Gelūnas, Arūnas

Problemos

Arūnas Gelūnas

Directory of Open Access Journals

ISSN 1392-1126. PROBLEMOS. 2001 59 MOKSLINIS DARBAS APIE MANO IR TAVO KASDIENYBĘ 2001 metų sausio dvyliktą dieną Vilniaus uni­versiteto Filosofijos fakultete buvo apginta daktaro disertacija „Kasdienis pasaulis ir sa­vastis". Jos autorius-šio fakulteto doktoran­tas Nerijus Milerius. Darbui vadovavo profe­sorius habilituotas daktaras Evaldas Nekrašas, oponentai - profesorius habilituotas daktaras Algirdas Gaižutis ir docentas daktaras Tomas Sodeika. Mileriaus disertacija patenka į nūdien gana retą draugę darbų, kuriuose originaliai anali­zuojama problema, o ne referatyviai atpasako­jamos vieno ar kelių autorių filosofinės idėjos. Štai kodėl disertacijos pavadinimas išsiverčia be paantraštės pagal formulę „A problema B filosofijoje". Šis Mileriaus studijos aspektas susijęs ne tik su akivaizdžiais tokios darbo stra­tegijos pasirinkimo privalumais, bet ir su ne­menka rizika leistis į niekuomet nesibaigiančią, anot Tomo Sodeikos, „panašumų ir skirtumų medžioklę". Tačiau lengva sutikti su dauguma disertacijos gynimo metu kalbėjusiųjų, jog Mileriui šios pagundos vis dėlto pavyko išveng­ti - užuot tapęs tarpusavyje ne visuomet de­rančių fragmentų mozaika, darbas išėjo „tvir­tai suręstas". Disertacijoje keliami pagrindiniai klausimai skamba šitaip: Kodėl naujųjų laikų filosofijoje įsivyrauja neįveikiama prieštara tarp filosofi­nio pažinimo ir kasdienybės žinių, o kasdieny­bės aptarčiai naujųjų laikų žmogaus savivoko­je nelieka vietos? Kokia yra adekvati prieiga prie kasdienio pasaulio? Kaip situatyvi kasdie­nybės sklaida lemia į kasdienį pasaulį įpintos savasties sampratą? Mėgindamas į šiuos ir su jais susijusius klausimus atsakyti, Milerius pa­galbon pasitelkia ištisą plejadą šiuolaikinių Va­karų filosofų, kuriems kasdienybės, kaip filo­sofijos šaltinio, klausimas buvo svarbus ar net, kaip Buberiui, Merleau-Ponty ar Waldenfel­sui, vienas iš svarbiausių. Šioje draugijoje vy­rauja kontinentinės filosofijos atstovai -feno­menologai E .  Husserlis, M. Heideggeris, M. Merleau-Ponty bei jų mokiniaiB. Walden­felsas, A. Šliogeris ir T. Sodeika, hermeneuti­nės filosofijos atstovai H-G. Gadameris ir P. Ricoeuras bei jų mokinys A. Sverdiolas, dia­logo filosofai M. Suberis ir E. Levinas, taip pat prancūzų mąstytojai, kurių filosofinę laikyse­ną su vienokiomis ar kitokiomis išlygomis ga­lima būtų apibrėžti kaip „postmodernią:" M. Foucault, G. Deleuze'as, J-F. Lyotard'as, M. de Certeau, J. L. Nancy ir kiti. Vieninteliai „ne kontinentiniai" - L. Wittgensteinas ir R. Rorty. Remdamasis visų šių ganėtinai skir­tingų mąstytojų, taip pat jų didžiųjų pirmtakų S0reno Kierkegaardo ir Friedricho Niet­zsche's, kūryba, Milerius: a) kritiškai analizuo­ja naujųjų laikų filosofų R. Descarteso, T. Hob­beso, D. Hume'o, J. Locke'o, I. Kanto, G. W. F. Hegelio „nukaltas" pasaulį pažįstan­čiojo subjekto bei metodo ir linijinio pažinimo koncepcijas; aptaria tuos diskurso lūžius, kurie sudaro prielaidas tematizuoti kasdienio pasau­lio problematiką, analizuoja dalyvavimo, an­gažavimosi pasauliui, egzistencijos sampratas; b) plėtodamas „į kasdienį pasaulį įpintos savasties" temą, siekia atskleisti esminius fi-133 losofinio diskurso pokyčius, įvykusius šiuolaiki­nėje filosofijoje; šiuo tikslu disertanto dėmesys kreipiamas į kasdienio pasaulio charakteristi­kas: kelią (hodos ), kaip prieigos prie kasdienio pasaulio būdą, įpročių pasaulį, daugiamatį lai­ką ir erdvę; svarstoma į kasdienybės daugiama­tį laiką ir erdvę įsipynusios savasties sampra­ta, interpretuojamas savasties ir kito santykis. Pats metas