Marksistinio dorovės tyrinėjimo teorinės sąlygos

Abstract

The essence of the Marxist approach to morality as a corollary of the Marxist conception of society and man is shown. On the basis of the Marxist interpretation of genesis of consciousness the socio-practical origin of morality is revealed. Dynamic character of its relation to other social processes and the content of the principle of historicity in the study of phenomena of morality is disclosed. At the same time non-Marxist conceptions of ethics and vulgar interpretations of the Marxist conception of morality are polemized.Straipsnyje nagrinėjama dorovės reiškinio tyrimo marksistinė prieiga, jos struktūra ir esmė. Teigiama, kad marksizmo klasikai K. Marxas ir F. Engelsas, atsižvelgdami į visuomeninį žmogaus veiklos, darbo pobūdį ir remdamiesi tais pačiais visuomeniniais žmonių santykiais, paaiškino dorovės atsiradimą ir egzistavimą. Dorovę lemia žmogaus visuomeninio egzistavimo sąlygų specifika. Dorovė yra organiškas socialinės visumos komponentas, kurį galima išskirti iš visumos tik abstraktaus mąstymo pagalba. Marksistinio dorovės tyrimo metodologiniu pagrindu yra laikoma socialinio determinuotumo idėja. Dorovės reikalavimai bei vertinimai keičiasi ne tik pereinant iš vienos ekonominės formacijos į kitą, kai pasikeičia dorovinės sąmonės struktūra, normuojamasis turinys, asmenybės dorovinė orientacija, – pokyčiai vyksta ir tos pačios ekonominės formacijos ribose. Daroma išvada, kad socializmo sąlygomis ima nykti žmonių santykių susvetimėjimas, o dorovinio elgesio motyvai iš dalies praranda išorinio privalėjimo pobūdį