The present article explores Frau Ava’s (1060–1127) apocalyptic poem Antichrist, in which, for the first time in German literature, the opponent of Christ is the protagonist. Antichrist will be Frau Ava’s second poem translated into Lithuanian. By drawing on canonic and apocryphal texts of the Scripture as well as on patristic literature, the article aims to identify traces of written and oral forms of Christian apocalyptic tradition found in the poem. The main focus will be on Adso Dervensis’ (circa 910–992) text De ortu et tempore Antichristi. The analysis of the composition of Antichrist suggests that Ava did not only translate and compile well-known narratives and motifs but also displayed a variety of artistic expressions unattested in apocalyptic tradition. Moreover, the article provides a Lithuanian translation of 118 lines of the poem.Straipsnio dėmesio objektas – Frau Avos (1060–1127) apokaliptinė poema Antikristas (vok. Antichrist). Tai pirmasis kūrinys vokiečių literatūroje, kuriame Kristaus antipodui suteikiamas protagonisto vaidmuo, ir antrasis poetės tekstas, pasirodysiantis lietuvių kalba.Straipsnyje siekiama nustatyti kūrinio sąsają su krikščionių rašytine ir žodine apokaliptine tradicija. Šiam tikslui pasiekti analizuojami kanoniniai ir apokrifiniai Šventojo Rašto tekstai, patristinė literatūra. Ypatingas dėmesys skiriamas Adso Dervensio (apie 910–992) traktatui De ortu et tempore Antichristi.Straipsnyje daroma išvada, kad rašydama Antikristą, Ava ne tik vertė ir kompiliavo skirtingus jai žinomus siužetus ir motyvus, bet ir priėmė naujus, apokaliptinėje tradicijoje precedento neturinčius kūrybinius sprendimus.Straipsnio pabaigoje pateikiamas 118 trumpų eilučių apimančios poemos vertimas į lietuvių kalbą
