About the thesis of Gražina Sviderskytė “Steponas Darius’ and Stasys Girėnas’ file: The historical process, approach, and the evolution of narrative”Apie Gražinos Sviderskytės disertaciją „S. Dariaus ir S. Girėno byla: istori­nis vyksmas, traktuotė, naratyvo kaita“ ir jos gynim

Černevičiūtė, Sigita

Lietuvos istorijos studijos

Apie Gražinos Sviderskytės disertaciją „S. Dariaus ir S. Girėno byla: istori­nis vyksmas, traktuotė, naratyvo kaita“ ir jos gynim

Sigita Černevičiūtė

Directory of Open Access Journals

167ISSN 1392-0448. LIETUVOS	ISTORIJOS	STUDIJOS.	2016 38 2016	 m.	 rugsėjo	 28	 d.	 Vilniaus	 universite-to	 Istorijos	 fakultete	 gausi	 istorikų	 ir	 jiems	prijaučiančiųjų	 auditorija	 susirinko	 į	 Gra-žinos	 Sviderskytės	 daktaro	 disertacijos	 „S.	Dariaus	 ir	 S.	 Girėno	 byla:	 istorinis	 vyks-mas,	 traktuotė,	 naratyvo	 kaita“	 gynimą.	 Ši	procedūra	 pradėta	 įprastai,	 nuo	 disertacijos	gynimo	 tarybos,	 kurią	 sudarė	 pirmininkas	 doc.	 dr.	Algirdas	 Jakubčionis	 (VU)	 ir	 nariai:	prof.	dr.	Šarūnas	Liekis	(VDU),	doc.	dr.	Eligi-jus	Raila	(VU),	prof.	dr.	Juozas	Skirius	(LEU)	ir	dr.	Darius	Staliūnas	(LII),	pristatymo.	Įžan-giniame	 žodyje	 pirmininkas	 supažindino	 su	disertantės	biografija	ir	su	disertacijos	rengimu	susijusiais	 dokumentais.	 Pirmininkui	 konsta-tavus,	kad	visi	disertacijos	gynimo	procedūrai	reikalingi	dokumentai	yra,	auditorijos	pasiteir-auta,	ar	yra	klausimų	apie	disertantės	gyveni-mą.	Tikriausiai	visiems	rūpimą	klausimą	pateikė	 prof.	dr.	J.	Skirius,	paklausęs,	kas	paskatino	pa-sirinkti	disertacijos	temą.	Atsakymas	buvo	lako-niškas:	„Iš	nustebimo.“	Nustebino	šis	gynimas	ir	mus	įtaigiu	ir	įtraukiančiu	pasakojimu	apie	dvie-jų	visiems	gerai	žinomų	lakūnų	istoriją.	Prieš	 pirmininkui	 užleidžiant	 tribūną	 di-sertantei,	ją	skubos	tvarka	pasveikino	Gintaras	Kalinauskas,	Lietuvos	aeroklubo	prezidentas,	ir	padovanojo	 doktorantei	 „sparnus“,	 kad	 gyny-bos	„skrydis“	būtų	lengvesnis.	Taigi...	kylame!Disertantė	 įžanginėje	 kalboje	 teigė,	 kad	darbas	 gimė	 prieš	 šešerius	 metus	 kaip	 dau-giaplatformis	medijų	projektas	ir	tik	po	keleto	metų	peraugo	į	doktorantūros	studijas,	kuriose	buvo	 stengiamasi	 išnarplioti	 Stepono	Dariaus	ir	Stasio	Girėno	atminimo	detektyvą,	itin	įdo-mų	ir	plačiajai	visuomenei.	