Pasirinkimo laisvės savitumas dorovėje

Abstract

The author of the present paper is guided by the assumption that the concept of the freedom of choice in Soviet publications is either limited to a possibility of choice, or treated as independent of this possibility which is objectively conditioned. Therefore the author finds it relevant to point out that the possibility of choice happens to be merely a prerequisite of the freedom of choice as an essential condition of its realization. The uniqueness of morality lies in the fact that the choice of a certain mode of behaviour has to be conscious and unregulated. The paper also deals with the process of moral development of the personality in ontogenesis. It is stated in conclusion that subjective freedom may come to be realized as genuine only in reciprocal relation with man's activity which rests on the rightly comprehended necessity.Straipsnio tikslas – atskleisti pasirinkimo laisvės savitumą dorovėje. Kritikuojami autoriai, nepripažįstantys objektyvios pasirinkimo galimybės. Išvardijami svarbiausi veiksniai, ribojantys arba neigiantys moralinio pasirinkimo galimybę. Teigiama, kad pasirinkimo galimybė dar nėra pasirinkimo laisvė, tik pastarosios būtina sąlyga, bet ar ji taps tikrove, priklauso nuo subjekto. Moralė apibrėžiama kaip sąmoninga, savarankiška ir laisva asmenybės iniciatyva laikytis visuomeniškai nustatytų dorovės normų. Moralė yra labiausiai visuomeniška asmenybės išraiška. Žmogaus gebėjimas laisvai apsispręsti atsiranda asmenybei doroviškai tobulėjant ir yra jos dorovinės kultūros ženklas. Straipsnyje atskleidžiami trys momentai dorovinio pasirinkimo laisvės sąvokoje. Pirmasis – tai objektyvi pasirinkimo galimybė, kuri yra ne tik dorovinės, bet ir bet kokios socialinės veiklos bei atsakomybės prielaida. Antrasis – subjektyvi laisvė, kuriai esant galima kalbėti apie tikrą dorovinį elgesio motyvavimą ir reguliavimą. Trečiasis – veikla: kai subjektyvi laisvė taps veiksminga, ji taps tikrąja laisve