Interpretacinės-sensorinės prieigos savižinos teorija: paprastumas ir derėjimas su supančiomis teorijomis

Abstract

The interpretive-sensory access (ISA) theory of self-knowledge claims that one knows one’s own mind by turning one’s capacity to know other minds onto oneself. Previously, researchers mostly debated whether the theory receives the most support from the results of empirical research. They have given much less attention to the question whether the theory is the simplest of the available alternatives. I argue that the question of simplicity should be considered in light of the well-established theories surrounding the ISA theory. I claim that the ISA theory then proves to be the simplest. I reply to objections to this claim related to recent developments in this area of research: the emergence of a unified transparency theory of self-knowledge and the relative establishment of the predictive processing theory.Interpretacinės-sensorinės prieigos (ISP) savižinos teorija teigia, kad mes sužinome savo pačių mintis nukreipdami į save pačius savo gebėjimą, skirtą kitų individų mintims sužinoti. Iki šiol daugiausia diskutuota, ar būtent šią teoriją daugiausia paremia empirinių tyrimų rezultatai. Daug mažiau dėmesio skirta klausimui, ar ši teorija yra paprasčiausia iš esamų alternatyvų. Šiame straipsnyje įrodinėjama, kad paprastumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į ISP teoriją supančias jau įsitvirtinusias teorijas. Teigiama, kad, atsižvelgus į supančias teorijas, ISP teorija pasirodo esanti paprasčiausia. Taip pat atsakoma į du prieštaravimus, susijusius su pastarojo meto pokyčiais šioje tyrimų srityje: su bendros skaidrumo savižinos teorijos atsiradimu ir su santykiniu numatančio informacijos apdorojimo teorijos įsitvirtinimu