This article presents the tendencies of the education of humanity at the end of the XIX – the middle of the XX century. Attention is paid to the common peculiarities of the pedagogical research of this period. This clears up some authors' attitudes towards the content, place, and significance of humanity, tries to disclose some reflections of moral principles, and discusses the main factors, means and methods that could exist even today.Straipsnyje aptarimos humaniškumo ugdymo tendencijos XIX a. pabaigoje – XX a. viduryje. Siekiant geriau suprasti humaniškumo ugdymo teorinius pagrindus, pravartu plačiau aptarti šio laikotarpio pedagoginių tyrinėjimų bendruosius ypatumus, išsiaiškinti pedagogų požiūrį į žmoniškumo (tuo metu vartojama kaip tik ši sąvoka) turinį, vietą bei svarbą, išryškinti kai kuriuos principus, veiksnius, priemones bei metodus, kurie galėtų būti reikšmingi ir šiandien
