Gryslė, R.

Zinkevičius, Z.

Kalbotyra

kaip nustatyta anksčiau, UŽ3ideda kirtis, išskiriąs vieną kuri žodžio skiemeni. Nekirčiuotuose skie-menyse priegaidės neutralizuojamos. Kirtis yra laisvas, dėsnius, kurie ji reguliuoja, reikia formuluo-ti kaip ir visus kitus kirčiavimo dėsnius - žodžio lygyje. Tačiau jų veikimas priklauso nuo morfe-mų akcentinių savybių. Sakysim, žodžio at-kalb-in-e-ji-m-as kirtis gerai paaiškinamas visada atitraukiančios kirtį priesagos -e- savybėmisl5 : TnaŽ-e-ti, pa-žym-e-ji-m-as ir t.t. Su priesagos priegaidėmis tos savybės nėra susijusios. Tuo tarpu Saussure'o dėsnis (ta sinchronine forma, kurią suformulavo Hjelmslevas) nustato ant-rinį ryšį tarp priegaidžių ir tam tiknĮ morfemų akcentinių savybių. Tam tikrose dviejų skiemenų grupėse, kurioms būdinga priegaidžių ir kiekybės schema -' ir "', kirtis gali būti tik antrajame skie-menyje, bet ne pirmajame. Jeigu normalūs kirčiavimo dėsniai ir iškelia kirti pirmajame tokios gru-pės skiemenyje, jis vis tiek pereina į antrąji. Tos grupės kirčio atžvilgiu elgiasi taip, tarsi jos būtų vienas skiemuo. Taigi moteriškųjų daiktavardžių vienaskaitos paradigmoje morfemas akcentinės jų galios at-žvilgiu galima, panašiai kaip rusų kalboje, suskirstyti dviem rangais: -Stipresnės morfemos: šaknys liep-, raiik-; galūnės, (vard.), -os (kilm.), -oje (vt.); -Silpnesnės morfemos: šakn. gaĮv-, žiem-; gal. -iį, (gal.), -ai (naud.), -a (in.) Iš čia visai aišku, kaip bus kirčiuojamos visos formos tokių žodžių, kaip liepa (pastovus šak-nies kirtis) ir galva ( (šaknies kirtis, kai galūnė silpna, ir galūnės kirtis, kai galūnė stipri). Žodžio ranka paradigma yra panaši kaip žodžio liepa, o žodžio žiema - kaip žodžio galva, išsky-rus formas ranka (vard. ir įn.) ir žiema (įn.). Tos formos turi aukščiau išnagrinėtą priegaidžių sche-mą (-'), ir, nors kirčiavimo dėsningumai reikalauja kirčio pirmajame jų skiemenyje, Saussure'o dėsnis verčia kirčiuoti antrajame. Saussure'o sinchroniškai suformuluotas dėsnis iš anksto nustato tam tikrų skiemenų kirčiuo­tumą tam tikrose pozicijose. Normaliems kirčiavimo dėsningumams jis prieštarauja, nes užmez-ga antrinį ryšį tarp kirčio ir priegaidžių. Bet abu tuos reiškinius reikia iš principo griežtai skirti. Lietuvių kalba yra pavyzdys tokios kalbos, kurioje, iš vienos pusės, egzistuoja laisvas kirtis, <:harakterizuojantis žodį, bet užimantis vietą, nulemiamą morfemų akcentinių savybių, ir, iš kitos pusės, opozicijos kiekybės ir priegaidžių - distinktyvinių požymių, charakterizuojančių morfe-mas. Nekirčiuotame skiemenyje priegaidės neutralizuojamos. Moros sąvokos lietuvių kalboje nie-kur neprireikia: kirčiuojamasis vienetas joje yra skiemuo'". Vertė ir komentavo A. Girdenis J.ENDZELYNO ARCHYVE R. G R Y S L Ė, Z. ZIN K E V I ČIU S lžymus baltų kalbų tyrinėtojas Janis Endzelynas (1873-1961) yra palikęs savo namų archyve nemaža rankraščių, kurie galėtų dominti lituanistus, pvz., didžiojo lietuvių kalbininko K. Būgos, J. Endzelyno bičiulio, laiškas, lietuvių liaudies dainų vertimai ir gausybė įvairiausios susistemintos lietuvių kalbos medžiagos. 