Tumelis, Juozas

Problemos

Juozas Tumelis

Directory of Open Access Journals

VOSYLIAUS SEZEMANO 100-0SIOMS GIMIMO METINĖMS 5 Suomijos švedo gydytojo Emilijaus Sezeln.ano ir Rusijos vokietės (kurios genealogija siekia prancūzų hugenotus) sūnus, gimęs Vyborge (1884 m. gegužės 30 d.), vaikystę ir jaunystę praleidęs Peterburge, for­mavęsis rusų kultūros aplinkoje Vosylius Sezemanas tapo viena iški­liausių figūrų Lietuvos XX amžiaus filosofijos gyvenime. Lietuvoje jis praleido beveik pusę savo amžiaus, pačius kūrybingiausius mokslinės ir pedagoginės veiklos metus. Visas y. Sezemano gyvenimas praslinko· kaip viena ilga kryptingo, atkaklaus ir nuoširdaus mąstytojo darbo diena. Namuose, šv. Kotrynos vokiečių gimnazijoje Peterburge (1896-1902), Peterburgo universiteto Istorijos ir filologijos fakultete (1903-1909), į kurį jis įstojo metus pasi­mokęs Karo medicinos akademijoje, įgijo visapusišką filosofinį ir filolo­ginį išsilavinimą. Jo mokytojai buvo N. L<>skis, T. Zelinskis, D. Aina­lovas, kitos Peterburgo universiteto įžymybės. Gerai mokėjo rusų, vokie­čių ir švedų, anglų ir prancūzų, graikų ir lotynų kalbas. Mokslinį V. Se­zemano debiutą spaudoje - Filostrato Vyresniojo „!magines" vietos apie Nilą aiškinimą (1910) -labai gerai įvertino prof. D. Ainalovas ir kiti. Baigęs universitetą, V. Sezemanas buvo paliktas filosofijos katedroje ruoštis profesūrai ir pasiųstas gilinti studijų į užsienį - Marburgo ir Berlyno universitetus (1909-1911), kur jo 'pasirinktoms pažinimo tėori­jos, psichologijos, antikinės filosofijos, estetikos studijoms vadovavo H. Kohenas, P. Natorpas, E. Kasyreris, H. Yelflinas ir kiti. Gilų pėdsaką paliko studijos Marburge, kuris kaip vienas svarbiausių tuometinio neokantizmo centrų ypač traukė Rusijos filosofų naujosios kartos at­stovus. Grįžęs į Peterburgą, šv. Onos ir šv. Kotrynos gimnazijose dėstė seną­sias kalbas, filosofijos įvadą, pedagogiką. 1913 m., išlaikęs. filosofijos magistro egzaminus ir perskaitęs bandomąsias paskaitas, gavo filosofijos privatdocento vardą. Kilus karui, išėjo savanoriu ir tarnavo Raudonojo kryžiaus sanitariniame būryje (1914-1915). Grįžęs iš fronto, dėstė Peter­burgo universitete (191�1918), Aukštuosiuose moterų kursuose (1917-1918), vidurinėse mokyklose. 6 VOSYLIAUS SEZEMANO 100-0SIOMS GIMIMO METINEMS Po Spalio revoliucijos kelis mėnesius bendradarbiavęs Revoliucijos archyve, trūkstant pedagoginių kadrų provincijos. aukštosiose mokyklo­se, V. Sezemanas dėstė Viatkos liaudies švietimo institute (1918-1919), Saratovo universitete, taip pat Saratovo liaudies švietimo ir Saratovo liaudies ūkio institutuose, tenykščiuose Aukštuosiuose dailės kursuose, . Liaudies universitete (1919-1921). Saratovo universitete jam buvo su­teiktas profesoriaus vardas. (1920). Sugrįžęs darbui į Peterburgą (Rusijos meno istorijos institute). tačiau trumpam išvykęs į Suomiją, dėl tuome­tinių Suomijos ir RTFSR santykių paaštrėjimo kaip Suomijos pilietis negalėdamas grįžti atgal, persikėlė į Berlyną. Ten dirbo Z. Gžebino lei­dykloje, dėstė Rusų moksliniame institute (1923), kitose įstaigose. Įsikurus Llėtuvos universitetui ir trūkstant jame mokslinių pajėgų, 1923 m. V. Sezemanas buvo pakviestas dėstyti filosofijos disciplinų Hu­manitarinių mokslų fakultete ekstraordinarinio profesoriaus teisėmis. 1928 m. jam buvo suteiktas ordinarinio profesoriaus vardas .. Atvykęs į Kauną, apie 2 metus paskaitas skaitė vokiškai, netrukus gerai išmoko lietuviškai. Be universiteto, dar dėstė Kauno gimnazijoje, mokytojų kursuose. Kelis kartus lankėsi Tarybų Sąjungoje (1930 m. buvo komandiruotas į Tarptautinę pedagogikos parodą Leningrade, 1934 m.­į Maskvą ir Leningradą susipažinti su aukštesniaisiais filosofijos ir peda­gogikos institutais), Suomijoje, kitose šalyse. 1931 m. universitetui ko­mandiravus, dalyvavo Tarptautiniame Hėgelio kongrese Berlyne. V. Sezemanas profesoriavo Kauno ir Vilniaus (nuo 1940 m., su per­traukomis) universitetuose pačiais kūrybingiausiais ir vaisingiausiais sa­vo gyvenimo metais. Jo filosofinių interesų platumas čia atsiskleidė ne tik spausdintais raštais, bet ir pedagogine veikla. Be pagrindinių (logika, estetika, gnoseologija ir kt.), jis skaitė daug kitų, ypač siauresnių kursų (filosofijos įvadą, bendrąją mokslų metodologiją, filosofijos istoriją, reli­gijos filosofiją, organinės gamtos filosofiją, istorijos filosofiją, kosmolo­giją ir kt.), atskirus psichologijos ir pedagogikos dalykus (simpatijos jaus- · .  