Rosinas, Albertas

Kalbotyra

K!ALBOTYRA XXXV (1) 1984 LINGVISTINĖS PASTABOS Dėl socialinių santykių reiškimo subjektyvaus vertinimo participioiais ivardžiais § 1. Daugelyje pasaulio kalbų participiniais ir neparticipiniais ivardžiais1 reiškiama pagarba I nepagarba ir kitokie adresanto jausmai adresatui' arba nepar-ticipiniam asmeniui [MaUT.IIHCKaR, 1969, c. 151]. Adresanto' vartojami vadina-mieji "antrojo asmens" ivardžiai adresatui pavadinti yra komunikacijos akto dalyvių socialinių, kultūrinių ir asmeninių santykių subtilūs indikatoriai [Fried-rich, 1971, p. 219]. Jais reiškiamas ne tik adresanto požiūris i pasauli, ne tik jo santykis su adresatu, bet kartu atspindima ir socialinių santykių sistema [Mai!-THHCKaR, 1969, c. 151]. Tokie ivardžiai tyrinėtojų vadinami subjektyvaus vertini-mo ivardžiais [MaiiT.llHCKaR, 1969, c. 151]. § 2. Subjektyvaus vertinimo ivardžiams lietuvių kalboje priskirtini: 1) iš sam-plaikos kilęs (arba suaugtinis) ivardis tamsta, dial. tiimista, tamysta [Senkus, 1963, p. 38] < tavo mylista; 2) daugiskaitinis jūs, vartojamas vietoj vienaskaitinio tu. Įvardžiai tamsta ir jūs sudaro opozicijas su tu ir pats. § 3. Nuo participinių ivardžių būtina atriboti ivairius būdvardinius ir dalyvi-nius kreipinius (sveikas, gerbiamasis, meldžiamasis), kurie be pagrindo priski-riami prie jvardžių [LKG, p. 707-708]. Nuo jprastų būdvardžių resp. dalyvių jie skiriasi tik vartojimo standartizacija tam tikrose situacijose, bet iš esmės jie nė­ra atitrūkę nuo būdvardžių resp. dalyvių klasės [MaHT.llHCKaR, 1969, c. 152; Lyons, 1977, p. 641] ir, be vokatyvinės funkcijos, atlieka kitas jiems būdingas funk-cijas. Artimiausios ivardžiams yra samplaikos, i kurias ieina kilmininkas jūsų ir ypatybę žymintis daiktavardis. Tačiau tokios samplaikos bevartojamos tik isto-rinio pobūdžio beletristikos veikaluose, plg.: Bet Sčiurinas teturėjo vieną atsakymą: 1 Participiniais ivardžiais [Rosinas, 1982. p. 1301 vadinami tradiciškai "pirmojo ir antrojo asmens" ivardžiais laikomi jvardžiai [LKG. p. 6711. o neparticipiniais - tradiciškai vadinamie-ji "trečiojo asmcos" ivardžiai. • Dėl terminų adresantas ir adresatas plačiau žr. ŽuIys. 1974, p. 86-87 . • Apie adresanto sreros daugiskaitiniu ivardžiu mes žymimą vieną asmeni jau yra rašyta [Rosinas, 1975, p. 74-771. 8. Kalbotyra xxxv: (1) [f01 nieko nežinau jūsų malonybe MPR 7, 72, publicistikoje, informuojančioje apie kitų kraštų socialinius santykius, ir diplomatų kalboje. Kreipinių ir ivardinių samplaikų perėjimo i participinius ivardžius kriteri-jumi reikia laikyti fonologinės struktūros pakitimą ir visišką pagrindinės reikimės išnykimą [MaiiTlIHCKaJI, 1969, c. 153]. Pavyzdžiui, participiniu ivardžiu galima lai-kyti lietuvių tarmėse ir bendrinėje kalboje vyresniosios kartos dar vartojamą ,amsla, kuris yra kilęs iš lavo mylisIa [Fraenkel, 1962, p. 449], plg. len. Iwoja mi/o§c. arba ispanų Usled ,.jūs" (vienaskaita) < vueslra merced "jūsų malonybe" [pei, 1966, p.90]. § 4. Lietuvių bendrinės kalbos subjektyvaus vertinimo ivardžių funkcijos ir reikšmės šiuolaikiniais metodais iš viso nėra tirtos. Šių ivardžių funkcijoms ir vietai participinių ivardžių posistemyje nustatyti ypač svarbūs yra sociolingvis-tiniai tyrimai, apimantys visus adresato sferos ivardžius. Tokių tyrimų ypač reika-lauja ivardis