Human beings have, with the help of technology, turned themselves into the like of enormous mouths to feed, an image which seems to stem from Pieter Bruegel’s fantasy. The environment, reduced to a dumping ground populated by nightmarish rats and paranoia, is left to take the fall of this consumeristic greed. This vampirism is the symbol of an individual reduced to a mere consumer, a parasitical being, intent on the depredation of every resource of natura naturans. Some artistic images, from Michaelangelo to C. D. Friedrich, can teach us to achieve a correct relationship with the world, thus avoiding Icarus’s delirium, the delirium of a precursor of the eccentric existence of homo oeconomicus. There is not much time left, we need to take immediate action and fix our common home, the Great Being, before it is too late. The planet, filled by our waste, is in great danger.Pasitelkęs techniką, žmogus transformavo patį save į milžinišką išbadėjusią ryklę, nepasotinamą būtybę, kurios šiurpą keliantis vaizdinys tarsi paspruko iš Peterio Bruegelio fantazijų. Šio vartotojiško godumo pasekmė – sąvartynu po atviru dangumi paverstas mus supantis pasaulis, gimdantis naujus košmarus, kurių veikėjai – „žiurkės ir paranoja“. Žmogų, redukuotą iki paprasčiausio vartotojo, apibūdina vampyriškas jo elgesys su jau ir taip nualintos planetos ištekliais. Toks žmogus – parazituojanti būtybė, pasaulio netekęs našlaitis, paskyręs save visų natura naturans gėrybių grobimui. Kai kurie meniniai atvaizdai, pradedant Michelangelo Bounarroti ir baigiant Casparo Davido Friedricho kūriniais, gali būti suprantami kaip pamoka, aiškinanti harmoningo santykio su pasauliu pagrindus, padedanti išvengti Ikaro, ekscentriškojo homo economicus pirmtako, beprotybės. Kol ne vėlu, privalome kuo skubiau susirūpinti mūsų bendrais, Didžiajai Būčiai priklausančiais, namais. Laiko liko nedaug. Mūsų atliekų pripildytos erdvės harmonija negrįžtamai pažeista