Pats	projektas	vis-gi	atsirado	iš	stebėjimų,	apmąstymų	ir	jau	mi-nėtos	nuostabos	dėl	Stepono	Dariaus	ir	Stasio	Girėno	skrydžio	atminties	kultūros	fenomeno,	netgi	nemarios	dvigalvės	būtybės	Darius	Girė-nas	mitologijos	atsiradimo.	Autorei	rūpėjo	ne	tik	naratyvas,	kad	1933	m.	Steponas	Darius	ir	Stasys	Girėnas	 perskrido	Atlantą	 ir	 žuvo	Vo-kietijoje,	 bet	 ir	moralinis	 šio	 įvykio	 įprasmi-nimas.	Tyrimo	 problematika	 buvo	 ypač	 plati,	 su	daugybe	mįslių.	Kaip	tikrai	kriminalistei,	auto-rei	teko	išsiaiškinti,	kas	gi	įvyko	1933	m.,	nes	visi	tų	metų	įvykiai	buvo	gaubiami	paslapties.	Nagrinėjamų	 įvykių	 centre	 atsidūrė	 nepažin-tas	duomenynas,	kurio	gelmėje	siekta	 įžvelgti	centrinio	 vyksmo	 šerdį	 –	 „Lituanicos“	 skrydį	ir	 katastrofą.	 Pirminės	 ir	 ilgalaikės	 nuostatos	įvardytos	traktuote	–	oficialia	JAV,	Lietuvos	ir	Vokietijos	 pozicija,	 kuri	 glaudžiai	 susijusi	 su	viešąja	nuomone.	Užčiuopus	naratyvo ištakas,	disertacijoje	buvo	stebima	jo	kaita.	 Ir	 tik	 tada	plačiausiai	pažvelgta	į	80	metų	istoriją,	tris	įvy-kių	sūkuryje	veikiančias	valstybes	ir	S.	Dariaus	ir	S.	Girėno	bylą.	Pagal	tą	pačią	schemą	buvo	konstruojamas	 ir	 istorinis	 pasakojimas,	 kuria-me	 buvo	 judama	 etapais,	 pradedant	 centriniu	vyksmu	 1932–1933	m.	 Čikagoje,	 Niujorke	 ir	Vašingtone	–	įvykių	rekonstrukcija,	vėliau	pa-PAKELIUI Į PAŽINIMĄ:  IEŠKOJIMAI SUTEIKIA SPARNUSApie Gražinos Sviderskytės disertaciją „S. Dariaus ir S. Girėno byla: istori-nis vyksmas, traktuotė, naratyvo kaita“ ir jos gynimą168sitelkus	 traktuotę,	 kurios	 erdvė	 buvo	Vašing-tonas,	Berlynas	ir	Kaunas:	stebėta	pirma	para,	pirma	savaitė,	du	trys	mėnesiai	po	katastrofos.	Vėliau	aiškintasi,	kaip	naratyvas	kito	Čikagoje,	Kaune,	o	lūžiniais	momentais	dar	ir	Vilniuje.Autorė	tyrimą	vykdė	įprastiniais	istorikams	metodologiniais	 įrankiais.	 Buvo	 vykdomas	empirinis	 tyrimas	 pasitelkiant	 analizę,	 lygini-mą,	sintezę,	interpretaciją	ir	kritinę	deskripciją.	Įspūdingu	galima	 laikyti	autorės	 išradingumą,	tarpdiscipliniškumo	 prieigos	 taikymą,	 atliktų	papildomų	 tyrimų	 kiekius,	 aukščiausiai	 iške-liančius	karteles	ateityje	darbus	beginsiantiems	doktorantams.	Pagirtina,	kad	autorė	tyrime	sa-varankiškai	taikė	matematinius	statistinius	me-todus,	o	bendradarbiaudama	su	Gamtos	mokslų	fakulteto	atstovais	prof.	dr.	Egidijumi	Rimku-mi	ir	doc.	dr.	Gintautu	Stankūnavičiumi,	deri-no	 šaltiniotyrinę	 ir	 meteorologinę	 reanalizes.	