1& Plg. vertėjo žodi. (Vert.) " Kaip žinoma, N. Trubeckojus lietuvių kalbą laikė morine ir tvirtapradę jos priegaidę in-terpretavo kaip pirmosios ilgo skiemens moros kirti, o tvirtagalę - kaip antrosios moros kirti {žr. H. C. Tpy6euKoii, OCHOBbI Ij!oHOJlOrHH, M., 1960, p. 223t. (Vert.) 96 Namų archyve, su kuriuo susipažinti maloniai leido moles lininko duktė Lyvija Endzely-na, yra knygos "Latviešu va10das ska:qas un formas" (1938) vokiškas vertimas, atliktas paties au-toriaus. Jis dar prieš karą, apie 1937 m., buvo gavęs iš Vokietijos prof. E. Kieckerio kvietimą įteikti M. Hueberio leidyklai nedidelės apimties latvių kalbos gramatiką, bet karo metu rankraš-tis liko neatspausdintas. Kitas didelis vokiškas rankraštis yra .. Lettische Grammatik" (1922) pa-ties autoriaus paruoštas antrasis leidimas. Vokiečių kalba jis nebuvo išleistas. Išverstas latviškai (vertė ne pats autorius), jis išėjo 1951 m. Tai - "Latviešu valo das gramatika", už kurią 1958 m. J. Endzelynas gavo Lenino premiją. Be to, yra dar kitų kalbininkų (Balčikonio, Gerulio, Miūlenbacho, Bulachovskio, Kiparsky'o, Stango, Fraenkelio ir kt.) laiškų. Viename sename sąsiuvinyje šalia Endzelyno pirmųjų mokslo darbų randame dviejų lietuvių liaudies dainų vertimus į latvių kalbą. Kaip rodo žymėjimai "Nes. 227, 18 19/194" ir "Nes. 405,18 28/1 94·', abi dainos paimtos iš Nesselmanno rinkinio ir vertimai rašyti 1894 m. sausio mėnesį. Jau anksčiau buvo žinomi dar kitų 12 lietuvių dainų vertimai iš to paties laikotarpio (1892 -1894), esantieji Endzelyno klasikos vertimų sąsiuvinyje, kuris saugomas Rygoje Funda-mentalinės bibliotekos rankraščių skyriuje (šifras: Endzelins VII). Prie 9 dainų vertimų nurodyta į Nesselmanno rinkinį (Nr. 15,38,39,44,46,71,72, 104, 116). Be šių ankstyvųjų vertimų, žinoma dar dviejų lietuvių liaudies dainų vėlyvi, jau pokario metais atlikti, vertimai. 1947 m. Endzelynas išvertė vieną dainą (iš Juškos rinkinio, Nr. 487) ,,0 kad mud-vi augov", ir, Endzelyno pakviestas, kompozitorius Alfredas Kalninis parašė jai melodiją su forte-pijono akompanimentu. Šios dainos Endzelyno namų archyve, deja, nerasta Gos nuorašą turi R. Gryslė). Taip pat archyve nerastas antrosios dainos "Linučius roviau" (1950 m.) vertimas, kurį mini M. Saulė-Sleinė savo atsiminimuose apie Endzelynąl. Be viso to, Endzelyno namų archyve dar yra daug įvairių dokumentų, laiškų, nuotraukų ir manuskriptų, įdomių ypač latvių filologams, Endzelyno biografams bei kultūros istorikams. Žemiau spausdinami du nedideli rankraščiai iš Endzelyno namų archyvo. I. K. BOGOS 1911.ll.26 LAIŠKAS J. ENDZELYNUI2 1911 m. 26/Il Garbus Drauge I miell/p' 1605 m. Kat. 581 gali būti perdirbtas iš mielump' pagal greta stovinčio SI/IIl/P' [= loc. sing.1. Sumip', kaip ir lig6nip', negali būti acc. sing. + pi. SUllli[-p'], lig6ni[-p'] mano nuomone negali būti kilę iš pra-liet. ·sūmio, ·liganie loc. sing.; tada turėtume neką kitą kaip tiktai ·sūnuop', ·ligoniep'. Domeikai-p .. y .lloMeAKH" yra tas pat linksnis, kaip ir kl/lliĮfie-p "y KCeH.!l3a". Jei Do-meikaip būtų dat.sing., tada reiktų laukti ir ·kul/igui-p, nes greta su prie tvorai sakoma yra prie killllui (Dusetos, Tverečius, Zasečiai). 1 M. Saulė- Sleinė. I!i prisiminimų apie akademiką J. Endzelyną, .. Literatūra ir kalba" VI, Vilnius, 1962 m., p.333-334. 