atkreipti ypatingą dėmesį į ant­rąjį Mileriaus studijos pavadinimo dėmenį -į sąvoką „savastis". Šis žodis, Mileriaus suma­nymu, turėtų tapti alternatyva sudaiktintam „aš", o ypač abstrakčiajam „pažįstančiajam subjektui". Paleisdamas apyvarton „savasties" terminą darbo autorius tikisi išspręsti seną vi­sų filosofijos vertėjų į lietuvių kalbą proble­mą, kylančią susidūrus su daugelyje pasaulio kalbų egzistuojančiu dvigubu savęs įvardijimo būdu: „l-Self', „Ich-Selbst': ,,Je-Moi" (ar „Je­Soi-Meme"), etc. Ieškodami „aš" alternatyvų, tokioje padėtyje atsidūrę vertėjai neretai gel­bėjasi beišnykstančia asmens apibūdinimo forma „pats" arba „savastimi". Beje, žodį „sa­vastls" lengva supainioti su kitaip sukirčiuotu „savastis", kuris reiškia, „nuosavybę", ir tai dar labiau komplikuoja šios kasdienėje kalboje ma­žai paplitusios sąvokos prigijimą lietuviškame teoriniame diskurse. Kita vertus, tokių lingvis­tinių „ramentų" pasitelkimas nėra pirmiena, o darbo autoriaus teoriniai ketinimai šitokį jo žingsnį visiškai pateisina. Tad svarbiausia Mileriui tampa kasdienybės, kaip filosofijos šaltinio, tema bei tiesiogiai su ja susijusi pokyčių vakarietiškoje „aš" sampra­toje (nuo „pažįstančiojo subjekto" „į pasaulį įpintos savasties" link) tema. Šios temos, pa­sak Mileriaus, plėtojamos ne kaip elementari naujųjų laikų filosofijos korekcija, o veikiau kaip mėginimas eksplikuoti esminius šiuolai­kinėje filosofijoje įvykusius pokyčius bei ypač 134 nuodugniai apsvarstyti pakitusio filosofavimo atskaitos taško problemą. Autoriaus tvirtini­mu, šis taškas šiandien perkeliamas iš sau ta­pataus pasaulį pažįstančio ir jį konstruojančio subjekto į patiriamąjį kasdienį pasaulį. Kaip minėjome, tokia akcentų slinktis radikaliai pa­keičia „aš" sampratą, kuri tampa nebe tokia griežta ir, patekusi į situatyvią ir kontingentiš­ką kasdienio pasaulio tikrovę, yra tarsi „de­subs tancializuoj ama". Pasaulio apmąstymas - filosofų kryžius, sako Kantas. Mileriui tenka panešėti šį kryžių galynėjantis su naujųjų laikų sisteminio filo­sofavimo nuostatomis, kurios iš pasaulio elimi­nuoja kintančius, daugiaprasmius ir miglotus, pažintinės funkcijos neatliekančius reiškinius. Aiškiame architektūriniame moderniosios są­monės pastate nelieka vietos netvarkai ar at­sitiktinumui (beje, tai, kad už šio pastato sienų lieka chaoso ir tamsos zona, būdinga jau ikifi­losofinei gadynei). Kaip teigia dauguma gau­sių modernybės kritikų, ši tvarka ir aiškumas tepasiekiami atlikus neišvengiamą abstrakci­jos ir redukcijos judesį, todėl nieko nuostabaus, jog kasdienybė naujųjų laikų filosofijoje nėra tematizuojama. Visame Mileriaus darbe - įva­de, trijuose skyriuose bei išvadose - justi ši ga­lynėjimosi su modernybe įtampa; ją atspindi netgi skyrių pavadinimai, pasižymintys dicho­tomiškumu: „metodas versus kelias", ,,aš versus savastis", „pažįstantysis aš ir pasaulis" - „anga­žavimasis pasauliui" etc. Su tokių „kontrastis­tingų porų" pagalba disertantas pasiekia dides­nio sodrumo ir aiškumo, tačiau priartėja prie ribos, skiriančios aiškumą nuo supaprastinimo (pavojaus kiekvieną iš supriešinamų narių trak­tuoti remiantis pernelyg įsigalėjusiais požiū­riais). Šioje vietoje baigiu disertacijos temų ir tikslų apžvalgą-kiekvienas, norintis su ja susi­pažinti, išmintingiau pasielgs tiesiog perskai-tęs patį darbą M. Mažvydo bibliotekoje -ir jau kiek kitaip tęsti pradėtų svarstyti darbo priva­lumų ir trūkumų sąrašą. Pati Mileriaus diser­tacija ir jos imperatyvas angažuotis pasauliui ir įsipinti į jo konkrečias situacijas ragina mus (ar, kitaip tariant, mane) nusimesti anonimi­nio recenzuotojo kaukę ir vėl