Lietuvių ir baltarusių kalbų fonetikos sąveika Rodūnios apylinkėse

Abstract

The research focuses on the interaction of the Lithuanian and Belarusian languages in thesurroundings of Radun (Belarus, Voranava district, Lith. Rodūnia). Employing the language changemethodology, the paper presents a detailed analysis of the most prominent cases of phonetic interference oftwo – old and middle – generations of residents in both languages spoken by them.The data show that the oldest residents are expressing both languages using the Lithuanian articulatory base. Over time, the characteristic Lithuanian features begin to level: varies the pronunciation of a; in open endings, the long tense vowels i, ы are usually pronounced as é; unstressed vowels are reduced inconsistently, etc.As Lithuanian is for the middle-generation speakers, it already demonstrates essential changes, whichoccurred because they started expressing their Lithuanian using the Belarusian articulatory base. First of all, they usually lengthen stressed short vowels; they do no longer pronounce unstressed long vowels; they donot distinguish between acute – or circumflex-accented mixed i, u + R type diphthongs; the distinction between the falling and rising diphthongs ai, au, is made based on phonetic, not accentual, factors; the palatalised dental consonants t, d are replaced by the palatalised velar consonants k, g.Tiriama dviejų pagrindinių Ródūnios apylinkėse (Baltarusija, Varanãvo r.) vartojamų kalbų –lietuvių šnektos (pietų aukštaičių patarmė) ir vietinės baltarusių tarmės – sąveika. Pritaikius kalbų kaitosmetodiką, lyginama dviejų skirtingų kartų abiejų vartojamų kalbų fonetika, nustatomos interferencijos kryptys.Vyriausiosios kartos atstovams šnekant tiek lietuviškai, tiek baltarusiškai, iš esmės išlieka pamatinė gimtosioslietuvių kalbos artikuliacijos bazė. Laikui bėgant ir silpnėjant lietuvių-baltarusių dvikalbystei, šios kartos vartojamos baltarusių tarmės fonetikoje lietuvių šnektai būdingi bruožai palaipsniui ima niveliuotis: įvairuoja dvibalsio ay tarimas; ilgieji įtemptieji balsiai i, ы atvirosiose galūnėse dažnai ištariami kaip (i)e, (ы)ε; nenuosekliai redukuojami nekirčiuoti balsiai.Viduriniosios kartos lietuvių šnektoje fiksuojama jau esminių pokyčių, nes ši karta lietuviškai kalba visrečiau. Nustatyta, kad šios kartos žmonės lietuvių kalbą pradėjo realizuoti baltarusiškos artikuliacinės bazėspriemonėmis: ilginami trumpieji kirčiuoti balsiai; nebeištariami nekirčiuoti ilgieji balsiai; tvirtapradžiai ir tvirtagaliai dvibalsiai ai, au yra skiriami ne akcentologiniu, o fonetiniu pagrindu; palatalizuoti dantiniai priebalsiai t, d keičiami palatalizuotais gomuriniais priebalsiais k, g