Relation Between Political Philosophy and Political Science Julija Tuleikytė
&nbsp;
/span

Tuleikytė, Julija

Problemos

Tuleikytė, Julija,

Vilnius University Institutional Repository

Politinės filosofijos ir politikos mokslo santykio tyrimas :

Relation Between Political Philosophy and Political Science 
Julija Tuleikytė


 


/span

Julija Tuleikytė

Directory of Open Access Journals

196ISSN 1392–1126.  PROBLEMOS  2012  81 PolITINėS FIloSoFIJoS IR PolITIKoS MoKSlo  SANTYKIo TYRIMASM. Stoškaus disertacijos gynimasBesibaigiant 2011 metams, gruodžio 16 d. Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantas Mindaugas Stoškus apgynė dak-taro disertaciją Politinės filosofijos ir politi-kos mokslo santykis: Leo Strausso argumen-tų analizė (mokslinis vadovas – prof. eval-das Nekrašas, konsultantas – prof. alvydas Jokubaitis). Pristatydamas disertaciją Stoškus visų pirma pažymėjo, jog susitelkti į politinės fi-losofijos ir politikos mokslo problemą paska-tino Filosofijos fakultete baigtos bakalauro bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute – magistro studijos (kaip vėliau pa-sakė disertacijos vadovas prof. Nekrašas, disertacijos tema iš tiesų idealiai atitinka di-sertanto įgytą išsilavinimą). Pasak disertanto, Leo Straussas, vienas pirmųjų mąstytojų, tyri-nėjusių šių disciplinų santykio problematiką, Lietuvoje moksliškai išsamiau nenagrinėtas, o tarptautinėje bendruomenėje, nors nema-žai tyrinėtas, analizuojamas veikiau paskirais nuostatų į politikos mokslą ir politinę filo-sofiją klausimais. Mindaugas Stoškus savo tyrimui kėlė tokius uždavinius: išsiaiškinti 1) kokiomis pamatinėmis moderniosios poli-tinės filosofijos prielaidomis remiasi politikos mokslas; 2) kaip formavosi nauja politikos mokslo disciplina, kaip vyko jos instituciona-lizavimo procesai ir kaip susiklostė politikos mokslo santykio su politine filosofija raida; 3) ar Straussui pavyko nuosekliai pagrįsti po-litinės filosofijos reikšmingumą tiek politikos mokslui, tiek visai filosofijai. Pirmoji iš dviejų pagrindinių disertacijos dalių skirta politikos mokslo susiformavimo filosofinių prielaidų ir atsiskyrimo nuo poli-tinės filosofijos analizei, taip pat aptariami politikos mokslo institucionalizavimo ir san-tykio su politine filosofija raidos procesai. Ši dalis baigiama svarbiausių politinės filosofi-jos ir politikos mokslo skirtumų bei keleto panašumų apžvalga. Autorius grindžia išva-dą, jog pamatinės politikos mokslo nuostatos remiasi tiek tam tikromis moderniosios poli-tinės filosofijos, tiek Apšvietos ir pozityviz-mo idėjomis.antrojoje disertacijos dalyje Stoškus analizuoja Strausso idėjas apie politikos mokslo ribas ir politinės filosofijos išskirti-numą, aptaria Strausso filosofijai reikšmingą teologinę-politinę problemą. Čia nagrinė-jami trys pagrindiniai Strausso įvardyti po-litikos mokslo trūkumai: Maxui Weberiui priskiriamas faktų ir vertybių atskyrimo įtvirtinimas socialiniuose moksluose, griež-to metodiškumo apžavai, nutolinantys nuo politinės patirties arba politinio supratimo padiktuoto žinojimo, bei istoristinis požiūris į pažinimą (pristatymo metu disertantas, at-sižvelgdamas į disertacijos oponentės prof. Jūratės Rubavičienės pastabą, istoricizmo terminą pakeitė istorizmo sąvoka), diskredi-tuojantis Strausso filosofijoje pamatine lai-komą prigimtinės teisės idėją. Disertacijoje nagrinėjami Strausso išskleidžiami pamati-nių politikos mokslo nuostatų prieštaringu-mai ir pavojingos implikacijos – filosofijos 197ir mokslinio pažinimo diskreditavimas ir svarbiausių politinių problemų supratimo iškraipymas. Disertanto vertinimu, Strausso