mų psichologiją, loginius didaktikos momentus), vedė seminarus ir pro­seminarus. Savo kursus nuolat tobulindavo ir papildydavo žiniomis apie naujausius tos srities laimėjim,us. Visą laiką atidžiai sekė taip pat mark­sistinės filosofijos pasiekimus, pokario metais mėgino įsisavinti ir dia� lektinio bei istorinio materializmo metodologiją, panaudoti ją tiriamaja­me ir pedagoginiame darbe. Pokario metais, be Vilniaus universiteto, lo­giką ir estetiką taip pat dėstė kitose aukštosiose mokyklose (Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, Aukštojoje partinėje mokykloje prie LKP CK, Valstybiniame dailės institute). V. Sezemanas rusiškai, vokiškai ir lietuviškai parašė ir išspausdino per 100 įvairios apimties darbų, kuriuose justi gili ir nuosekli evoliu­c�ja. Tačiau neteisinga būtų vienareikšmiškai apibrėžti j-o filosofinės koncepcijos kryptį ir metod� Jis buvo tolerantiškas visoms didžiosioms XX a. filosofijos srovėms ir sąjūdžiams, teigusiems tikrąsias minties (o ne filosofuojančios publicistikos) vertybes. Tačiau jis liko ir visiškai sa-VOSYLIAUS SEZEMANO 100-0SIOMS GIMIMO METINEMS 1 varankiškas mąstytojas, apie viską svarstęs be išankstinių nuostatų ar prielaidų. Filosofiją apibrėžęs kaip mokslą, „kuris nagrinėja bei aiškina visos b�ties bendrus pradus žmogaus pasaulėžiūrai racionaliai pamatuo­ti", ne �rtą kėlęs ar priminęs klausimą, kas yra filosofija ir kas nefilo­sofija, V1 Sezemanas nebuvo siauras specialistas -vienos vagos artojas. Jį domino logika ir gnoseologija, etika ir estetika, filosofijos istorija ir istorijos filosofija, taip pat psichologija ir pedagogika, kosmologija ir biologija,· literatūra ir matematika. Jis rašė, kad „tiesioginis arba netie­sioginis, artimesnis ar tolimesnis sąryšis egzistuoja tarp visų be išimties mokslų", ir vienodai autoritetingai galėjo svarstyti apie reliatyvumo teoriją ir apie lyrinio eilėraščio gelmes. žymus vokiečių filosofas ir jaunystės draugas N. Hartmanas laiške V. Krėvei-Mickevičiui rekomenduodamas V. Sezemaną ordinarinei pro­fesūrai (1928 m.) nurodė, kad jo darbai turi didelę reikšmę teorinės filosofijos pagrindinei problemai spręsti („ein bleibendes Verdienst um das theoretische Grundproblem der Philosophie erwerben" ). Jis taip pat nurodė, kad kai kuriais klausimais V. Sezemanas yra jo. priešininkas, tačiau „pačios didžiausios reikšmės < ... > visais atžvilgiais dėmesio vertas priešminkas", „aukščiausio rango jėga aukštosios mokyklos ir pe­dagogikos požiūriu". Kitas jaunystės draugas, tarybinis filologas V. žir­munskis rašė (1970): „V. Sezemanas liko < ... >tikro mąstytojo -atsida­vusio minties stichijai ne tik savo kūryboje, bet ir gyvenime -pavyz­džiu. Tai buvo didžiai' taurus; sąžiningas ir teisingas, didelis moralinės ištvermės žmogus, kokį galima įsivaizduoti idealų mąstytoją. Jis < ... > niekad nesiekė išorinio efekto < ... >, neskubėdavo daryti išvadų ir neprimesdavo jų kitiems,' mąstė visuomet nuodugniai ir jo sprendimais galima buvo pasikliauti". V. Sezemanas mirė Vilniuje 1963 m. kovo 29 d., baigdamas 79-uosius metus. Palaidotas karių kapinėse Antakalnyje. 1970 m. pradėtas skelbti ir versti į lietuvių kalbą jo paliki'.inas. V. Sezemano vieta filosofijos ir ypač lietuvių filosofijos istorijoje iš marksistinės mokslo metodologijos pozicijų vertinta daugelio tarybinių autorių (B. Genzelio, V. Kubiliaus, A. Lozuraičio, J. Mureikos, K. Raste­nio, A. Sverdiolo, A. Vaišvilas ir kt.) darbuose. Čia spausdinamas V. Sezemano straipsnis atspindi ne tik tuometinį jo prieraįšumą atitinkamoms srovėms ar mokykloms, bet ir gilų bei pagrįstą jo kriticizmą. Jo išliekamąją vertę patvirtina ir tai, kad praėjus daugiau kaip pusamžiui nuo jo parašymo, vokiečių filosofijos istorijoje vieni iš žinomiausių liko būtent tie autoriai, kuriuos V. Sezemanas pasi­rinko savo apžvalgai. Juozas Tumelis 

Vosyliaus Sezemano 100-osioms gimimo metinėms

https://www.journals.vu.lt/problemos/article/download/4669/4117

Vosyliaus Sezemano 100-osioms gimimo metinėms

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals

Problemos