sandūroje, remiantis gausia to meto mažlietuvių spauda, pateikti, jog, nepaisant kalbos ir kilmės giminiškumo, kultūrinį suartėjimą stabdė istorijos vyksmo suponuota skirtinga didlietuvių ir mažlietuvių politinė-valstybinė tradicija, skirtingas kraštų ekonominis lygmuo ir besiskirianti religinė-kultūrinė aplinka, Didžiojoje Lietuvoje paremta katalikiškąja lenkiška, Mažojoje Lietuvoje - protestantiškąja vokiška tradicija. Straipsnyje bus siekiama parodyti, kad politinio integralumo idėja iki pat Pirmojo pasaulinio karo buvo iš viso nediskutuotina tema, o kultūrinis bendradarbiavimas tarp mažlietuvių ir didlietuvių spaudos draudimo metais, Didžiosios Lietuvos istorijos ir kultūros simbolių perkėlimas į mažlietuvių kultūrinę terpę nebuvo platesnio pobūdžio reiškinys, nes daugumai mažlietuvių, saistomų konservatyvių ir surinkiminio sąjūdžio proteguotų idėjų, integracinės Didžiosios ir Mažosios Lietuvos apraiškos buvo nesuprantamos ir nepriimtinos