politikos mokslo samprata tinkamai atspindi bihevioristiškai orientuotą politikos mokslo kryptį, tačiau mąstytojas išleidžia iš akių tas politikos mokslo koncepcijas, kurios neat-meta ikimokslinio pasaulio supratimo, tad jo koncepcija nepagrįstai unifikuoja ir supa-prastina. Antrosios dalies pabaigoje Strausso siū-lomos politinės filosofijos alternatyvos apta-rimas perauga į teologinės-politinės proble-mos analizę, pasak disertanto, atskleidžian-čią ne tik ypatingą politinės filosofijos reikš-mę visai filosofijai, bet ir padedančią geriau suprasti įtampos, kylančios iš politinės filo-sofijos ir politikos mokslo santykio, specifiš-kumą. Disertacijoje teigiama, jog, Strausso įsitikinimu, politinė filosofija, kitaip nei po-litikos mokslas, tyrinėja pamatinius politikos aspektus ir reikšmingiausias politines pro-blemas, bei daroma išvada, jog politinė filo-sofija Straussui apskritai yra reikšmingiausia filosofijos dalis, tyrinėjanti tas sąlygas, ku-rios daro įmanomą filosofijos egzistavimą, o šią reikšmę geriausiai atskleidžia teologinė-politinė problema. Pristatydamas disertaciją Stoškus taip pat pastebėjo, kad, jo nuomone, įtampa tarp politinės filosofijos ir politikos mokslo abiem disciplinoms tam tikra prasme išėjo į naudą.Visi disertacijos gynimo metu kalbė-ję posėdžio dalyviai – tarybos pirmininkas prof. Bronius Kuzmickas, oficialieji opo-nentai prof. Jūratė Rubavičienė, doc. Ne-rijus Milerius, taip pat tarybos nariai prof. Dalius Jonkus, prof. Vytautas Radžvilas, prof. evaldas Nekrašas bei prof. alvydas Jokubaitis – vieningai konstatavo Mindaugo Stoškaus disertacijos mokslinį naujumą bei aktualumą. Disertanto mokslinis vadovas Nekrašas pažymėjo, kad darbe nagrinėjama fundamentali, visuose socialiniuose moks-luose aptinkama tarpdisciplininė problema, kelianti metodologijos klausimus ir galinti transformuotis į mažiausiai porą galimų gin-ti Filosofijos fakultete disertacijų, nagrinė-jančių filosofijos ir save autonomizuojančio socialinio mokslo santykį (pvz., socialinės filosofijos ir sociologijos) ir kad disertantas yra pirmasis Lietuvoje, ėmęsis nagrinėti to-kio pobūdžio problemą.Keletas tarybos narių atkreipė dėmesį į išskirtinį disertacijos teksto sklandumą, o Nekrašas prisipažino, jog jam buvo malonu dar kartą perskaityti disertacijos tekstą, ir pridūrė: kaip liudija jo patirtis, darbo vado-vai retai su malonumu skaito savo vadovautų doktorantų disertacijas prieš pat gynimą. Pa-sak vieno iš oficialiųjų oponentų Mileriaus, disertantas preciziškai suformulavo tikslus, uždavinius, ginamus teiginius, o išvadose taupiai, bet korektiškai apibendrino tyrimo rezultatus ir puikiai įvaldė disertacijos žanrą ne pasiduodamas tyrimo mežiagos diktatui, o efektyviai ją suvaldydamas. Kita vertus, Milerius teigė susidaręs įspū-dį, kad kai kurie disertacijoje išsikelti tikslai ir uždaviniai disertantui yra per lengvi, t. y. Stoškus sprendęs uždavinius, kuriuose ne-gali paslysti, o disertacijos nebūtų sugadinę ambicingesni siekiai. Kiek vėliau kalbėjęs Jokubaitis pritarė šiam įspūdžiui ir pridūrė, jog iššūkio, verčiančio ieškoti to, ko negali rasti „padėto“, bei didelio, kitų dar neišspręs-to analitinio uždavinio nebuvimas darosi „Vilniaus liga“. Anot jo, pirmąją disertaci-jos dalį būtų galima išimti (juo labiau kad ji nebūtų patikusi ir Leo Straussui) ir susitelkti prie originalesnės antrosios dalies, kurioje vertėtų giliau panagrinėti teologinę-politinę problemą.Aptardami disertacijos trūkumus, oficia-lieji disertacijos oponentai Rubavičienė bei Milerius taip pat pasigedo Strausso politinės 198filosofijos lokalizavimo XX a. socialinės