Ar dreno pašalinimo laikas turi įtakos pirminio spontaninio pneumotorakso pirmojo epizodo gydymo išeitims?

Abstract

Background / objectives. The main treatment option for the first episode of primary spontaneous pneumothorax is chest tube drainage, however, whether delayed chest tube removal might influence the recurrence is unclear.Methods. A prospective study, which included 50 patients, with an initial episode of primary spontaneous pneumothorax was performed. Patients were randomized into two groups according to the chest tube removal time: 1-day and 5-days after the air-leak has stopped. All patients were followed-up for at least six months. Both groups were compared according to the recurrence rate and possible complications.Results. There were 39 (78%) men and the median age was 27 (23–35) years. Successful management with a chest tube was achieved in 43 (86%) patients, others were operated on because of the continuous air-leak or relapse of the pneumothorax after the chest tube was removed. Significant difference was not found comparing groups by age, gender, side, tobacco smoking, alpha-1-antitrypsin level, rate of prolonged air-leak, necessity of surgery, and the mean follow-up time. There was a significant difference between groups in hospitalization time: 1-day group – 6 (4–12), 5-days group – 8 (7–10) days, p = 0.017. Five (20%) patients from 1-day group and 3 (12%) from 5-days group had a recurrence, however the difference was not significant (p = 0.702). There were no significant differences comparing groups by the recurrence time or complications.Conclusions. The recurrence rate of primary spontaneous pneumothorax was higher if the chest tube was removed earlier, however not significantly. More data and longer follow-up are necessary to confirm these findings.Įvadas / tikslas. Pirminis spontaninis pneumotoraksas yra didelė jaunų sveikų žmonių problema. Pleuros ertmės drenavimas – pagrindinis pirminio spontaninio pneumotorakso pirmojo epizodo gydymo būdas. Vis dėlto nėra žinoma, ar dreno buvimo pleuros ertmėje trukmė gali turėti įtakos recidyvų dažniui.Metodai. Atliktas perspektyvusis tyrimas, į kurį įtraukta 50 pacientų. Tiriamiesiems diagnozuotas pirminio spontaninio pneumotorakso pirmasis epizodas. Visi pacientai gydyti drenuojant pleuros ertmę. Pacientai suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į dreno pašalinimo laiką: praėjus vienai dienai ar praėjus penkioms dienoms, kai per dreną nustojo skirtis oras. Visi pacientai atokiu laikotarpiu (mažiausiai šešis mėnesius) stebėti dėl galimo recidyvo. Atlikta abiejų grupių recidyvų dažnio ir galimų komplikacijų lyginamoji analizė.Rezultatai. Vidutinis pacientų amžius – 27 (23–35) metai. 78 proc. tiriamųjų – vyrai. Drenavus pleuros ertmę, sėkmingai išgydyti 43 ligoniai (86 %). Kiti tiriamieji dėl besiskiriančio per dreną oro ar dėl rentgenogramoje matomo pakartotinio pneumotorakso, pašalinus dreną, buvo operuoti. Abiejų tiriamųjų grupių duomenys pagal amžių, lytį, pneumotorakso pasireiškimo krūtinės ląstoje pusę, rūkymą, alfa-1 antitripsino koncentraciją kraujyje, ilgesnį oro skyrimąsi per dreną ar operacijos poreikį statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Statistiškai reikšmingai skyrėsi abiejų grupių hospitalizacijos trukmė: tiriamieji, kuriems, nustojus per dreną skirtis orui, drenas pašalintas praėjus vienai dienai, ligoninėje gulėjo vidutiniškai 6 (4–12) dienas, o tiriamieji, kuriems drenas pašalintas praėjus penkioms dienoms, – 8 (7–10) dienas (p = 0,017). Penkiems (20 %) pirmosios grupės ir trims (12 %) antrosios grupės pacientams pneumotoraksas recidyvavo (skirtumas statistiškai nereikšmingas (p = 0,702)). Statistiškai nereikšmingas skirtumas nustatytas ir tarp abiejų grupių recidyvo laiko bei komplikacijų.Išvados. Pirminio spontaninio pneumotorakso recidyvų dažnis kiek didesnis, kai drenas ištraukiamas anksčiau, tačiau lyginamųjų grupių skirtumas statistiškai nereikšmingas. Siekiant patvirtinti gautus rezultatus, reikia atlikti didesnės apimties tyrimą, būtina ilgiau stebėti tiriamuosius