lamsla. dėl kurio statuso bendrinės kalbos participinių ivardžių posis-temyje tiek bendrinės kalbos, tiek kalbos kultūros specialistai, neištyrę jo vartose-nos, daro ne visai pagristas išvadas [LKG, p. 670; Jucys, 1972, p. 16]. Adresato sferos ivardžių distribuciją sociolingvistiniu požiūriu galima tirti dviem būdais: I) empiriškai, t. y. jų vartojimą grožinėje literatūroje, atsižvelgiant i.!,.omunikacijos akto dalyvių sociologines charakteristikas ir situacijas; 2) psicho-lingvistiniu eksperimentu. Kadangi lietuvių kalbos adresato sferos kalbamieji ivardžiai neištiIti nei vienu, nei kitu būdu, šiame straipsnyje sociolingvistiniu aspektu apibendrinami adresato sferos ivardžių distribucijos empiriniai duomenys, surinkti iš trijų pastarojo de-šimtmečio lietuvių rašytojų romanų. Tyrimo tikslams atsitiktinai pasirinkti šie romanai: R. Lankausko .. Netikėtų išsipildymų valanda" (V., 1975). V. Bubnio .. Nesėtų rugių žydėjimas" (V., 1976) ir J. Mikelinsko ,.Genys yra margas" (V .• 1976). Sociolingvistiniuose tyrimuose komunikacijos akto dalyvių svarbiausias po-žymis yra jų sociologinės charakteristikos [3pBHH-TpllIIII, 1975, c. 338], i \ru-rias ieina jų visuomeninis statusas (lytis, amžius, profesija), jų tarpusavio santykiai (vadovas I valdinys, vyras I žmona) ir specifiniai vaidmenys, kurie charakteri-zuoja socialinę situaciją (šeimininkas I svečias, pardavėjas I pirkėjas) [3PBHH-TpHIIIl, 1975, c. 338]. Komunikacijos akto dalyviai socialiniu požiūriu gali būti lygūs arba nelygūs; vienas iš jų gali būti pranašesnis, o antrasis, priešingai, socialinio pranašumo požy-mio gali neturėti [plg. Lyons, 1977, p. 641]. Pasirenkant adresato sferos partici-pini ivardi. adresantui jau yra aiški adresato socialinė charakteristika. 102 Socialinio pranašumo požymis gali priklausyti nuo socialinio vaidmens, kuri asmuo vaidina socialinių santykių hierarchijoje (vadovas pranašesnis už vaidini. tėvai - už vaikus. dėstytojas - už studentą ir t. t.), lyties (moteris pranašesnė už vyrą). amžiaus (vyresnis žmogus pranašesnis už jauną), pažinimo (nepažistamas pranašesnis už pažistamą) ir kitų faktorių [plg. Lyons, 1977, p. 641 J. Svarbios sociolingvistiniuose tyrimuose yra situacijos', kurių pakitimas žymiu mastu reglamentuoja žmonių elgesi ir jų kalbinę išraišką. Pasikeitus bendravimo si-tuacijai, komunikacijos akto dalyvių familiarūs santykiai gali virsti nefamiliariais ir atvirkščiai. § 5. Ištyrus minėtų romanų situacijas ir komunikacijos akto dalyvių sociolo-gines charakteristikas, išryškėjo ivardžių tu, pats, jūs ir tamsta vartojimo distribu-cija, kuri pateikiama 1, 2, 3 ir 4 lentelėje (-+ nurodo adresatą), plg.: 8· lie n tel ė. Seimos narią ir giminaifių santykių identifikacijos matrica (ivairios buitinės situacijos) Komunikacijos akto dalyviai tu jūs tamsIa vyras -+- žmona + žmona..,.. vyras + tėvas -+ sOnus + sūnus -+ tėvas + + motina -)o sODuS + sOnus -+- motina + + duktė -->- tėvas + + senelis-> anOkas + anllkas -> senelis + senelė -> anokas + senelė -> anOkė + anOkė -->- senelis + brolis -> sesuo + + sesuo -> brolis + sūnėnas -> dėdė + sOnėnas -->- dėdienė + marti -> uošvis + marti -> uošvė + uošvė.... marti + uošvis.... marti + pats + • Kai kurie autoriai situaciją vadina aplinka (r. 06cmtIJ/OBKa) [3PBIDl-TpK!lll. 1975, c. 337) . . 