Keturakienė, Eglė

Respectus Philologicus

English

Eglė Keturakienė

Directory of Open Access Journals

SPRENDIMAI 201E. Keturakienė. APIE MŪSŲ DĖSTYTOJĄ, MOKSLININKĄ,  IR ŽMOGŲ IŠ DIDŽIOSIOS RAIDĖS –  DOC. DR. JUOZĄ JASAITĮCC BY-NC 4.0 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2018.33.38.20 Respectus Philologicus ISSN 1392-8295 2018, 33 (38), 201–203 E-ISSN 2335-2388APIE MŪSŲ DĖSTYTOJĄ, MOKSLININKĄ,  IR ŽMOGŲ IŠ DIDŽIOSIOS RAIDĖS –   DOC. DR. JUOZĄ JASAITĮEglė Keturakienė (Lietuva /  Li twa) Daugelis mūsų šio fakulteto alumnų Juozą Jasaitį pirmiausia prisimena kaip itin jautrų ir gerą žmogų, dėmesingą pedagogą ir puikų lietuvių literatūros mokslininką bei stropų dėstytoją, kuris daug metų skirtingiems kursams dėstė nemažai studijų dalykų. Bakalauro pakopos studentai mokėsi šių dalykų: „Literatūros mokslo įvadas“, „XIX amžiaus lietuvių literatūra“, „XX amžiaus pirmos pusės klasikinė lietuvių literatūra“, „Literatūrologijos praktikumas“. Magistrantūros pakopos studentams buvo skirtas kursas „Lietuvių rašytojų estetinė mintis“. Docentas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete vadovavo daugeliui bakalauro ir magistro darbų. Šio fakulteto lituanistai prisimena ir Juozo Jasaičio savanorystę – laisva valia organizuotas vasaros literatūrines savišvietos ekspedicijas rašy-tojų gyvenimo ir kūrybos takais.Kur prasidėjo Juozo Jasaičio gyvenimo kelias? Mūsų fakulteto dėstytojas gimė 1930 me-tais, Tauragės rajone, vasario 17 dieną. 1937–1940 metais jis mokėsi Dauglaukio pradinėje mokykloje, 1944–1951 metais mokslus ėjo Tauragės vidurinėje mokykloje. Meilė lietuvių literatūrai 1951 metais Juozą Jasaitį atvedė į to meto Vilniaus pedago-ginį institutą, kurį būsimasis mokslininkas sėkmingai baigė 1955 metais. Juozo Jasaičio kaip mokslininko kelias neatsiejamai susipynė su pedagoginės ir administracinės veiklos takais. 1955–1961 metais Juozas Jasaitis mokytojavo Laukuvos vidurinėje mokykloje, buvo paskirtas šios įstaigos mokymo dalies vedėju, 1961–1962 metais dirbo Dauglaukio aštuonmetės mokyklos direktoriumi, 1962–1964 metais buvo Šiaulių pedagoginio instituto Kauno vakarinio skyriaus vedėju, vyriausiuoju dėstytoju. 1964 metais Juozas Jasaitis įstojo į Vilniaus universiteto aspirantūrą, parašė ir sėkmingai apgynė disertaciją apie savo mėgstamiausios rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gy-venimą ir kūrybą. 1966–1972 metais Jasaitis dirbo Vilniaus universiteto Kauno vakarinio fakulteto vyriausiuoju dėstytoju, 1969–1975 metais buvo šio fakulteto dekano pavaduotojas, 1978–1988 metais vadovavo  Lietuvių kalbos ir literatūros katedrai, dirbo joje docentu, nuo 1988 iki 2000 metų – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto, Lietuvių filologijos katedros docentu. Žinia, trumpas biografijos faktų išvardijimas neatskleidžia Juozo Jasaičio – didžiulės asmenybės – savitumo.Juozas Jasaitis stebina mokslinės ir kūrybinės veiklos gausa bei savo profesionalumu. Dėstytojas niekada nesireklamavo, kadangi buvo ypatingo kuklumo žmogus, niekada ne-sureikšminęs nei savo administracinių, nei pedagoginių, nei mokslo titulų, bet gerbęs kitų, 202 VI. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKA / KRONIKA ŻYCIA NAUKOWEGORespectus Philologicus, 2018, 33 (38), 201–203 savo kolegų mokslininkų, pasiekimus. Ir tai nebuvo apsimestinis „teatrališkas“ kuklumas, o ryški Juozo Jasaičio asmenybės charakterio savybė, juntama ir jo studentų, ir kolegų, ir bičiulių. Ne vienas žymus kolega tyliai užsimindavo, kad Juozas Jasaitis seniai vertas pro-fesoriaus vardo, tačiau pats dėstytojas, rodos, negirdėdavo pagyrų, visada išliko santūrus ir ypač kritiškas sau, tačiau atidus ir supratingas kitam. Juozui Jasaičiui visada labiau rūpėjo pati lietuvių literatūra ir kultūra, taigi – dvasios dalykai. Tai visais laikais, kaip teigia ir Antikos, ir Renesanso, ir Baroko, ir Apšvietos istoriografai, buvo ir yra asmens ir stiprios valstybės, taip pat ir meno, mokslo ir kultūros gyvavimo pamatas.Lietuvos skaitytojams, neabejingiems savo valstybei, literatūrai ir kalbai, yra gerai žinomi Juozo Jasaičio literatūrologiniai mokslo darbai. Mokslininkas yra parašęs ne vieną monografiją, studiją, skirtą ne tik lituanistams, bet ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos lite-ratūros ir kultūros likimas. Tai knygos, kuriose aprašytos iškilios XIX–XX amžiaus mūsų literatūros ir kultūros asmenybės, meistriškai aiškinama šių Lietuvos klasikų kūryba: Mo-tiejus Valančius (1994), Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1972, 1983), Žemaitė (1972, 1983), Petras Cvirka (1979, 1989). Juozas Jasaitis yra sudaręs daug vertingų lietuvių literatūros klasikos knygų ir joms parašęs taiklias mokslines pratarmes. Tai Pulgio Andriušio Septinton įleidus (1989), G. Pet-kevičaitės-Bitės Iš gyvenimo verpetų (1990), Žalia bruknelė Daukantui (1993), Šatrijos Raganos Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai (1996), Mariaus Katiliškio Paskendusi vasa-ra (1997), Petronėlės Orintaitės Dangaus degėlų žėrėjime (2001) ir Pro mėlyną skliautą (2002), parengęs straipsnių rinktinę apie XIX amžiaus vyskupą, lietuvių tautos ganytoją ir diplomatą, didaktinės ir hagiografinės prozos kūrėją Motiejų Valančių Motiejus Valančius: iš arti ir iš tolo (2001).Juozą Jasaitį visada domino neįmenama kūrybos paslaptis. Lietuvos estetikos istorijos paveldui ypač vertingas Juozo Jasaičio sudarytas tęstinis estetikos tekstų ciklas, skirtas Lietuvos rašytojų literatūrinei ir estetinei savimonei tirti Kas yra kūryba: Lietuvių rašytojai apie kūrybą (1989), Kas yra kūryba: Lietuvių egzodo rašytojai apie kūrybą (1992), Lietu-vių rašytojai apie kūrybą (2007). Visuotinės estetikos minties raidai įdomi Juozo Jasaičio parengta ir sudaryta knyga Kalba Nobelio premijos laureatai (1997), kurioje galime rasti Luigi’o Pirandello, Hermano Hesse’s, Williamo Faulknerio, Wislava’os Szymborska’os, Johno Steinbecko, Ernesto Hemingway’aus, Czesławo Miłoszo bei daugelio kitų Nobelio premijos laureatų pasisakymus apie meno, literatūros vertę ir poveikį žmogui bei visuomenei.Didžioji mūsų fakulteto dėstytojo ir mokslininko kūrybinė aistra (beje, Juozas Jasaitis gerai griežė smuiku) buvo pomėgis rašyti. Juozas Jasaitis ne kartą yra sakęs, kad viso jo gyvenimo didžioji svajonė buvusi siekis tapti rašytoju, o ne mokslininku. Ši svajonė virto realybe – Juozas Jasaitis tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.Pirmasis Lietuvos skaitytojų susitikimas su Juozu Jasaičiu kaip rašytoju įvyko 1988 metais, kai pasirodė jo originali estetikos etiudų knyga Lik sveikas, Tomai, sukurta laiškų forma. Šioje knygoje, autoriaus sumanytoje kaip tėvo laiškai, rašyti sūnui Tomui ir rasti po jo mirties, pasakojama apie žmogaus egzistencijos vertę: apie gyvenimą, meilę ir mirtį, apie žmogaus draugystę su žmogumi ir jo atsakomybę, apie troškimus ir viltį, apie žmo-SPRENDIMAI 203E. Keturakienė. APIE MŪSŲ DĖSTYTOJĄ, MOKSLININKĄ,  IR ŽMOGŲ IŠ DIDŽIOSIOS RAIDĖS –  DOC. DR. JUOZĄ JASAITĮ  DOI: http://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2018.33.38.20 gaus laisvę ir jos ribas, apie sąžinės žaizdas ir kaltę, apie žmogaus skausmą, sielvartą ir laimės akimirką. Juozo Jasaičio knygą Lik sveikas, Tomai sudaro 28 laiškai: simbolinis tėvo „kapitalas“, rašytinis