2 Panašus į apostrofą ženklas, Būgos vartojamas virš raidės vidurinei priegaidei pažymėti, pa-keistas dabar visų tam reikalui vartojamų ženkleliu S. Būga dvejopai žymi akūtinį balsį ū: rašo ti (dažniau) ir n. Suvienodinta, įsivedant dabar priimtą žymėjimą ti. Santrumpos priderintos prie Bū­gos .. Rinktiniuose raštuose" vartojamųjų. Taip pat elgiamasi ir su Būgos atskirų raidžių pabrauki-mais. 7. Kalbotyra. XXII(I) 97 ~ ~u~ kA'l1\ ~ y.\ WI~ (iff o.......:f ~tA vr ~ ~~~) nM k.;t~ ~~kM. ~~ IU.~*;, I'\A .... jVC. ~ (l r K~J1'f, n.) ~ .... k..o~ t I}. ., """ .... Il· ~"'d~ . , . " d"'V.~ " 1~ > ~1.0.J\~. j ... <",,:. 'It~n.c(. j.:lIJ.r\A { č .... t..J\,·!M i ..... WJW~. Ic..; .. ~ v,· .. t,. . . , J~n.ooA. .' . ~..A ~ . \ J~ ~. t~ ... y:W. K. Būgos laiško 4-asis puslapis (jame matyti 6-oje ir 7-oje išnašoje aprašyti ženklai) Acc. pl. ponus Univ. lingv. Lit. kirčio žvilgsniu negali būti statomas greta su fut. kėpsiu. Kėpsiu yra žinomas tose šnektose, kur sako kalba", sūdžia, slūga, sūnus, skaudus, pųvu, aš kalbu, tu kal-bi etc., tuo tarpu kad acc. pl. ponus tėra tokios šnektos padaras, kurioje yra sakoma: Ta kalba nom. sing. (Univ.lingv. Lit. 4) ta kalba 'tą mową' 4, sudziasluga 5, sunus 14, skaudus 16 (bet SukrzlS, aszt-riJsl7), puwu 31, kalbu kalbi 31 etc. Univ.lingv. Lit. šnektoje veikalavo toks dėsnis: - 0 > ~ v; t.y. ausis turi virsti į ausis, bet akis, ašis lieka kas buvę. Acc. pI. (tas) kalbas Un.5= ka/bas, kaip kad sako apie Kupiškį, BuivydžiUs, Skapiškį, Bidus, Panevėžį, Šiaulius. Joniškį etc. Acc. pl. ka/bas kad ir turi tvirtagalę (geschleift, steigend) priegaidę, bet ne lygią su nom. pl. kalbos. Mano ausis šį skilią jaučia. - Rytiečiai nuo Kupiškio, Panevėžio prie akis. ašis, rakštis [greta su ausis, pihis, v~tis = wftis Univ.ling. Lit. 12 = vytis Ds] sako ir obelis, auginu, bet rytiečiai nuo Šiaulių, Joniškio sako obelis, auginu. Su Šiauliečiais-Joniškiečiais čia sutinka ir Univ. lingv. Lit.: obelis 12, wo-weris 13, auginu 41 b: - v 6 virsta į ~ v \J. - Vietoje kalbosę, žmonėmis aplink Kupiški - Pa-nevėžį sako kalbosi [*žmonėmis], bet aplink Šiaulius-Joniškį - kaĮbos(e), žnonėm(i)s' = Univ. ling. Lit. tose kalbose 5, žmoniemis 14: - - 0 virsta į ~ - \J. Univ.-o šnektoje prie acc. pI. ponus, kalbas, be abejonės buvo ir galus, metus, salas, laz-das; plg. Kupiškėnų: ponus kalbas, bet galus, salas. Aš nematau reikalo išvedinėti vartai iš *vartai, o kelmai iš *kelmai. Priegaidės žvilgsniu reikia kartu su J. Schmidt'u KZ XXVII 381 atkartoti, kad «vi/kai ist nicht = AUKOI». Baltų kalbose, regimai, įvardžių (pronomen) intekmės į daiktavardžius nėra buvę. Liet. labie[-ji] = la. labii-Ui]6= pr. * labei (cf. tennei 'jie', wertei 3726 entensitei 61 a6 pogautei 71.) rodo, kad turint pronomina-linę galūnę reiktų laukti *vi/ki. Greta su tiekrai malnijkai stovinti lytis stai mijlai malnijkiku ~stai gurijnai malnijkiku rodo, kad malnijkai turi -ai iš -ai (plg. waldniku: wirdai < -6i): "vilka' : *vi/-kai (cf. A&\-iLooV8: liemuo,; plg. dat. sing. sen alkinisquai: en ka1lXtisku < -ai. Visi tii vyrai iš balto *vlsei8 tei virai. Baltų prokalbėje acc. pl. visada yra turėjęs kirti ant žodžio šaknies; plg. prūSo au-sins "ausis", rankans "rankas". Pralietuviškas acc. pI. *vartuos' ir *kelmuos8 [abu žodžiu turi kir-ti antšaknies] turėjo