103 2 I e n tel ė . Bendraamžiq santykiq identifikacijos matrica (situacija: susitikimai, pasimatymai, pokalbiai telefonu, kelionės, dalykinės konsultacijos, prekyba) Karta I ±P' I Komunikacijos akto dalyviai tu jns I tamsta I pats Jaunoji karta vaikinas -+- vaikinas + - - + +P vaikinas -+ mergina + - - -mergina -+- vaikinas + - - -mergina -+ mergina + - - -, vaikinas -+ vaikinas + + - --P vaikinas -+ mergina - + - -mergina -+ vaikinas - + - -Vyresnioji ir vyras ~ vyras + + + -senoji karta vyras ---+ moteris - + + -+P moteris -> vyras + + + -moteris ---+ moteris + + + -vyras ~ vyras + + + --P vyras -+ moteris - + + -moteris -). vyras - + + -• ± P= ± pa.žjstamas. 3 I e n tel ė. KarIq santykiq identifikacijos matrica (situacija: susitikimai, kelionės, pokalbiai telefonu, dalykinės konsultacijos) Karta Komunikacijos akto dalyviai tu jūs I tamsta I pats Vyresnioji vyras-+- jaunuolis + + + --+jaunesnioji senis -+ vyras + - + -moteris -+- jaunuolis + + + --P I Jaunesnioji jaunuolis ~ vyras - + - --+vyresnioji vyras-+- senis - + + -I jaunuolis -+ moteris - + - -104 -3 le n t eU (tęsinys) Kana Vyresnioji -+ jaunesnioj i +P Jaunesnioji -+vyresnioji I I Komunikacijos akto dalyviai vyras ~ jaunuolis senis -+ jaunuolis moteris -+- jaunuolis jaunuolis ---Jo vyras vyras -+ senis jaunuolis-+ senis jaunuolis -+ moteris IU] jūs I tamsta I pats + - + -+ - - -+ - - -- + - -- + + -- + - -- + - -4 lentelė. Bendradarbi" santyki" identifikacijos matrica (situacija: dalykiniai pokalbiai) KarIa Vyresnioji -+jaunesnioji Jaunesnioji -+vyresnioji Be amžiaus raktoriaus I Komunikacijos akto dalyviai tu jūs tamsta I pats darbininkas -+ cecho vir!lin. direktorius -+ cecho vir!lin. kadrų sk. vir!lin. -+ darbininkas cecho vir!lin .... darbininkas darbininkas -+ kadrų sk. vir!lin. cecho vir!lin. -+ darbininkas brigadininkas -+ darbininkas darbininkas -+ brigadininkas cechovir!lin.-+ prof. pinoin. vyr. inžinierius -+ inžinierius inžinierius-+- vyr. inžinierius brigadininkas'" inžinierius inžinierius ... darbininkas darbininkas ... inžinierius I + + + + + + + + I + I I + + + + + + + Lentelių duomenys rodo, kad lietuvių bendrinėje kalboje komurukacijos ak-to dalyvių santykiai gali būti familiarūs Inefamiliarūs. Nefamiliarūs santykiai vienose situacijose suvokiami kaip pagarbūs, o kitose - kaip oficialūs. Jau tas faktas, kad oficialumas reiškjamas tuo pačiu daugiskaitiniu jvardžiu. kaip ir pa-105 garba, rodo, kad oficialumas yra susijęs su pagarba. Ir diachroniniu požiūriu anks-tesnis yra jūs vartojimas pagarbos reikšme: Europos kalbose adresato sferoje ji suformavo "karališkasis" mes [MaiTBHCKIUI, 1969, c. 156; Rosinas, 1975, p. 75). Todėl i žmonių santykių oficialumą, reiškiamą ivardžiu jūs, galima žiūrė­ti kaip i pagarbos santykių variantą; žmonių santykių oficialumas socialinių ir kul-tūrinių vertybių matu padaro pati žmogų, o ne jo socialines charakteristikas. Dėl ryšio su pagarba tam tikriems visuomenės sluoksniams santykių oficialumas yra nepriimtinas dėl to, kad eliminuoja jų pačių subjektyviai suvoktą socialinio pra-našumo požymi. Vienintelė išeitis, gelbstinti tokių žmonių "socialini prestižą", yra familiarus elgesys su kitais žmonėmis. Žmonių santykių tipus (St) ir jų reiškimą adresato sferos ivardžiais galima pavaizduoti tokia schema: .st jas tt1lTT$f1z JOS § 6. Tiriamų romanų adresato sferos ivardžių distribucija leidžia daryti šias išvadas: 1. Šeimos nariai, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitokių faktorių, krei-piasi vienas i kitą ivardžiu tu (arba pats). 