The paper deals with general regularities of the natural population movement in the European socialist countries. It is shown that the rate of natural increase in population during the post-war period has considerably decreased. Among the many reasons of this phenomenon, a reduction in woman’s productivity figures prominently. The author discusses the effects and prospects of productivity and the aging of population. Prominence is given mainly to the analyses of measures taken in separate countries to raise the rate of birth.Straipsnyje apžvelgiama socialistinių šalių vykdoma demografinė politika. Daugelio Europos socialistinių šalių demografinė politika pasikeitė – ji pasidarė aktyvi, skatinanti gimimų skaičiaus augimą. Ypač sustiprintos ekonominės priemonės – daugiavaikėms šeimoms suteikiama nemenka finansinė parama (vienkartinės pašalpos, priedai už vaikus ir pan.), kuria siekiama išlyginti šeimų su skirtingu vaikų skaičiumi pajamas. Demografinėje politikoje ima vyrauti tiesioginio ekonominio poveikio priemonės: lėšos išmokamos tiesiog šeimai, o ne per visuomeninio vartojimo fondus, per kuriuos jos dažnai paskirstomos netolygiai, be to, tiesioginis išmokėjimas daro didesnį psichologinį poveikį. Vis daugiau šalių siekia sudaryti sąlygas, kad motinos bent iki vienerių-dvejų metų pačios augintų savo kūdikius. Daugelyje socialistinių šalių ypač skatinamas antrųjų ir trečiųjų vaikų gimimas, nes to reikia išplėstinei reprodukcijai. Be ekonominio pobūdžio priemonių, gimimų skaičiui padidinti taikomi įvairūs juridiniai aktai bei auklėjamosios priemonės, skatinamas santuokų skaičiaus augimas