palikimas – gyvenimo „pamokymai“, etikos ir estetikos patarimai, skirti jaunajam skaitytojui, kuriuose neįkyriai, subtiliai mokoma pagrindinio dalyko – gyvenimo išminties, stoiškumo. Šie tėvo laiškai sūnui Tomui primena Antikos išminčiaus Lucijaus Anėjaus Senekos laiškus Liucilijui – einama senosios Europos tradicijos takais. Išties tradicija yra pamatinis žodis visuose Juozo Jasaičio rašto darbuose. Rašytojo ro-manų Ganytojas (2005), Servų vasara (2005), Per sutemas (2008) ir novelių knygos Ženklai (2004) pasakojimas remiasi lietuvių literatūros tradicija. Juozo Jasaičio literatūrinėje, galima sakyti, neoromantinėje kūryboje atgimsta Lazdynų Pelėdos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos prozos kalba, gausu Antano Strazdo, Simono Stanevičiaus, Maironio poetikos intertekstų. Norėtųsi trumpam stabtelėti prie estetiniu požiūriu vertingiausio Juozo Jasaičio romano Ganytojas. Juozo Jasaičio biografinis romanas, vaizduojantis paskutinę vyskupo Motiejaus Valančiaus gyvenimo dieną, įamžina visą šio iškilaus rašytojo ir diplomato gyvenimo ir kūrybos kelią. Į romano pasakojimą, į vyskupo sąmonės „kelionę“ ir meditacijas, į viso gyvenimo apmąstymą įterpiami ir paties Motiejaus Valančiaus autentiški tekstai – Žemai-čių vyskupystės prakalba, skyrius iš šios knygos apie Varnių katedrą, vyskupo Ganytojiški laiškai. Šis Juozo Jasaičio biografinis romanas Ganytojas, akcentavęs katalikų tikėjimo ir lietuvybės idėją, laimėjo JAV laikraščio Lietuvių balsas organizuotą romano konkurso II vietos premiją.Reikia pabrėžti, kad visi Juozo Jasaičio rašto darbai, ir moksliniai, ir kūrybos, yra persmelkti rašytojo egzistencinio rūpesčio, nuolatinio galvojimo apie žmogaus ir tautos gyvenimo tikslą ir prasmę. Gyvenimo – vasaros vidurdienio ir gyvenimo – paslaptingo miško metaforos, įkūnytos Juozo Jasaičio novelių knygoje Ženklai, taikliai išreiškia ir žmogaus egzistencijos papras-tumą, ir žmogiškosios būties neįžvelgiamą sudėtingumą. Čia girdimas ir tolimas Šatrijos Raganos kūrybos aidas: „Koks keistas žmogaus gyvenimas! Sykiais jis atrodė <...> aiškus kaip laukas vasaros vidurdienį, bet dažniau neįžvelgiamas ir paslaptingas kaip miškas gūdžią rudens naktį. Kartais jis pasijusdavo nuėjęs neužmatomai ilgą kelią ir atsigręžęs žiūrėdavo į savo dienas kaip į pilką paukščių miglą ant rugsėjo dangaus, o štai tokią akimirką jam atrodė, kad viskas prasidėjo tik vakar“. Rodos, tik vakar mūsų dėstytojas Juozas Jasaitis įžengė į auditoriją skaityti paskaitos apie savo mylimiausią rašytoją – Gabrielę  Petkevičaitę-Bitę, žodžio ir kultūros darbininkę. Žmogus miršta ne visai – gyvena tiek, kiek jį prisimena kiti. Gera, jog Vilniaus universiteto Kauno fakulteto akademinė bendruomenė neužmiršo savo kolegos, dėstytojo ir bičiulio. Juozo Jasaičio vardu yra pavadinta buvusi XV auditorija, kurioje Mūsų Dėstytojui teko dirbti daugiausiai.

APIE MŪSŲ DĖSTYTOJĄ, MOKSLININKĄ, IR ŽMOGŲ IŠ DIDŽIOSIOS RAIDĖS – DOC. DR. JUOZĄ JASAITĮ

Apie mūsų Dėstytoją, Mokslininką, ir Žmogų  iš Didžiosios raidės  –  doc. dr. Juozą Jasaitį

Keturakienė, Eglė,

Vilnius University Institutional Repository

Apie mūsų Dėstytoją, Mokslininką, ir Žmogų iš Didžiosios raidės - doc. dr. Juozą Jasaitį /

Crossref

About our Lecturer, Research Scientist, and Man of the Great Letters – Assoc. Dr Juozas Jasaitis

https://www.journals.vu.lt/respectus-philologicus/article/download/13090/11907

Apie mūsų Dėstytoją, Mokslininką, ir Žmogų iš Didžiosios raidės – doc. dr. Juozą Jasaitį

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals

Respectus Philologicus

Vilnius University Institutional Repository

Crossref