Psichologizmas, reliatyvizmas ir savęs paneigimas Husserlio Prolegomenuose

Abstract

Psychologism is the identification of the meanings of logical and psychological terms. Husserl’s Prolegomena is the most important anti-psychologistic text. What exactly has been proved in it has been up until now an open question. The aim of this paper is to answer it. The thesis of this article is that in the Prolegomena Husserl has proved that if relativism is false, then psychologism is false, but he has not proved the falsity of relativism or psychologism, because he has not proved that relativism is self-refuting. Firstly, two arguments are analysed that ar sometimes still attributed to Husserl: the one relying on the premise that logic is normative, and the one relying on the premise that logic grounds psychology. It is claimed that they are incompatible with the concept of logic in the Prolegomena. Secondly, Husserl’s own arguments are analysed and it is shown how the conclusion follows from all of them that if relativism is false, then psychologism is false. Finally, the argument is analysed that relativism is self-refuting in one way or another: either in itself, or when it is expressed, or when it is argued for. It is claimed that it does not prove that relativism is false. The coclusions are significant for any view that relativises logic.Psichologizmas yra loginių ir psichologinių terminų reikšmių tapatinimas. Husserlio Prole­gomenai yra žymiausias psichologizmą kritikuojantis tekstas. Iki šiol buvo atviras klausimas, kas bū­tent juose įrodyta. Šio straipsnio tikslas yra į jį atsakyti. Pagrindinis straipsnyje ginamas teiginys yra toks: Prolegomenuose Husserlis įrodė, kad jei reliatyvizmas klaidingas, tai psichologizmas klaidingas, bet neįrodė reliatyvizmo ar psichologizmo klaidingumo, nes jis neįrodė, kad reliatyvizmas save paneigia. Pirmiausia nagrinėjami du kartais Husserliui priskiriami įrodymai: paremtasis prielaida, kad logika yra normatyvi, ir paremtasis prielaida, kad psichologija remiasi logika. Tvirtinama, kad jie nesuderinami su logikos samprata Prolegomenuose. Tuomet nagrinėjami likę įrodymai ir parodoma, kaip iš jų plaukia, kad jei reliatyvizmas klaidingas, tai psichologizmas klaidingas. Galiausiai nagrinėjamas įrodymas, kad reliatyvizmas save paneigia vienu ar kitu būdu: ar savaime, ar tuomet, kai yra išreiškiamas, ar tada, kai įrodinėjamas kitam. Teigiama, kad reliatyvizmo klaidingumas juo neįrodytas. Straipsnio išvados reikš­mingos bet kokiam logiką reliatyvizuojančiam požiūriui