The attentiveness towards the human experience in contemporary sociology is evident in the analysis of topics such as intimacy, love, body and others. The article argues that sociological analysis of the phenomena requires sociology to move beyond utilitarianism. This article is grounded on a discussion of the conceptions of intimacy in sociological theories of George Simmel, Peter Berger and Hansfried Kellner, and Anthony Giddens. In the historically-oriented analysis of the conceptual approaches to the phenomena of intimacy, the article suggests that the contemporary theory defines intimacy in a rather individualistic way that does not provide the means to understand the problematique.Šiuolaikinės sociologinės teorijos jautrumą kasdieninei žmonių patirčiai liudija dėmesys tokioms sociologiškai netradicinėms temoms kaip intymumas, meilė, kūnas ir pan. Bandydama suteikti sociologinę formą šiems reiškiniams, sociologija priversta peržengti ir genetiškų jai - utilitarinių argumentų ribas. Šis straipsnis skirtas intymumo sampratos aptarimui trijuose sociologiniuose projektuose: Georgo Simmelio, Peterio Bergerio ir Hansfriedo Kellnerio bei Anthony Giddenso. Straipsnyje siekiama atskleisti intymumo sampratos aspektų raidą skirtinguose sociologinės minties etapuose ir parodyti, jog šiuolaikinėje teorijoje įsitvirtinusi intymumo interpretacija yra grindžiama individualistine instrumentine pozicija, kuri susiaurina intymumo problemos aptarimą, atskirdama kai kurias, aptariamųjų aspektų atžvilgiu esmines, kasdieninės praktikos formas
