Vitkauskas, V.

Vilnius University Press Scholarly Journals

Kur kas sudėtingesnė problema...

Kalbotyra

miškumo hipotezę. Jeigu i!., Ų!!. būtų fonemų junginiai, jie negalėtų turėti pusilgių atitikmenų - trwnpųjų fonemų variantų. Vadinasi, tarmės fonologinėje sistemo-je i!., Ų!!. funkcionuoja kaip balsiai, o ne kaip dvibalsiai. B ;rutė J QS;ūna;tė LITERATORA Atlasas, 1982 - Lietuvių kalbos atlasas, U. Fonetikai Ats. red. K. MorkOnas. - V., 1982. Būga, 1961 - Būga K. Rinktiniai I1I.Štai, III/Sud. Z. Zinkevičius. - V., 1961. Gariva, 1982 - G arš va K. Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypatybės. -Baltistica, 1982, t. 18(1), p. 65-74. Girdenis, 1971 - Girdenis A. Mažeikių tarmės Conologinės sistemos apžvalga. - Baltisti-ca, 1971, t. 7(1), p. 21-31. Girdenis, 1981 - Girdenis A. Fonologija. - V., 1981. Kačiuškienė, 1982 - Kačiuškienė G. Vakarinių šiaurės panevėžiškių balsių kiekybės fonetinės ypatybės ir jos fonologinė interpretacija. - Kalbot~ra, 1982, t. 33(1), p. 39-45. Kazlauskas, 1966 - Kazlauskas J. Lietuvių literatūrinės kalbos Conemų diferencinių ele-mentų sistema. - Kalbotyra, 1966, t. 14, p. 73-81. Kazlauskas, 1968 - Kazlauskas J. Lietuvių kalbos istorinė gramatika. - V., 1968. Kenstowicz, 1972 - Kenstowicz M. Lithuanian Phonology. - Studies in the Linguistic Sciences, 1972, vol. 2, N 2, p. 1- 85. Kosienė, 1978 - Kosienė O. Uteniškių tarmės balsinės Conemos. - Kalhotyra, 1978. t. 29 (I), p. 29-40. Kosienė, 1982 - Kosi.nė O. Rytų aukštaičių uteniškių monoCtongų priegaidės. - Kalbo-tyra, 1982,.1. 33 (1), p. 61-71. Mikalauskaitė, 1975 - Mikalauskaitė E. Lietuvių kalbos Conetikos darbai ISud. A. Pa-kerys. - V., 1975. Trost, 1966 - Trost P. Two Remarks on Lithuanian Vocalism. - Acta Baltico·Slavica, 1966, vol. 3, p. 183-185. Zinkevičius, 1966 - Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. - V., 1966. ·Map11Ole, 1960 - MapTHHe A. npmuum 'KOHOMIfH o <!JoKeTH'reCKHX mMeKeHlIAX. - M., 1960. CYI\llHK, 1972 - CYJ\HHK T. M. Lazūnai. JIHTOBCKaA, 6eJIopyccKaA H nOJlhCKaA <!JOH0110-I1I'IecKHe CHCTeMbI. - B KK.: 1ia1lT<XllaollllclCllll c60pHJ{(( I OTO. peJ\. B. H. Tonopos .. M., 1972, c. IS-llS. Tonoposa, 1972 - Touoposa H. H. )J,HCTpH6YUKll <!JoReM 1lKTOSCKoro AlbIKa. - B KH.: 1ianT<X1laSHHCKIlli C60PHHK I OTS. peJ\. B. H. Tonopos. M., 1972, c. 140-173. Vilniaus V. Kapsuko universitetas Lietuvių kalbos katedra Kur kas sudėtingesnė problema ••• Įteikta 1984 m. sausio 20 d. "Lietuvių kalbos gramatikos" II tome apie veiksmažodžių būsimojo laiko trečiojo asmens kirčiavimą ir tarimą rašoma nelabai išsamiai (neišaiškinti ivairūs niuansai), bet vis dėlto informacijos esama (net iš tarmių). Štai atkreipiamas dė-91 mesys, kad žemaičiuose išlaikomas y, ū: Iys, gys, bas (galima buvo pasakyti, kad žemaičių šis asmuo kirčiu ir balsiu ar dvibalsiu visada sutampa su bendratimi!). Įdomiai rašoma ir apie rytų Lietuvos -tarmių faktus: "Kai kurie rytų aukštaičiai (pavyzdžiui, apie Vabalninką, Kupiški, Skapiški, Uteną ir kitur) trumpina visų pirminių veiksmažodžių su šaknies balsiais y, ū būsimojo laiko trečiojo asmens formas, pvz., kils - klysl (:klysti), grus - gras (:grasti), plks - pyks (:pykti), siils--siijs (:siijsti)2". Tą pati patvinina ir diplominiai darbai (pvz., V. Širvinskaitės "Skapiškio tarmė", YVU, 1956), ir šių eilučių autoriaus girdėti pavyzdžiai Skapiš-kio apylinkių BajOrų kaime (Iuš "liU", ruks "rags", pllš "plyš"), Pandėlio apylin-kių Buivenų k. - grils "gras", luš "IŪš", truks "traks", Papilio ap. EinOrių k. -diks "dygs", ruks "rags" ir kt. A. Baranausko Skapiškyje buvo užrašyta pragls (gaidys) "pragys" BM 18. Kalbos komisijai sprendžiant būsimojo I. trečiojo asmens rašybos klausimą, pasirodė A. Valeckienės komentarai "Keletas lietuvių kalbos raš)lbos klausimų" su poskyriu "Būsimojo laiko formų daryba ir rašyba". Ten rašoma: " ... veiksma-žodžių latti, mygti, pljšti, plakti, plasti, sprasti, trakti, žnybti būs. 1. 