Nepokupnas, A.

Kalbotyra

Sim VI Sim Nk Sim Ntp Sim Obt Sim Pa Sim Pkč Sim VK VdAU VdJ VdLA 1. Simonaitytė, Raštų VI t., V., 1958 I. Simonaitytė, Nebaigta knyga, V., 1965 I. Simonaitytė, Ne ta pastogė,V., 1962 I. Simonaitytė, ... 0 buvo taip, V., 1961 I. Simonaitytė, Pavasarių audroj (Raštų n t.), V., 1958 I. Simonaitytė, Pikčiurnienė, V., 1955 I. Simonaitytė, Vilius Karalius (romėniškas skaičius reiškia tomą, arabiškas visur - puslapius), V., 1956 Vydūnas, Amžina ugnis, V., 1968 Vydūnas, Jonuks. Dviveiksmė Joninių komaida, Tilžėje, 1920 Vydūnas, Laimės Atošvaita. Penkių veiksmų tragaidė, Tilžė, 1934 ŽINIOS APIE LIETUVIŲ KALBĄ DANIELIAUS KRMANO DIENORAŠTYJE "ITINERARIUM" (1708 m.) 0.1. Bendrinės lietuvių kalbos pagrindai formavosi tik XVI a. pradžioje, o mokslinis lietuvių kalbos tyrinėjimas prasidėjo tik XVII a. viduryje, kai pasirodė Danieliaus Kleino gramatikos. Todėl net šykštokos žinios apie lietuvių kalbą, kurias randame Danieliaus Krmano jaunesniojol (1663-1740) kelionių dienoraštyje neabejotinai yra įdomios tiek lietuvių kalbotyros, tiek pačios lietuvių kal-bos istorijai. 0.2. Keliaudamas iš Prūsų i Lietuvą 1708 metų viduryje, Danielius Krmanas su savo bendrake-leiviais pasiekė Stalupėnus (Stapelhayen, dabar Nesterovas, Kaliningrado sritis). Apie tai jis rašo: "Čia jau išgirdome evangelikų pastorių, sakanti pamokslą lietuviškai, ir gyventojus, tarpusavy kal-bančius irgi lietuviškai" (385). Nuo liepos 27 d. iki rugpiūčio 1 d. nukeliauta nuo Virbalio (Wer-bolowa) iki Vilniaus (Wilna), toliau keliauta Smurgainių miestelio, esančio jau dabartinės Baltaru-sijos teritorijoje, kryptimi (žr. 386, 389, 393). Iš tarpinių kelionės punktų komentaruose patikimai lokalizuojamas tik Onuškis (Hanussisko, 843). Iš esmės aiškus, atrodo, ir Pakašavo kaimas (in Pakassowam, 388): jis turėtų būti dabartinio Alytaus rajono Odrijos apylinkėje2 • Taigi Krma-nas yra keliavęs tik per aukštaičių teritoriją. 1. Žinios apie lietuvių kalbą Krmano "Itinerarium'e" yra sukauptos šioje pa-straipoje: In Lithuania proprie sic:dicta, habetĮurĮ lingua alia, plane diversa a Polonica et Li-thuanica, utuntĮurĮqĮueĮ ea circa Wilnam et Rigam, vĮerbiĮ gĮratiaĮ Labadia napona1i sĮig­nifiĮ cat Bonus dies, Domine, Laba strites, Bonum mane, Laba swakaris, Bonus vesper, Artorit alaus, Habetisne cervisiam, cum tĮameĮn Poloni dicant : Dobry dzien Waszmosc Memu Mosci Panu, Dobry wieczor V MM. Panu. Macie piwo? Sed de istis infra dicendi locįusį erit ... (375). 1 Daniel Krman ml., Itinerarium (Cestovni dennik z rokov 1708-1709), Bratislava, 1969, 976 p. - Knyga susideda iš lotyniško originalo ir jo vertimo į slovakų kalbą. Be komentarų, leidinyje įdėta medžiagos ir tyrinėjimų apie Krmano gyvenimą ir veiklą. (Toliau cituojant nurodomi tik leidi-nio puslapiai: kursyvu - paties dienoraščio, paprastu šriftu - pagalbinės mokslinės leidinio dalies.) a Žr. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai, V., 1959, p. 854. 105 lšvertus lietuviškai, reikštų: Lietuvoje, taip vadinamoje tikra to žodžio prasme, turima kita kalba, aiškiai skirtinga nuo lenkų ir lietuvių kalbų; kalbama ja apie Vilnių ir Rygą. Pasisveikinimo žodžiai Labadia naponali reiškia "Labą dieną, pone", Laba strites - "Labas rytas", Laba swakaris - "La-bas vakaras", Artorit alaus - "Ar turit alaus?" Tuo tarpu lenkai sako: "Dobry dzien Wasmosc memu mosei Panu!", ,,Dobry wieczor W. MM. Panui", "Maeie piwo 1" Bet apie tai bus kalbama kitoje vietoje. Deja, žadėtosios vietos "Itinerarium'e" nėra: pateiktoji ištrauka - vienintelis "siužetas" lietuvių kalbos tema. 2. Panagrinėkime bendruosius ir konkrečiuosius lituanistinius klausimus, ky-lančius, skaitant šią ištrauką. 2.1. Lietuvoje tikrąja to žodžio prasme vartojama kita kalba, kuri aiškiai skiria-si nuo lenkų ir lietuvių kalbų. Šioje tezėje pirmiausia atkreiptinas dėmesys į terminą lietuvių. Jau pats auto-rius, akcentuodamas tikrąją Lietuvos prasmę, tuo pačiu nurodo ir kitą, platesnę jos reikšmę: reikšmę Lietuvos kaip valstybės, kurios dominuojanti dalis buvo Baltarusija. Kadangi Lietuva suprantama būtent taip, darosi aišku, kodėl Lietuvoje siaurąja prasme kalba skiriasi nuo ... lietuvių kalbos. Toks "valstybinis", o ne etni-nis lietuvių kalbo> sąvokos turinys pastebimas ir XVI a. pabaigos - XVIII a. pra-džios autorių ukrainiečių (rytų slavų) L. Zizanijaus, P. Berindos, K. Zinovjevo dar-buose3, bet juose plačiąją tos sąvokos reikšmę galima tik įspėti (pvz., iš to, kad žodžiai Oi?AatUeHue, nemyro laikomi lietuviškais). Tuo tarpu K.rmanas (bene vie-nas iš pirmųjų kalbininkų slavų) tiesiai rašo apie lietuvių kalbą, skirtingą nuo kal-bos, vartojamos Lietuvoje plačiąja (valstybine) to žodžio prasme'. 2.2. Kalba, kuri vartojama Lietuvoje tikra to žodžio prasme, kalbama apie Vil-nių ir Rygą. Ši Krmano tezė, be abejo, yra įdomi baltų kalbotyrai apskritai. Joje, nors ir ga-na savotiškai, keliama lingvistinio ir geografinio lietuvių bei latvių kalbų bendrumo idėj:l. Galimas daiktas, kad žinių apie tai, kaip kalbama Rygos apylinkėse (kuriose, skirtingai negu Vilniuje, pabuvoti jam neteko), K.rmanas gavo iš savo bendrakelei-vio Rygo3 pirklio Burgermeisterio, kuris dienoraštyje ne kartą minimas kaip geras ir ištikimas draugas (400, 573 - 574). 3.0. Trys Krmano užrašytos frazės yra pasisveikinimai. Jas keliautojams, be abejo, t~kdavo dažnokai pavartoti. Neretai galėjo būti pasakoma ir ketvirtoji frazė-8 Žr. mano straipsni ".lluma8UJ1 H .llpyrHe JIHTyaHH3Mh1 B YKpaHHCKHX (BOCTOŲHOCJI3BHHC­KHX) rpaMMaTHKax H CJIOBapHX XVI-XVII BB." ("Baltistica", VIT(l), 1971, p. 56 t.). t Yra žinoma, kad prieš savo kelionę per Lietuvą Krmanas baigė rašyti gramatikos veikalą "Rudimenta grammaticae Slavicae" (žr. "Itinerarium", 118). Taigi jis buvo kalbininkas, kalbotyros dalykus, be abejo, išmanęs ne prasčiau, negu kiti kalbininkai, jo amžininkai. Tą rodytų ir jo "balta-rusiškoji" lietuvių kalbos termino traktuotė. 