2. Vaikai i tėvą ar motiną kreipiasi ivardžiu jūs tik tais atvejais, kai tėvas ar motina, sprendžiant iš romanuose pateiktų tiesioginių ir netiesioginių jų sociolo-ginių charakteristikų, yra kilę iš tų Aukštaitijos vietų, kuriose vaikų kreipimosi i tėvus norma yra ivardis jūs [plg. Senkus, 1963, p. 38). 3. Tolimesnių giminaičių santykiams yra būdinga pagarba, kuri reiškiama ivardžiu jūs. 4. Jaunosios kartos bendraamžių santykius ivairiose buitinėse situacijose galima apibūdinti taip: a) pažistami jauni žmonės, nepriklausomai nuo lyties ir kitokių faktorių, kreipiasi vienas i kitą familiariai (tu); b) nepažistami tik vaikinai gali kreiptis vienas i kitą familiariai (tu); c) nepažistami skirtingos lyties atstovai kreipiasi vienas i kitą pagarbiai (jūs). 5. Vyresniosios kartos bendraamžių santykius labiau veikia lyties ir nepažĮs­tamumo faktoriai: a) tik vyrai, nepriklausomai nuo to, ar jie pažistami, ar nepa.žil;-tami, gali kreiptis vienas i kitą familiariai; b) vyrai tiek i pažįstamas, tiek i nepa-žistamas moteris kreipiasi pagarbiai (jūs, tamsta). 106 6. Vyresniosios kartos atstovas į nepažįstamą jaunosios kartos atstovą gali kreiptis ir familiariai (IU), ir pagarbiai (jūs, lamsla) , o į pažistamą - paprastai tik familiariai. 7. Jaunesniosios kartos atstovas tiek į pažįstamą, tiek į nepažįstamą vyresnio-sios kartos atstovą kreipiasi pagarbiai (jūs). 8. Bendradarbių santykiams būdingas tiek familiarumas, tiek oficialumas: a) valdiniai į vadovus paprastai kreipiasi jūs; b) vadovai į valdinius paprastai krei-piasi familiariai (IU). 9. Vadovų santykių su valdiniais familiarumą reikia interpretuoti kaip savo pačių socialinio pranašumo sąmoningą demonstravimą ir valdinių menkinimą. 10. Familiarumas, reiškiamas įvardžiu Iu, potencialiai gali būti reiškiamas ir įvardžiu pals. 11. Jaunoji karta pagarbos nebereiškia įvardžiu lamsla; jaunosios kartos kalboje familiarumas Inefamiliarumas bereiškiamas įvardžiais - Iu (paIs) ir jūs. 12. Įvardžiu IamsIa (resp. jūs) pagarbą bereiškia tik vyresniosios kartos žmonės. 13. Kadangi įvardžio IamsIa praktiškai nebevartoja bendrine kalba kalbanti jaunoji karta, į šį įvardį reikia žiūrėti kaip į nykstamąjį, arba dialektizmą [Zin-kevičius, 1966, p. 294; Senkus, 1963, p. 37-38]. 14. Pastangas atgaivinti įvardį IamsIa bendrinėje kalboje [Jucys, 1972, p. 16] vargu ar galima laikyti tikslingomis. Įvardis lamsla nyksta ne dėl to, kad jis yra vertinys, o dėl to, kad konstrukcija jūs + veiksmažodžio daugiskaitos forma yra parankesnė, nes leidžia išvengti dažnai kartojamo įvardžio: pasakytas be ivar-džio sakinys, pavyzdžiui, Kur (tamsta) eini? būtų familiarus, o sakinyje Kur Uūs) einate? pagarba išliktų ir be įvardžio [Girdenis, Pupkis, 1978, p. 60]. SUTRUMPIN1MAI LKG - Lietuvių kalbos gramatika. - V., 1965, t. I. MPR - Mykolaitis-Putinas V. Rdlai. - V., 1968, t. 7. LITERATORA Fraenkel, 1962 - Fraenkel E. Litauisches etymologisches Worterbuch. - Gottin-gen, 1962. Friedrich, 1971 - Friedrich P. Structural Implications of Russian Pronominal Usage. -In: Sociolioguistics. Proceedings of the UCLA Sociolinguistics Conference, 19641 Ed. by W. Bright. The Hague-Paris: Mouton, 1971, p. 214-259. Girdenis, Pupkis, 1978 - Girdenis A., Pupkis A. Bendrinės kalbosnorminimoirkodi-fikavimo principai. - Ko.: Baltų kalbos ir jų tyrinėjimo metodai. V., 1978, p. 53-66. Jucys, 1972 - Jucys A. Ar reikia vengti žodžio lamsla. - Kalbos kultūra, 1972, sąs. 22, p. 16. 