In this paper, I first of all present the evolution of the young Hegel’s thought. The reflection on the divisions and tensions of modern society and culture motivates him to raise the question about a possible reconciliation, and to research a principle that is able to ground this reconciliation itself. That’s how the theory of the Absolute is born, and on this basis Hegel later develops the project of his Phenomenology of Spirit. The main topic of this work is the path through which common conscience elevates itself to the absolute knowledge by going through the different steps of experience. In the last part of the paper, I describe more generally the meaning of the notion of “spirit” in Hegel’s later thought and the legacy it left.Straipsnyje gilinamasi į Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio mąstymo raidą pradedant ankstyvaisiais jo tekstais. Teigiama, kad Hegelio apmąstymai apie moderniosios visuomenės ir kultūros susiskaidymus ir įtampas paskatino jį kelti klausimą apie galimą jungimąsi ir ieškoti principo, galinčio šį jungimąsi pagrįsti. Taip gimsta Absoliuto teorija, taip pat šiuo pagrindu vėliau plėtojamas ir Dvasios fenomenologijos projektas. Šiame kūrinyje Hegelis kalba apie kelią, kurį, pereidama visus patirties laipsnius, privalo nueiti absoliutaus žinojimo siekianti sąmonė. Paskutinėje straipsnio dalyje susitelkiama prie dvasios sąvokos vėlyvajame Hegelio mąstyme ir jos reikšmės šiuolaikinei filosofijai