Šių	metodų	 taikymas	 leido	paneigti	mitą	apie	„Lituanicos“	tragediją	per	audrą.	Autorei	buvo	pravarti	medijų	 specialistų	 (Eduardo	Silvos	 ir	Eduardo	 Bareikio)	 pagalba,	 atlikta	 daiktinių	šaltinių	analizė.	Autorės	pastangomis	buvo	at-naujintas	Sauliaus	Štulo	sukurtas	„Lituanicos“	skaitmeninis	 trimatis	bazinis	modelis	 ir	pirmą	kartą	 atliktas	 nuolaužų	 trimatis	 skenavimas.	Disertantė	 apgailestavo,	 kad	 tolesni	 tyrimai	užstrigo	dėl	specialistų	trūkumo,	ateityje	jiems	tęsti	 reikia	 tarptautinio	 tyrimo,	 kuris,	 tikėki-mės,	skaitytojų	labui	atsiras.	Pristačius	 disertacijos	 koncepciją,	 pereita	prie	darbo	rezultatų	aptarimo.	Disertantė	ir	vėl	kaip	 tikra	 kriminalistė	 teigė,	 kad	 „išnagrinėtą	bylą	sudaro	daug	tomų,	kurie	sudėlioti	trijuose	stalčiuose.	 Ir	 šį	modelį	 atitinka	darbo	pavadi-nimas	 ir	 struktūra“.	 Iš	 tiesų,	pažvelgę	 į	diser-taciją,	 matome	 tris	 plačias	 jos	 dalis:	 1.	 Nuo	idėjos	 iki	 tragedijos:	 skrydžio	 organizavimas,	parengtis,	 įgyvendinimas.	2.	Oficiali	 traktuotė	ir	naratyvo	ištakos.	1933–1934,	Vokietija,	Lie-tuva,	 JAV.	3.	Naratyvo	kaita:	 turinio	 sąstingis	ir	 formų	 dinamika1.	 Atitinkamai	 pagal	 sky-rius	trumpai	ir	selektyviai	pristatysime,	kas	gi	mums	pasirodė	įdomiausia.	1.	Autorė	konstatavo,	kad	nustatyti	 faktinį	skrydžio	 virš	 Atlanto	 iki	 Vokietijos	 maršrutą	nėra	 galimybių,	 nes	 trūksta	 pirminių	 šaltinių,	todėl	 apie	 tai	 galima	 tik	 hipotetiškai	 (ne)pro-tingai	 spėlioti.	 Paneigtas	 ne	 vienas	mitas,	 su-sijęs	su	pasirengimu	skrydžiui,	įskaitant	ir	tai,	kad	lakūnai	dėl	skurdo	nesumokėjo	100	dolerių	JAV	prekybos	ir	valstybės	departamento	proce-dūrai	paspartinti.	2.	 Įvardyti	 ir	 lakūnų	 idealizuoto	 paveiks-lo	kūrėjai	–	Petras	Jurgėla	ir	jo	propagandinis	veikalas2,	 taip	pat	Lietuvos	diplomatai	JAV	ir	Lietuvos	karininkai	su	Antanu	Gustaičiu	prie-šakyje.	Paneigti	gandai	dėl	„Lituanicos“	pašo-vimo	ir	nustatyta,	kad	Vokietija	tiesiog	protin-gai	 gynė	 savo	 interesus	 bandydama	 atitraukti	neigiamą	 tarptautinį	 dėmesį	 nuo	 strategiškai	svarbaus	 savo	 valstybės	 regiono.	 Lietuva	 ir	JAV	taip	pat	gynė	savo	valstybinius	interesus.	Po	 katastrofos	 įvyko,	 kaip	 autorė	 originaliai	pavadina,	 „politinė	 rokiruotė“,	 kuri	 suponavo	jurisdikcijos	ir	istorinės	atminties	slinktį	iš	JAV	į	Lietuvą.	