atvirsti į konkretų A. G., kuris vieną ankstyvą sausio popietę buvo įpintas į Mileriaus disertacijos gynimo situaci­ją, o dr. Česlovo Kalendos dar ir angažuotas virsti šio įdomaus įvykio „apžvalgininku". De­ja, tenka iš anksto apsidrausti, jog čia tebus pateikti tik kai kurie (svarbiausi?) tris va­landas trukusio disertacijos gynimo posėdžio fragmentai. Thd vėl - neišvengiama tikrovės redukcija. Po formalios posėdžio pradžios ir netrum­po doktoranto nuopelnų sąrašo, kurį perskaitė posėdžio pirmininkė doktorantūros komiteto narė psichologijos mokslų daktarė Danutė Gailienė, Milerius trumpai pristatė savo di­sertacijos temą, tikslus ir išvadas. Po pristaty­mo teisę klausti gavo visi susirinkusieji, ta­čiau stojo įprastinė spengianti tyla, kurią su­trikdyti ryžosi disertacijos rašymui vadovavęs profesorius habilituotas daktaras Evaldas Ne­krašas. Dviejų jo klausimų esmę trumpai gali­ma būtų perteikti šitaip: Ar nesama naujųjų laikų mąstytojų Hume'o ir Macho filosofinėse nuostatose tam tikrų subjekto interpretacijos aspektų, kurie šiuos filosofus daug labiau pri­artina prie šiandieninės filosofijos nei tai pa­rodyta disertacijoje? Ar ne geresnis būdas „sugriebti" situatyvumą ir kontingentiškumą būtų menas, o ne filosofija? Tai, jog antrasis klausimas yra identiškas R. Carnapo klausi­mui, kurį šis savo programiniame straipsnyje „Metafizikos įveikimas kalbos loginės analizės būdu" iškelia M. Heideggeriui, yra labai svar­bi aplinkybė, iš dalies leidžianti geriau lokali-zuoti Mileriaus disertaciją filosofiniame kon­tekste. Įdomu dar ir tai, kad nors Mileriaus doktorantūros komitete dominuoja analitinės filosofijos atstovai - E. Nekrašas, R. Pavilio­nis, A. Degutis, - jo disertacija kuo aiškiausiai gravituoja egzistencinės filosofijos link. (Ši di­sertacijos „istorijos" detalė vėliau posėdyje buvo aptarta. Beje, tai atspindi ir disertacijos tema paskelbtų straipsnių pavadinimų poky­čiai nuo 1996 iki 2000 metų.) Nekrašo pasisa­kymu prasidėjo bene įdomiausia posėdžio dalis, kurią patogumo dėlei sugrupuosiu į opo­nentų ir komiteto narių pasisakymus. Abejose grupėse netrūko tiek argumentų „už", tiek ir kritinių pastabų - įdomių ir sodrių, kurių gausa, atrodytų, labai prisidėjo prie juos pa­skatinusios disertacijos reikšmingumo. Oponentai. Pirmas kalbėjo prof. ha­bil. dr. Algirdas Gaižutis, kuris kaip diserta­cijos privalumus nurodė neabejotiną darbo temos aktualumą, studijoje atsispindinčią di­sertanto erudiciją, aiškų ir gyvą rašymo stilių, tvirtą struktūrą. Labai gerai atskleista asmens ir kito santykio tema.Visi šie aspektai, pasak oponento, nekeliantys jam abejonių dėl auto­riaus teorinės brandos. Svarbiausios kritinės profesoriaus pastabos buvo šios: laki ir stilin­ga Mileriaus darbo kalba neretai priartėja prie literatūrinės, o asociacijų ir metaforų pertek­lius vietomis ima trukdyti; nėra gyvenimo filo­sofijos ir personalizmo akcentų; svarstant kas­dienybės temą nebandoma tvirčiau atsiremti į socialinę plotmę; kiek per mažai eksplikuotos atrodo sąvokos „įsiskverbti į pasaulį" bei, itin dažnai pasitaikanti, „laukas". Doc. dr. Tomas Sodeika pabrėžė, jog diser­tantui rašant pavyko išvengti pretenzingumo ir dabar Lietuvoje populiaraus nukrypimo tiek į kvazimatematinę, tiek ir į pseudopoetinę sfe­rą. Darbas, pasak oponento, pasižymi noetinio 135 stiliaus grakštumu bei savitumu ir, kaip jau mi­nėjome, netampa „panašumų ir skirtumų me­džiokle". Didelis darbo privalumas yra ir tas, jog jis grumiasi su vis labiau šiuolaikiniame pa­saulyje plintančia kasdienės patirties atrofija. Sodeika disertacijoje pasigedo išsamesnės refleksijos temos