Nieko nėra, arba Būties problema sofistų mąstyme

Abstract

The paper deals with an impact of ideas of Sophists in the early Greek philosophy. The ideas of the two most famous Sophists Gorgias and Protagoras are discussed. The analysis is carried out on the assump- tion that the movement of Sophists should be tre- ated as a new and relatively autonomous social phe- nomenon that needs to be legalized in the Greek cosmos. An attempt is made to demonstrate that the Sophists got involved in philosophical discussions with an intent to establish an ontological niche in the Greek cosmos. From this standpoint is analyzed the work of Gorgias „On Nature, ar the N0n-ex1\u27stent“. In the course of this analysis it is shown that the argu- ments of the previous Greek philosophers, especially those of Eleatics, are logically counter-posed and thus discredited. It is inferred that Gorgias in this way complicated „naive“ or unproblematic thinking of the Greek philosophers, and concurrently identified, though only in a negative aspect, the fundamen- tal premise of the Sophistic movement - the signi- ficance of individual opinion. Finally, it is argued here that Protagoras\u27 famous criterion of man-mea- sure defmes the same premise in a positive manner. lt also is demonstrated that the essence of the cri- terion consists in the sensual measuring of the cos- mos (logos). This kind of measuring deprives the cosmos of its traditional meanings and values, and by the same virtue makes language a relativer autono- mous phenomenon. This, in its turn, makes the fun- damental part of the sophistic activity - the rhetoric - possible. The paper concludes with the conclusion that the Sophists endowed the Greek philosophy with three fundamental problems - axiological, ontological and gnoseological.Straipsnyje nagrinėjami dviejų iškiliausių sofistų - Gorgijo ir Protagoro - mąstymo atgarsiai graikų filoso- fijoje. Tariama, kad sofistų judėjimas savo siekiaís ir prielaidomis yra naujas ir santykinai autonomiškas reiškinys graikų kosme, o dėl to jį reikia legalizuoti. Mėglnama parodyti, kad sofistai jsivelia j filosofinę diskusiją, siekdami prasimušti kosme onto/oginę nišą savo veiklai. Vadovaujantis tokiu požiūriu anali- zuojamas Gorgijo kūrinys „Apie nebūti, arba prigimtį\u27. Parodoma, kad jame logiškai „sukiršinamos\u27, taigi ir nuvainikuojamos Iigtolínės filosofijos išvados. Daroma išvada, kad taip Gorgijas sukomplikuoja ligtolinį „naivų", arba neproblemišką, graikų filosofavimą, o antra vertus, negatyviai nužymi pamatinę sofistų veik/os prielaidą - žmogaus nuomonės reikšmingumą. Vėliau parodoma, kad tą pačią prielaidą jau pozityviai pagrindžia Protagoras savo garsiuoju žmogaus-mato kriterijumi. Patikslinama, kad šio kriterijaus esmė ta, kad kosmo (Iogo)juslinis permatavimas nureikšmina mąstymą, taigi ir kilusius vidinius prieštaravimas, kartu santykinai išlaisvina kalbą ir sudaro prielaidas sofistiniam iškalbos menui atsirasti. Straipsnis baigiamas išvada, kad sofistų idėjų sąlytis su graikų filosofija privertė graikų filosofas jsisąmoninti pamatines - būties, pažinimo ir vertybių - problemas