Vašingtonas	nuo	veiksmo	atsitraukė	ir	 išvengė	 politinių	 nepatogumų,	 Kaunas	 įsi-traukė	ir	per	skubėjimą	nukentėjo,	o	Berlynas,	tam	pritardamas,	apsaugojo	savo	vidaus	ir	už-sienio	politikos	prioritetą.	3.	Naratyvo	kaitoje	nustatytos	dvi	 įdomy-bės:	Lietuvos	aeroklubo	iniciatyvų	lėtinė	mir-tis	po	sovietų	okupacijos	bei	Dariaus	ir	Girėno	komiteto	 likučių	 veikla	 vokiečių	 okupacijos	metais	 iki	 1944	m.	Su	 tuo	 susijęs	 ir	 naratyvo	1  Gražina	 Sviderskytė,	Stepono Dariaus ir Sta-sio Girėno byla: istorinis vyksmas, traktuotė ir naraty-vo kaita:	 daktaro	 disertacija.	 Humanitariniai	 mokslai,	istorija,	 (05	 H),	 Vilnius:	 Vilniaus	 universitetas,	 2016,	 p.	3–4.2  Petras	Jurgėla, Sparnuoti lietuviai Darius ir Gi-rėnas: jų gyvenimas ir pirmasis lietuvių skridimas per Atlantą iš Amerikos Lietuvon, Čikaga,	1935,	383	p.169kaitos	 lūžis	 1957–1969	m.,	 kai	LKP	CK	 ide-ologai	 sugebėjo	 perdaryti	 istorinį	 pasakojimą	į	 propagandinį	 ginklą.	 Tai	 lėmė	 ir	 lakūnų	 at-minties	vietos	pakeitimą	 ir	net	fizinių	palaikų	ilsėjimosi	vietos	perkėlimą.	Romantišką	ir	pa-triotišką	pasakojimą	sugriovė	autorės	atrasta	to	meto	realybė	–	KGB	įsikišimas,	kurio	talkina-mas	LKP	CK	inicijavo	lakūnų	palaikų	iškėlimą	iš	 slaptavietės	 ir	palaidojimą	Kauno	Aukštųjų	Šančių	kapinėse.	Disertantės	 pristatymas	 buvo	 sutiktas	 su	aplodismentais.	 Gynimo	 tarybos	 pirmininkui	paklausus,	 ar	 yra	 klausimų	 iš	 pristatymo,	 au-ditorijoje	tvyrojo	tyla,	pasak	doc.	dr.	A.	Jakub-čionio,	 auditorija	 buvo	 priblokšta.	 Taigi,	 po	įspūdingos	disertantės	kalbos	buvo	 skelbiama	oficialios	mokslinės	diskusijos	pradžia,	kurioje	pasisakė	visi	tarybos	nariai.	Atsiliepimai	buvo	kiek	besikartojantys	–	 išsakytos	 tiek	 liaupsės,	tiek	švelni	kritika.	Daugiausia	pagyrų	sulaukė	darbo	aktualumas	ir	originalumas,	jo	kruopštus	atlikimas	 ir	 detalumas,	 platus	 istoriografijos	išmanymas,	gausūs	nauji	šaltiniai,	surinkti	net	22	JAV,	Vokietijos	ir	Lietuvos	archyvuose,	įti-kinamai	argumentuoti	teiginiai,	metodologijos	aiškinimas	 ir	 t.	 t.	Tikriausiai	 svarbiausia,	 kad	buvo	išreikštas	tikėjimas	disertacijos	pagrindu	išleistos	knygos	sėkme,	kuri,	be	abejonės,	su-lauks	didelio	skaitytojų	susidomėjimo.	Kritikos	 sulaukta	 dėl	 tyrimo	 platumo	 –	dviejų	 mokslinių	 problemų	 sprendimo	 viena-me	darbe.	Kaip	teigė	dr.	D.	Staliūnas,	pirmojo-je	darbo	dalyje	bandyta	rekonstruoti	istorinius	įvykius,	o	antrajame	dekonstruoti	istorinį	nara-tyvą.	