106 Artorit alaus, nes, rašydamas apie kelionę per Prūsus ir Lietuvą, autorius alų ne kartą pamini. Frazes, kaip nurodoma ir komentaruose, "Krmanas užsirašė tik iš klausos, to-dėl neteisingai suskirstė žodžius" (840). Be kita ko, tai matyti ir iš veiksmažodžio formos su -it, būdingos šnekamajai kalbai. Todėl atrodo tikslinga panagrinėti mikro-tekstą smulkiau ir pamėginti nustatyti jo tarminį pagrindą. Formos, kurios dabarti-nės kalbos požiūriu galėtų būti tarminės, yra vns. šauksmo (na)ponali ir es. l. dgs. 2 a. (Ar)torit. 3.1. (na)ponali. Iš šio šauksmininko lengvai atstatomas vardininkas ponalis - daiktavardžio ponas deminutyvas su priesaga -afis. Šios priesagos vedinių (tiek tikrinių, tiek bendri-nių) dabar pasitaiko tik Žemaičiuose5• Nemini jų nė Danielius Kleinas6• Tačiau -alis vedinių yra turėjus prūsų kalba7• Tad, kadangi Krmanas keliavo tik per Prū­sus ir Aukštaičius, ar negalėtų būti forma ponali prūsų žodžių darybos atspindys? Bet šis įdomus klausimas, deja, gali ir nebūti korektiškas: ponali gali būti paprasčiau­siai paties autoriaus perdirbtas iš paneli (plg. dia/na "diena", pavartotą toje pačioje frazėje). 3.2. (Ar)torit. Forma torit vėl grąžina mus į žemaičių arealą, nes, kaip žinoma, tik žemaičiai kirčiuotą u verčia į p, plg. lŲpam8• Tačiau slovako ausis kaip o galėjo suvokti ir atvirą neįtemptą pietinių vakarų aukštaičių y. Atsisakius to spėjimo, tektų manyti, kad įta­riamąsias "žemaitybes" Krmanas užrašė ne iš vietinio gyventojo, o iš kažkokio že-maičio: juk kelionės maršrutas ėjo tik per aukštaičių teritoriją. 4. Patikimiau nustatyti tarminį kalbamųjų frazių pagrindą neįmanoma, neišty-rus kitų jų ypatybių: sakinio fonetikos reiškinių, neįprasto priebalsių junginių trak-tavimo (įterptinio -t-), formanto -as keitimo į -es, -is žodžiuose (st)rites, (s)wakaris ir t. t. Bet visa tai tenka palikti ateičiai: čia norėta atkreipti dėmesį tiktai į pačius faktus, iki šiol nežinomus, bet, gal būt, įdomius lituanistams. A. Nepokupnas 5 žr. Pr. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, V., 1943, p. 175; A. Vanagas, Lietuvos TSR hidronimų daryba, V., 1970, p. 90. S Žr. Pirmoji lietuvių kalbos gramatika, V., 1957, p. 161, kur kaip deminutyvo pavyzdys nurodoma: "Panelis berutis a Ponas herus". 7 Pr. Skardžius, min. veik., p. 175. B Žr. Z. Zinkevičius, Lietuvių dialektologija, V., 1966, p. 61 ir žml. Nr. 19. 107 

Žinios apie lietuvių kalbą Danieliaus Krmano dienoraštyje “Itinerarium” (1708 m.)

Vilnius University Press Scholarly Journals

https://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/download/20431/19559

Žinios apie lietuvių kalbą Danieliaus Krmano dienoraštyje “Itinerarium” (1708 m.)

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Kalbotyra

Vilnius University Press Scholarly Journals