Lemos pateikimo ir aiškinimo ypatumai dvikalbio žodyno straipsnyje

Abstract

On pourrait considérer la dernière décennie en Lituanie comme une période très active de la création lexicographique. Pourtant des aspects théoriques et des problèmes pratiques de ce processus n’étaient presque pas analysés. Les dictionnaires diffèrent surtout dans la manière dont ils disposent les contextes dans l’article. Donc notre but était d’analyser comment le lemme koja (jambe, pied) est traité dans quatre dictionnaires bilingues, parus en Lituanie en 2001–2007. Nous avons concentré notre attention sur trois aspects principaux de la microstructure des dictionnaires : 1) la présentation du lemme à la tête de l’article – c’est-à-dire, sur sa caractéristique grammaticale réelle et symbolique ; 2) les traductions ou équivalents du lemme. Comme le substantif koja est polysémique, nous avons observé comment chaque signification est définie ; quels sont des indicateurs, des abréviations qui indiquent le niveau de langue ou le champ sémantique en aidant l’utilisateur à choisir la bonne traduction; 3) les exemples, présentés sous la forme des combinaisons libres et ainsi que des combinaisons phraséologiques. Il était très important d’observer si les exemples donnés étaient vraiment informatifs et si la signification des combinaisons stables était « déchiffrée ». L’analyse de quatre dictionnaires bilingues nous a permis de constater que dans la plupart des cas l’article traitant le lemme koja est rédigé d’après les règles de la lexicographie contemporaine. Cependant nous avons mentionné quelques défauts qui nuisent à l’efficacité des dictionnaires en question. Donc, quelques solutions proposées pourraient, nous l’espérons, les améliorer à l’avenir.Nors pastaruoju metu Lietuvoje beveik kasmet pasirodo naujø dvikalbių žodynų, jie praktiškai lieka „nepastebėti“ lingvistų. Regis, mūsuose iki šiol viešpatauja nuostata, jog leksikografija nėra rimta, „prestižinė“ mokslo šaka, verta išsamaus tyrinėjimo. Todėl žodynų, ypač dvikalbių, kūrimo procesas yra paliekamas likimo valiai. Tuo tarpu tiek jų makrostruktūros (žodynų bendrosios struktūros), tiek ir mikrostruktūros (žodyno straipsnio sandaros) įvairiapusė analizė turėtų ne vien teorinę, bet ir praktinę reikšmę: atsižvelgus į dabar egzistuojančių žodynų trūkumus, ateityje būtų galima juos pataisyti ir patobulinti. Šiame darbe norėtume stabtelėti ties vienu itin svarbiu mikrostruktūros aspektu – lemos pateikimo ir jos aiškinimo ypatumais dvikalbio žodyno straipsnyje. Kodėl šis aspektas yra ne mažiau svarbus, negu, tarkim, žodyno sąvado tyrinėjimas? Neretai maždaug tiek pat lemų, arba antraštinių žodžių, turintys žodynai iš esmės skiriasi – ne vien tik straipsniuose pateikiamos informacijos apimtimi, bet ir vartojimo patogumu. Taigi, analizės objektu pasirinkę keturis 2001–2006 metais Lietuvoje išleistus didelės apimties dvikalbius žodynus, kuriuose lietuvių kalba yra pagrindinė 3, pamėginsime panagrinėti, kuo yra panašus ir kuo skirtingas tos pačios lemos aiškinimas. Kaip tipišką pavyzdį, kuriuo pasinaudodami aptarsime pagrindines problemas, išskyrėme daiktavardį koja.

    Similar works