Among the major subjects allegedly responsible for social and political violence, there is religion. It is true that religion can promote intolerance and violence when the divine is objectified, i.e., has a form of the sacred. Without denying the symbolic dimension of religion, is necessary to purify it to access the divine in the form of the holy, the one for which it is configured as both absolutely transcendent and absolutely immanent. This thesis is illustrated here through an interpretation of the meaning of a religious feast and through the analysis of the Annunciation by Antonello da Messina.Religija visuomet priklauso reiškiniams, labiausiai kaltinamiems socialine ir politine prievarta. Iš tiesų, religija gali reikštis kaip netolerancija ir prievarta, ir tai įvyksta, kai dieviškumas yra suobjektinamas, kitaip tariant, kai jis pasilieka sakralumo formos. Neneigiant simbolinio religijos matmens, būtina išgryninti religiją, kad ji pasiektų dieviškumą šventumo forma, kurioje dieviškumas prieinamas kaip absoliuti transcendencija ir absoliuti imanencija. Ši tezė straipsnyje iliustruojama pasitelkiant religinės šventės interpretaciją ir Antonello da Messinos paveikslo Apreiškimas Švenčiausiajai Mergelei Marijai analizę
