The article elucidates the philosophical status of the problem of the development of science relative to a differentiated concrete scientific investigation of the problem. In this connection, much consideration is given to the formulation of this problem in Marxist philosophy.
The consistency of dialectical thinking requires to acknowledge the methodological nature of dialectics which alone makes it possible to substantiate theoretically its methodological function as well as the exceptionally philosophic significance of the scientific investigation of science itself. Analysis and criticism of the attempts to introduce ontological criteria into the explanation of the philosophic status of the problem of the development of science, occasionally encountered in Soviet philosophic publications, are given due attention. A logical consequence of this approach is the view which regards the development of science as a purely ontological feature of science and involves an illicit separation of the problems of philosophy from the problems of concrete scientific investigation of science.
A conclusion is drawn that the philosophic sense of the problem of the development of science is conditioned by the methodological nature of philosophy itself. This problem in philosophy always has concrete historical contents and cannot be, therefore, unconditionally defined.Straipsnyje aiškinamas mokslo raidos problemos filosofinis statusas, susiejant šią problemą su konkrečių mokslų diferenciacija. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokslo raidos sampratos marksistinėje filosofijoje aptarimui ir patikslinimui. Dialektinio mąstymo nuoseklumas reikalauja pripažinti pačios dialektikos metodologinę prigimtį – tai leidžia pagristi jos metodologinę funkciją bei mokslinio tyrimo išskirtinę filosofinę reikšmę. Kritiškai apžvelgiami tarybinėje filosofinėje literatūroje aptinkami bandymai ontologiškai pagrįsti mokslo raidos problemos filosofinį statusą. Tokios prieigos loginiai sekmenys yra požiūris į mokslo raidą kaip į grynai ontologinę savybę bei filosofijos ir konkretaus mokslinio tyrimo problematikos atskyrimas. Daroma išvada, kad mokslo raidos filosofinė prasmė pagrįsta filosofijos metodologine prigimtimi ir todėl ši problema filosofijoje visada yra konkretaus istorinio (ir galutinai neapibrėžiamo) pobūdžio. Filosofija atlieka savo metodologinę funkciją, kiek jos metodologinis turinys slypi konkrečiuose mokslo raidos tyrinėjimo rezultatuose ir kiek jos santykinai apibrėžtas turinys įgyja istoriškai sąlygotą mokslo tyrimo rezultatų kalbą