duoti šių dienų varIus : kelmus. Nom.pl. varIai : kelmai tebeturi seno-binę, baltišką (= i. - europ.) kirčio vietą. Būdvardžiai in nom. pl. baltų prokalbėje, rodosi, yra turėję kirti laisvą (ir ant šaknies ir ant galūnės), nes kitaip sunku būtų suprasti, delko prie nom. pl. ti'ili(cf. KZ XLIV 52) sakoma yra jau-ni (cr. I. c. 55) : nom. sing. tMas ~ jaunas tūlie 8 : jUl/nM8 > tiili ;auni kreivM' : gerie8 > kreivi : ger " Šis žodis sulietas ir labai sunkiai išskaitomas. - R. G., Z. Z. , Klaida vietoje žm/)nėm(i)s. - R.G., Z. Z. 6 Raidės ji vėliau išbrauktos. - R.G., Z. z. 8 Žodyje ·vilka virš raidės ii padėtas į akūtą panašus ženklas su siauru dvišakiu viršuje. Gal būt, juo norėta pažymėti kirčio vietą (ne priegaidę). Toks pat ženklas turimas toliau tekste dar ~iuose žodžiuose: A&1-lLooV (virš (0), *v;sei (virš i), *vartuos (virš;: ir virš o), ·kelmuos (virš I, čia pakar-totas du kartu), tūlie (virš ū, pakartotas du kartu, ir virš e),jaunie (virš e), kreMe (virš i), gerie (virš e, pakartotas du kartu), kelei-sei (virš pirmojo ; pakartotas du kartu, virš antrojo i, t.y. esan-čio skiemenyje se;, padėtas vieną kartą), *d6dei (virš 6, pakartotas du kartu, ir virš i), d6dei (pridė­tas prie raidės; žemai iš dešinės), Ulei (virš e ir prie i, pastaruoju atveju žemai iš dešines) "Deivi (prie i žemai iš deliinės), -e (virš i), n6 se; dili (virš 6, i ir el, dĮd6 (prie 6 žemai iš dešinės). _ Žodžiai tūlie ir kreMe iš priekio sujungti i dvilypi skliausteli panašiu ženkleliu. - R.G., Z. Z. 99 Ga/va nera naujadaras vietoje "'gd/va; plg. Prü511 gallü = rusq 20A08G.. ga/va : vtlrna = jauniJ : tflla [sako ir Os)' [cia turime indoeurop. kirCio viellll'. Santyki. kelma' : kdlnai Os Mdai Os kircio vietos fvilgsniu galime Iyginti su santykiu, turimu tarp: minkiti faun! : ti/lj 11fi/i [cia irgi turime indoeurop. kirCio viellI (lietuvjl! kalbos desniai sio ivai-ruQ10 nestengia iSaiSkinti))'. Kelma' Mimus = jauni : jaunus Beriai birzus = r!iU t!ilus powii!rptei 61, [eggitei 49",., 61, = [egijtei 63" savo galüne visai sutinka su latvjl! IYtieeil! celi-ti-si .. kolkite-si" BW 4335 iS 'eelie-lie-si is balt. ·kelei-tei-sei. Lief. ker .. kelkl" (su minkStu I) [Sälakas, Tverec;us, Llnkmenes) is 'kell : reflex. ke-lle-' (Salake' dar lebera s m iakstasl) is kelei-sei' : alt. "iet 'trink!' Brugm. Gr. ll', 1, S. 45· La. du.di 'duokl' BW 4408 = Diev~, dliodil 03, Kupiskis (tiktai seniai besako) > Diev4, ddod'l Link. menes > 0., dlioi'il Tvoro5iu; = bllt. *dödei'. B.ltl! prokalboje buvo: diJdei' ir kOei' > liet. (reflex.) dliDdie-s, bet kelie-'. Ve:iCP::::L =- s/Jiiga 3 praes. Ds (inf . . wigti) cf. 1..::::[;t'E:~ = liiko, info !ikti. la. garuoji sila malu ace. sing. BW 4S90, 10 I Tol-i-mus Kv KurS. : I •. ryt. toreimajas taut'eMs BW 22281, 3 is ttl/-'-mo- = art-i-mos Kv : tlrt-y-mas Kurs. Liet~yjij voc. sing. Dieve turi kirti nesavo yietoje, regimai. delto, kad yra kil~ ii i.-eur .• Der ... oe'. Bet iS kur bütl! atsirad~ -i!'? 