politinės filosofijos konktekste. Pasigesta ir Strausso politinių reiškinių kaip socialinių fenomenų tyrimo sampratos sąsajos su ją veikusiu Husserlio fenomenologiniu meto-du. Rubavičienei pritrūko disertanto dėmesio Weberiui. Pasak jos, išsamesnė analizė būtų galėjusi transformuoti šio mąstytojo įtakos Straussui konstataciją į koncepcijų priešprie-šą ir sukurti intelektinę intrigą. Atsakydamas į šias pastabas, Stoškus su jomis sutiko iš da-lies, paaiškindamas, jog Strausso santykis su tokiais jo idėjų šaltiniais kaip Weberis, Hus-serlis ar Heideggeris yra pernelyg kompli-kuotas ir šių klausimų tyrinėjimas būtų per-žengęs disertacijos ribas. Kiek vėliau Jonkus teigė, kad išsamesnis Strausso politinės kon-cepcijos logikos ir Husserlio fenomenologi-nio metodo paralelių nagrinėjimas būtų jau tolesni tyrinėjimai, ir sutiko, kad disertantui verta tai pasilikti kaip atvirą klausimą atei-čiai. Kita vertus, pernelyg bendroje pirmo-joje disertacijos dalyje Jonkus pasigedo išsa-mesnio pozityvizmo ir biheviorizmo įtakos politikos mokslo formavimuisi tyrimo.Svarstant disertaciją buvo pareikšta įvai-rių pastabų ir su jų dauguma disertantas su-tiko. Jis sutiko ir su pastaba dėl pirmojoje disertacijos dalyje skiriamo pernelyg didelio dėmesio politikos mokslo institucionalizavi-mo ir raidos analizei, tačiau paaiškino, jog tai nagrinėjančiu poskyriu siekė atskleisti politikos mokslo įvairialypiškumą, leidžian-tį kritikuoti Strausso požiūrį į šią discipliną kaip „monolitišką“. Kadangi buvo iškeltas dviejų disertacijos dalių sąsajos klausimas, mokslinės diskusi-jos metu disertacijos vadovas atkreipė dėme-sį, jog galbūt disertacijos pavadinimas buvo suprastas ne visiškai tiksliai ir oponentai pa-sigedo Strausso ir idėjinių pirmtakų santykio aiškinimo manydami, jog tai disertacija apie Leo Straussą. Pasak Nekrašo, disertacijos pavadinimas rodo, kad darbe pagrindinis dėmesys skiriamas politinės filosofijos ir politikos mokslo santykio analizei. rubavi-čienei pasiūlius keisti pavadinime pavartotą dvitaškį jungtuku ir, kilo trumpa disertacijos pavadinimo dalių lygiavertiškumo klausimo aptartis ir diskusija dėl sintaksinės filosofi-nės dvitaškio reikšmės (ar po jo išskiriamas tik siaurinantis, ar esmingesnis aspektas).Posėdyje buvo iškeltas ir Strausso pa-vardės tarimo klausimas. Anot Jokubaičio, nuo 1958 m. įrašytose paskaitose į mąstytoją kreipiamasi „profesoriau Štrausai“, o Nekra-šas pažymėjo, jog dauguma tų, kurie Straussą skaitė, o ne jo klausėsi, mąstytojo pavardę ta-ria „Strosas“ pagal angliško tarimo taisykles. Vytautas Radžvilas, atkreipęs dėme-sį į disertanto ginamą teiginį, kad politikos mokslas buvo labiau naudingas nei žalingas politinei filosofijai, iškėlė klausimą, ar jis buvo tik intelektinės konkurencijos iššūkis, paskatinęs savarankiškai atsinaujinti, ar ir intelektinis tokio atsinaujinimo šaltinis. Di-sertantas atsakė, kad politikos mokslą galima laikyti tik intelektinės konkurencijos iššūkiu, paskatinusiu politikos filosofus iškelti klau-simą „kas yra politinė filosofija?“, vedantį prie fundamentalesnio klausimo „kas yra fi-losofija?“Disertacijos gynimas buvo baigtas vie-ningu balsavimu už tai, kad Mindaugui Stoš-kui būtų suteiktas humanitarinių mokslų sri-ties filosofijos krypties daktaro laipsnis.Julija Tuleikytė

POLITINĖS FILOSOFIJOS IR POLITIKOS MOKSLO SANTYKIO TYRIMAS

https://www.journals.vu.lt/problemos/article/download/1277/688

POLITINĖS FILOSOFIJOS IR POLITIKOS MOKSLO SANTYKIO TYRIMAS

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Vilnius University Institutional Repository

Directory of Open Access Journals

Problemos