Nors	 darbas	 atliktas	 gerai,	 pirmoji	 dalis	laikytina	daugiau	faktografine,	o	antroji	–	ana-litiškesne,	labiau	tinkančia	istoriko	darbui,	kur	matomas	naratyvo	kitimas	ir	kaip	tai	susiję	su	vyraujančiais	istoriniais	pasakojimais.	Prof.	dr.	J.	 Skiriui	 pritrūko	 konkretaus	 skrydžio	 katas-trofos	mito	dėl	pašovimo	versijos	išaiškinimo:	„ar	buvo	pašauti,	ar	ne?“,	taip	pat	abejotini	pa-sirodė	 disertantės	 teiginiai,	 kad	 JAV	 skrydžio	katastrofos	netyrė,	galbūt	vyko	slaptas	tyrimas?	Doc.	dr.	A.	Jakubčioniui	užkliuvo	noras	sudėti	visą	 turimą	medžiagą,	 nors	 turinio	 ji	 ir	 nepa-pildo.	Tikriausiai	visi	 tarybos	nariai	paminėjo	rašymo	stiliaus	problemą,	nors	dėstymas	buvo	ir	vaizdingas,	bet	 jis,	 anot	prof.	dr.	Š.	Liekio,	buvo	kiek	per	laisvas	ir	eseistiškas,	o	to	diserta-cijose	dažniausiai	yra	vengiama.	Apgailestauta	ir	dėl	techninio	broko.	Ypač	 įsimintinos	 nuotaikingos	 doc.	 dr.	 E.	Rai	los	 įžvalgos.	 Jis	 savo	pamąstymus	pra-dėjo	 vaikystės	 smėlio	 dėžėje	 išgirstomis	 ei-lėmis:	 „Darius	 ir	 Girėnas	 drąsūs	 vyrai	 buvo/	Perskridę	Atlantą	Vokietijoj	žuvo.“	Šis	folklo-rinis	motyvas,	 dar	 vaikystėje	 tapęs	 gyvenimo	dalimi,	 netikėtai	 grįžo	 į	 docento	 gyvenimą	jau	moksliniame	 kontekste.	Dėstydamas	 savo	įžvalgas	 ir	 pastebėtas	 disertacijoje	 užslėptas	mintis,	 tarybos	 narys	 analizuojamą	darbą	 pri-lygino	ne	britiškam,	bet	prancūziškam	detekty-vui.	Autorei	rūpėjo	ne	žudikas	(jei	toks	buvo),	o	 socialiniai	 kontekstai,	 užslėpto	 ar	 paslėpto	nusikaltimo	 anatomija,	 genezė,	 pasakojimas.	Kalboje	buvo	iškelta	ir	netikėtų	skrydžio	idėjų	versijų.	Pavyzdžiui,	autorei,	o	kartu	 ir	audito-rijai	buvo	užduotas	 retorinis	klausimas,	kodėl	lakūnai	pasirinko	 išskristi	 liepos	15	d.,	galbūt	norėta	 paminėti	 Žalgirio	 mūšio	 pergalę,	 už	kurią	 atkeršijo	 germaniškieji	 dievai?	Baigiant	 doc.	dr.	E.	Railos	kalbos	reminiscenciją	reikėtų	pakartoti	jo	pasakytus	žodžius:	„Ačiū	už	gražią	bylą,	ji	buvo	įdomi.	O	visiems	kitiems	audito-rijoje	–	gero	skrydžio,	čia,	man	 regis,	bus	 tas	atvejis,	kai	nusileidus	galima	ploti.“	Atsakydama	 į	kritiką	disertantė	pirmiausia	padėkojo	ne	 tik	šiandienos	komisijos	nariams,	bet	 ir	 kitiems	 kolegoms	 už	 pateiktas	 pastabas	išankstiniuose	 darbo	 svarstymuose.	 