The article deals with a critical analysis of the problem of interdependence between moral and aesthetic values. The conceptions of values, their specific character, their relations to the values of the good and to business-like cooperation, are discussed first. At the same time the general methodological conception of “critical ontology”, its failure in solving the main spiritual problems of man as well as some positive features of this philosophy, are touched upon. The second part of the article is dedicated to a consideration of the structure of the beautiful, its relations to moral values, as well as to the values of the good and to business-like cooperation.Autorius kritiškai nagrinėja dorovės ir grožio sampratą bei etinių ir estetinių vertybių santykį kritinės ontologijos atstovo N. Hartmanno filosofijoje. Analizuojama šios filosofijos bendroji metodologinė koncepcija, pabrėžiamas jos nenuoseklumas sprendžiant pagrindinius žmogaus dvasinio gyvenimo klausimus, taip pat nurodomos jos stipriosios pusės. Straipsnyje teigiama, kad dorovinės vertybės realizuojasi žmonių įsitikinimuose, elgesyje, moraliniuose veiksmuose. Etinės vertybės nėra nei reliatyvios, nei santykinės, jos yra objektyvios ir visuotinės. Etinėms vertybėms būdinga tai, kad jų realizavimas nepriklauso nei nuo jų pagrindą sudarančių gėrio vertybių, nei nuo dalykinių santykių realizavimo. Gėrio ir dalykinių santykių vertybių grupės dalyvauja etiniame vertinime, bet etinė vertybė jų atžvilgiu yra laikoma autonomiška. Grožis, kaip specifiškai estetinis reiškinys, turi daugiasluoksnę struktūrą. Grožio savitumą sudaro visų jo sluoksnių ryšys arba jų reiškimosi santykis. Estetinė vertybė yra konkretaus objekto, etinė – vertinamojo akto vertybė. Estetinių vertybių suvokimas daug priklauso nuo kitų neestetinių vertybių supratimo bei apskritai vertybinio žmogaus jausmo
