Camus solves principal problems in his works like other existentialists do. Although his philosophical outlook is idealistic, his writing should not be ignored. In “The Stranger” humanistic tendencies manifest themselves in that the writer protects the man against the society levelling him down to the common standard. Both in “The Stranger” and in “The Plague” the assertion of man’s joy of existence is felt. Dealing with absurdity in “The Plague” the writer contends that there exist moral values in a common human framework that ennoble him.Straipsnyje nagrinėjamos prancūzų rašytojo ir filosofo A. Camus filosofinės pažiūros, daugiausia reiškiamos jo grožiniuose kūriniuose. Romane „Svetimas“ jo pažiūrų humanistinės tendencijos pasireiškia tuo, kad rašytojas apgina žmogų nuo visuomenės, kuri verčia jį suvienodėti su visais likusiais. A. Camus grožiniuose kūriniuose juntamas gyvenimo džiaugsmo kupinas žmogiškosios egzistencijos teigimas. Sąmonei susidūrus su absurdiškumu, žmogus pajunta savo egzistenciją. A. Camus mano, kad absurdą gali paneigti maištas, o jis įmanomas tada, kai žmogus sąmoningai jaučia kiekvieno savo būties momento grožį. Absurdo patirtis neatima iš žmogaus gyvenimo, bet priešingai, grąžina jam gyvenimą, praturtintą pojūčių skoniu, gyvenimo meile. Protestas prieš absurdą yra pati geriausia ir žmogiškiausia elgsena. Daroma išvada, kad A. Camus etika propaguoja taurią užuojautą ir solidarumą, gina pasišventimo kitiems ir atsakingumo už kitus idėją, žmogiškąjį orumą, laisvės gerbimą