Susiskirs-čiusi	 pastabas	 į	 tris	 grupes	 autorė	bandė	 įtvir-tinti	darbo	pobūdį,	kokia	jo	paskirtis	ir	tikslas,	taip	pat	norėjo	paaiškinti	darbo	vidinę	struktūrą	170ir	technines	detales,	galiausiai	apibendrinti	dar-bo	išliekamąją	mokslinę	vertę.	Su	kai	kuriomis	pastabomis	sutikdama,	kai	kur	polemizuodama,	disertantė	padėkojo	už	įkvepiančias	pastabas.	Darbui	vadovavęs	prof.	dr.	Zenonas	Butkus	teigė,	kad	ši	įdomi	diskusija	ir	žaismingas	gy-nimas	įvyko	tik	dėl	titaniško,	kruopštaus	darbo,	kuriam	autorė	aukojo	ne	tik	savo	laisvą	laiką,	bet	ir	lėšas	kelionėms	į	užsienio	archyvus.	Pa-gyręs	 autorę	 už	 darbą	Naujosios	 istorijos	 ka-tedroje	 dėstant,	 tiksliųjų	 mokslų	 integraciją,	profesorius	 apibendrindamas	 prisipažino,	 kad	„čia	 vadovauti	 nereikėjo,	 tik	 prilaikyti,	 kad	nebūtų	 jau	 skrendama	 iš	karto“.	Konsultantas	doc.	dr.	Nerijus	Šepetys	atkreipė	dėmesį	į	vieną	didžiausių	mitų,	kad	jei	istorikas	rašo	konkre-čiai,	 tai	 užsiima	 faktografija.	 Bet	 jei	 tų	 faktų	nėra	ir	juos	reikia	rekonstruoti,	tai	tampa	sudė-tingu	darbu,	nes	fakto	nėra.	Reikia	mokėti	daug	išskaityti	ir	tą	disertantė	daro	tikrai	gerai.	An-trasis	pastebėjimas	buvo	tai,	kad	autorė	mokėjo	ieškoti,	ne	tik	užduoti	klausimus.	Lietuvos	kri-minalistai,	matyt,	prasčiau	ieško	nei	disertantė.	Trečia,	autorė	nesudėjo	tikriausiai	dar	pusės	to,	ką	buvo	surinkusi	ir	šių	dienų	doktorantams	to	reikėtų	pasimokyti.	Po	kelių	disertantės	atsakymų	 į	klausimus	iš	 auditorijos,	 buvo	 paskelbta	 mokslinės	 dis-kusijos	 pabaiga.	 Disertacijos	 gynimo	 tarybos	nariams	 neužtrukus	 paskelbtas	 verdiktas:	 visi	penki	 komisijos	 nariai	 vieningai	 balsavo	 už	daktaro	 laipsnio	 suteikimą	 Gražinai	 Sviders-kytei.	Nuskambėjo	gausūs	plojimai,	liudijantys	sėkmingai	 įveiktą	 „skrydį“.	 Tad	 sveikiname	jaunąją	istorikų	cecho	daktarę	ir	nekantriai	lau-kiame	įspūdingos	monografijos.Sigita Černevičiūtė

PAKELIUI Į PAŽINIMĄ: IEŠKOJIMAI SUTEIKIA SPARNUS

Apie Gražinos Sviderskytės disertaciją „S. Dariaus ir S. Girėno byla: istori­nis vyksmas, traktuotė, naratyvo kaita“ ir jos gynimą</jats:p

Crossref

Pakeliui į pažinimą: ieškojimai suteikia sparnus

Vilnius University Press Scholarly Journals

https://www.journals.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/download/10401/8353

PAKELIUI Į PAŽINIMĄ: IEŠKOJIMAI SUTEIKIA SPARNUS

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals

Crossref

Vilnius University Press Scholarly Journals

Lietuvos istorijos studijos