1.emaicil! ape' (taip visados rase Oaukantas ir Valanciauskis. Kvödamoje, Rietave sako apli< aplei, kuri Iytis, regimai, yra kilusi surizgimD keliu is apet ir aplinkcf.kalMti apii v. apURk kq) yra apibendrintas is proklizies, delto turejo iSlikti sveikas ei, cf. bei, nei, la. tel, sei. Sirvydo (Dictionarium 1713 an. p.285 s.v. Powiada. Ait, inquit, dieit) Tieg = OaukSos lieg (= lenk. prawi JIxp 33 .. = 34"" 41u = 42,., 49 .. SO.,,) "Iako Sirv. I. c." yra sutrumpejusi 3 per-sona pracs. tieg' < '/fegia su taisyklingu ie iS ei, turimu veiksmafodyje teigiu BB VIII 139, is-tii-giu, ii ... teigti "U:3pet(h, CKa33Tb C BalKHo~TblO·' lablonskis pas JuSk. :rod. I 649 s.v. iJ..terkti. Balt. IIÖ sei deli' > liet. 'mio sie deli> "" .. i-detl : deM' sei> liet. 'deddo sie> deduo-si (Ramygala) > dedliD-J Sälakas. La. maizes reika BW 12955 riek-li, is kur naujädaras riekl. Veliju visokio gera K. Biiga u. J. ENDZELYNO PARASYfA PRATARME VOKJSKAJAM JO KNYGOS ,,LATVIESU IIALODAS SKA~AS UN FORMAS" VERTIMUI (KNYGA NEBUVO ISLElSTA)' Vorwort. 'Dieses Buch [verdankt seine Entstehung einer von Prof. E. Kieckers an mich Berichteten Auf-forderung, für den Verlag von M. Hueber eine Grammatik der lettischen Schriftsprache zu schrei ... , Laldtiniuose skliaustuose pateikiami trys teksto gabaleliai rankraStyje ira~yti po z.nklq, pa-naliq i dvilypi skliausteli. kurill pirmasis padetas femiau :todfio IO/a. antrasis zemiau ga/va, tretia ... sis - femiau minkstl. - R.G., Z. Z. 8Teksto dalis. esanti laultiniuose skliaustuose, autoriaus veliau buvo isbraukta ir pratarmes pirmasis sakinys pakeistas ~itaip: "Dieses Buch ist eme Obersetzung meiner Latvidu valodas 100 ben. Da die lettische Syntax im Vergleich mit der litauischen für den Sprachforscher wenig Neu~ und Interessantes hietet und zugleich der Umfang des Buches Richt zu sehr anschweUen durfte, be-handelte ich nur die Laut- und Formenlehre, wo das Lettische auch neben das litauische gestent für die Indogermanisten nicht ohne Bedeutung ist). Von den mundartlichen Formen, die in meiner "Lettischen Grammatik" durchgehend mitbehandelt sind, werden hier nur solche erwähnt, die auch für Femerstehende von Interesse sein können. Sonst ist diese Arbeit grösstenteiIs nur ein Auszug aus der ,,Lettischen Grammatik". Gleichwohl aber wird sie aucb für die Besit>.er der "Grammatik" von NutUD sein, da sie Ergänzungen, Verbesserungen in EiDzelheiten und neue literaturnachweise enthält. Da aber die "Grammatik" für Sprachforscher, die sich mit den Lettischen eingehend beschäftigen wonen, auch weiterhin vorläufig nicht zu entbehren ist, so habe ich aus Rücksicht auf den Raum Literaturnachweise, die schon in der .. Grammatik~ gegeben sind, hier nur ausnahmsweise wiederholt (wo es besonders nötig zu sein schien). Aßes stofflich Wesentliche jedoch glaube ich auch bier geboten zu haben. J. End>.elin Rip [den 24 Oktober 1937J. skaJ;las UD formas (RJga 1938)". Skliaustuose esanti data apafioje taip pal veliau End>.elyno buvo iAbrauk!a. Pratarme skiriasi nuo tos, kuri yra lalviikajame knygos leidime. Ji idomi (uo, kad padeda su-pralli, kodel End.elynas daugiau kreipe demesio i latvill kalbos garsq ir forml!, 0 ne i sintakses, IY-rin6jimus. 101 

J. Endzelyno archyve

Vilnius University Press Scholarly Journals

https://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/download/20166/19298

J. Endzelyno archyve

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Kalbotyra

Vilnius University Press Scholarly Journals