eksplikacijos. Tai, kad reflek­sija-visuose „laukuose" ne vienoda, o diferen­cijuota, filosofo teigimu, Mileriaus darbe atsi­spindi nepakankamai. Oponento įsitikinimu, autoriaus argumentus būtų sustiprinęs chrono­loginio ir kairologinio laiko perskyros įvardiji­mas ir didesnis dėmesys Bergsono ir Husserlio „vidinio laiko", kairos, aptarčiai. „Kas užtikri­na kelio, kaip metodo priešybės, reguliatyvu­mą ir kaip legitimuoti patį tokio darbo rašymo būdą - 'refleksiją apie refleksiją' ar 'metodą apie nemetodiškumą'?", -klausė Sodeika. Komiteto nariai. Pirmiausia buvo perskaity­tas dėl išvykos gynime nedalyvavusio prof. ha­bil. dr. R. Pavilionio atsiliepimas, kuriame disertantas sveikinamas pasirinkęs Lietuvoje mažai tyrinėtą, tačiau svarbią, temą, drįsęs leis­tis į sudėtingos bei įvairiamatės kasdienybės plotmės svarstymą ir kritikuojamas už perdėm eskizišką Wittgensteino kasdienės kalbos filo­sofijos pristatymą. Pavilionis taip pat atkreipė dėmesį į paradoksalų „metodo apie kelią" po­būdį. Prof. habil. dr. Arvydas Šliogeris prisi­pažino, jog jam Mileriaus darbas paliko puikų įspūdį dėl savo savarankiškumo ir auten­tiškumo, dėl išvengto referatyvumo. Pasak Šliogerio, disertacijoje labai gerai atskleista pa­grindinė tema, jis problemiškas, o ne banaly­bių rinkinys -„Nerijus tvirtai 'pagriebia esmę už gerklės'". Profesorius darbe labai pasigedo itin dažnai vartojamos sąvokos „situacija" aptarimo. Doc.dr. Danutė Gailienė gyrė diser­taciją už moksliškumą, tvirtą sąrangą ir kriti­kavo už pernelyg „takios" savasties sampratos 136 postulavimą. Pasak jos, studijoje galėjo būti aiš­kiau nurodyti savasties struktūriniai taškai, kurie ją išgelbėtų nuo visiško efemeriškumo. N ekrašas sakė visai palaikąs Šliogerio nuomo­nę dėl disertacijos teigiamybių, tačiau kaip dar­bo vadovas turįs jam priekaištų dėl per daug dekartiško naujųjų laikų filosofijos supratimo ir nepastebėjimo, jog Hume'o ir Macho filo­sofinėse nuostatose galima įžvelgti labai stiprių sąsajų su fenomenologija. Tai, kad Wittgenstei­nas ir anglosaksų analitinė filosofija liko Mi­leriaus disertacijos paraštėje, Nekrašas taipogi įvardijo kaip trūkumą. Dr. Algirdas Degutis pripažino, jog disertacijoje racionalizmui išsa­komi priekaištai yra daugeliu atvejų teisingi, kai kur - netgi originalūs, o tikrovės policen­triškumo akcentavimas - produktyvus. De­gučio nuomone, darbas išėjo intelektualiai grakštus, tačiau, kaip ir kiti pasisakiusieji ana­litikai, teigė, jog anglosaksų filosofijos pasitel­kimas galėjo dar pagerinti disertacijos koky­bę. Dabar, pasak filosofo, ne visai aišku, ko­kiame refleksijos lygmenyje disertanto s.vars­tymai vyksta: Ar jie mus veda atgal į jaukų ikifi­losofinį būvį? Ar galėtų kitas autorius pratęsti Mileriaus projektą, kuriame beveik nepalieka­ma kelrodžių? Ar šitaip rašydami nepradeda­me kurti kiek saldokų filosofinių „asmeninių albumų"? Į visas oponentų ir komiteto narių kritines pastabas Milerius pateikė išsamius atsakymus; apsiribosime tepasakę, kad to pakako, jog di­sertantui būtų vienbalsiu komisijos narių sprendimu suteiktas daktaro laipsnis. Toliau -daktaro diplomo įteikimas, padėkos, vaišės. Štai šitaip į Lietuvos filosofų draugiją atėjo dar vienas „jaunas ir gabus mokslininkas". Belie­ka jam palinkėti kūrybinės sėkmės. Arūnas Gelūnas 

Mokslinis darbas apie mano ir tavo kasdienybę

Vilnius University Press Scholarly Journals

Crossref

https://www.journals.vu.lt/problemos/article/download/6839/4564

Mokslinis darbas apie mano ir tavo kasdienybę

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals

Vilnius University Press Scholarly Journals

Problemos

Crossref