Summing up our atheistic literature and propaganda the author points out that it is not always effective enough. The matter is that the social role of religion is sometimes interpreted not from Marxist positions, but in a metaphysical and enlightened way. Applying Marxist methodology to the interpretation of historical processes the author underlines that atheism should reveal human problems comprised in religion and show its role in the life of society and of separate individuals; it should not be limited to pure negation.Remiantis ateistinės propagandinės literatūros apibendrinimu, straipsnyje bandoma nustatyti kai kurias šios propagandos nepakankamo efektyvumo priežastis. Pagrindine tokia priežastimi autorius įvardija propagandos autorių nepakankamai marksistines, dažnai netgi idealistines, metafizines ir švietėjiškąsias religijos socialinio vaidmens sampratas. Marksizmo socialinės metodologijos požiūriu, religinis tikėjimas nėra vien tamsumo ir apgaulės objektas, o pozityviai, dėsningai paaiškinamas visuomenės vystymosi produktas, savotiška, iliuzinė pasaulio koncepcija, be kurios neįmanomas žmonių gyvenimas ir veikla klasinės visuomenės sąlygomis. Remiantis istorinio proceso aiškinimo marksistine metodologija, straipsnyje ginamas teiginys, jog ateizmas turi atskleisti su religija susijusias žmogaus gyvenimo realias problemas ir visapusiškai parodyti jų vaidmenį visuomenėje bei atskiro individo gyvenime