3 asm. for-mos vienose vietose yra su ilgaisiais balsiais: laš, mygs, plyš, plaks, pilIs, sprIIs, triJks, žnybs (Skapiškis)"'. Daroma išvada, kad "yra vietų, kur būs. I. 3 asm. formų kamieno balsis atitinka būtojo kartinio laiko formų kamieno balsi"', todėl " ... būs. 1. 3 asm. formų rašybos taisyklė pagal būtojo kartinio laiko formas nėra jau tokia visiškai dirbtinė .. •. Kaip prie šių išvadų dera LKG II 301 pateikti pavyzdžiai? Kodėl jie užmiršti ir nepaaiškinti ? O juk A. Valeckienė yra redagavusi dali veiksmažodžio, ir be jos pritarimo Skapiškis ar ten būtų paminėtas. Kaip galima netikėti savo ausimis ir užmiršti Skiipiškyje (BajOrų k.) girdėtas formas luš, pliI? Man rodos, dadininkų šnektose egzistuoja paprastesnė taisyklė: trumpinami visi tvirtapradžiai y, ū, o tvirtagaliai išlaikomi (iš tos taisyklės yra atėjęs ir A. Valeckienės klaidingai sukir-čiuotas ir niekieno nepataisytas veiksmažodis pUikti, ne plakti). Šiose šnektose dar yra isimaišęs noras atskirti ivairiašaknius ir ivairiareikšmius veiksmažodžius pvz.: mi'ks-mygs (:mygti) (Skapiškis), plg. migs (:mlgti). Taigi kalbos faktai liudija prieš A. Valeckienės minėtus teiginius. Kalbos komisija jau išsprendė būsimojo laiko 3 asm. rašybos klausimus (nors praktikoje dar retas jų laikosi, net vadovėliuose studentams lituanistams),' ir čia gal nereikėtų tų dalykų kelti. Kalbėti apie tai spiria visai kas kita: moksle kalbos faktais negalima žaisti be atodairos; jei buvo kada paskelbti netikri faktai, reikia juos atšaukti, ne-galima iš tarmių kelti nepamatuotų faktų, pvz., didelis ačiū iš Skapiškio (LKG 98 I Labai keistas transponavimas. Kodėl čia žemaitiška tvirtapradė priegaidė? • LKG II 301. 3 Kalbos kultūra, 1978, sąs. 34, p. 12 . • Ten pat. III 403; Tai bus didelis ačiū, kad paskolinsi Skp.), laš iš Skiipiškio, turtingas kuo (net iš Raseinių)", seilė = seilė (taria sii1a., kaip ir kiifca, bet seifus, keiksmas), raišti (tai žemaitiškas žodis ir visų kirčiuojamas raišti), abstinentas, absolventas, aplodismentai ir t. t.·, tuo kartais norint supeikti koki oponentą. O juk būsimojo laiko 3 asmuo tarmėse apskritai mažai tyrinėtas, tiktai užuominų visur galima ras~ ti, net LKG. Pagrindinis A. Girdenio, A. Rosino ir šių eilučių autoriaus teiginys, kad dabar-tinė būsimojo I. 3 asm. galūnės taisyklė yra dirbtinė, dar lieka nenuneigtas. Tik ištirtos viso lietuvių kalbos ploto daugumos veiksmažodžių tos formos, jų vartoji-mo izoglosos kada nors parodys visą reiškinio ivairovę. Ir ne iš atsiminimų tuos faktus reiktų tyrinėti, o iš konkrečių užrašymų kaimuose, iš bendrinės kalbos ne-paveiktų žmonių lūpų. Vytautas Vitkauskas Ueluvos TSR MA Įteikta Lietuvių kalbos ir literatūros institutas 1983 m. gegužės 5 d. Dėl "Jono Jablonskio laiškų" korektūros klaidų Leidinyje "Jono Jablonskio laiškai" (V., 1985) pavėluotai aptikta korektūros klaidų. Kad jos nebūtų priskiriamos laiškų autoriui ir neklaidintų J. Jablonskio darbų tyrėjų, leidinio sudarytojas nori čia dėl jų ispėti knygos skaitytojus. Psl. Eilutė Išspausdinta Turi būti 27 22 IS virš. teip taip 51 16 iš virš. tai taip 56 2 iš virš. (vertimą)') (vertimą)' 57 13 iš virš. isorijos istorijos 68 10 iš ap. rinksime' rinksime 197 II iš virš. atidur atidfit 213 19 iš ap. kuri kuris 274 19 iš ap. gajščioti gajsčioti 276 25 iš virš. tikrąsi tikrąsias 279 6 iš virš. vis dėlto to vis dėlto 323 6 iš ap. ( = Vilniaus) (=Vilniaus 324 II iš virš. CT. 10. P03aJIHMO CT. P03aJIHMO 330 12 iš ap. nūse. nūse. 331 15 iš virš. draąsiai drąsiai • Valeckienė A. Kai kurių būdvardžių paraleliniai junginiai su ivairiais daiktavardžių linksniais ir prielinksninėmis konstrukcijomis. - Kalbos kultūra, 1964, sąs. 6, p. 14 . • Valeckienė A. Tarmė ir literatūrinės kalbos tartis. - Kalbos kultūra, 1977, sąs. 32, p. 62-63. 99 

https://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/download/22164/21335

Kur kas sudėtingesnė problema...

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Vilnius University Press Scholarly Journals

Kalbotyra