107 Lyons, 1977 - Lyons J. Semantics. - Cambridge University Press, 1977, vol. 2, p. 373-897. Pei. 1966 - Pei M. The Story of Language. - New York-Scarborough. Ontario. 1966. p. 508. Rosinas, 1975 - Rosinas A. Dėl vadinamosios "autorinės daugiskaitos". - Kalbotyra. 1975. t. 27(1), p. 74-78. Rosinas, 1982 - Rosi nas A. Baltų kalbų ivardžių semantinė slruklūra ir pirminės seman-tinės struktūros rekonstrukcija. - Kn.: Sintaksės ir semantikos klausimai. Respublikinės moks-linės konferencijos. skirtos TSRS ikūrimo 6O-mečiui, pranešimų tezės. - Šiauliai, 1982, p. 128-13i. Senkus, 1963 - Senkus J. Jūs, tamsta ir tu. - Kalbos kultūra, 1963, sąs. 5, p. 37-39. Žulys, 1974 - Žulys V. Trečiojo asmens nėra. - Kalbotyra, 1974, t. 25(1), p. 83-92. Zinkevičius, 1966 - Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. - V., 1966, p. 542. MaliTHIICKaJI, 1969 - MaliTHHcKaR K. E. MecmHMeJIIIJI B lI'lblKax pa3RhIX CHCTeM. - M., 1969, c. 308. 3pBIQI-Tpmm, 1975 - 3PBHH-TpHDD C. M. JbblK. TeMa. CnymaTeJlL. ABamo B3aBMo-.!IeJiCBRlI. - B !CH.: HOBoe B JlHlITBHCTIlKe. M., 1975, nm. 7, C. 336-362. Albertas Rosinas VISI Įteikta Rusų ir lietuvių kalbų katedra 1983 m. vasario 7 d. Dvikirčiai žodžiai M. Daukšos "Postilėje" Čia uorecIaU atkreipti dėmesį į vieną M. Daukšos "Postilės" akcentuacijos ypatybę - dvikirčius pavyzdžius, iki šiol nesusilaukusius nei P. Skardžiaus, nei kitų kalbiruukų dėmesio. Du kirčius viename žodyje M. Daukša žymi (neskaitant akivaizdžių apsiriki-mų) keliais nesunkiai suprantamais atvejais. 1. Du kirčiai neretai reiškia "dviviršūnį" kirtį, būdingą daugeliui tarmių. pvz.: SMaia 15 •• "teisėjas", lęgva 434. "lengva", w(ena 28,. "viena", Ja(;d(s 98" "širdis", !u D(ewu 97., kaltf Ill .. "kalti", geriUs 50,s "gėriUs", tfnklUs 287ts, drę!( 23 .. "drįsti", uJm(rJati 79 •• ,,(tu) užmiršti". 2. Kartkartėrrus su kirčiu rašomos galūnės, iš principo galinčios turėti kirtį kituose žodžiuose: vns. vardo Jeme lOl .. , kilm. Dwiifios 53'9' įn. kunu 47 .. , wie-nu 30 .. , dgs. vardo JOdJe( 194." kiLm. ant amJiu 12716, iu!u 263" wi!sokiu 106 •• , gal. Jįklus 372,., taro n. 3 a. padaritų 628,., turetų 30 ••. Šalutinį morfemos kirtį gali turėti ne tik galūnės, pvz.: atsiųsiu 21521• pa!weik(no 36811, 3. Ypač dažnai žymimas "chorėjirus" šalutinis kirtis ("kirčio atgarsis''), susi-darantis antrame pokirtiniame (rečiau - prieškirtiniame) skiemenyje: a) krlk-Jatitoias 17 •• , Prana!aiiwo 19._., 27 .. , mokitfnių 201,0' moter(Jako 5249, tobu-lumo 7418• Mdi!s(mes 57.7, gaudikite 15412-,,; b) apcaiftitiim' 75 ••• wakarop' 189 ... daktarai 20'0' pranaJaai 127,9' nertm!tąncaių 100,0-,1> Prana!aų 17 •• , stlZbrJklin-108 

Dėl socialinių santykių reiškimo subjektyvaus vertinimo participiniais įvardžiais

https://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/download/26110/25520

Dėl socialinių santykių reiškimo subjektyvaus vertinimo participiniais įvardžiais

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Kalbotyra