Jovaiša, Leonas

Acta Paedagogica Vilnensia

139ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2011 27KRONIKAIdėjų kraitelėLeonas Jovaiša. Žmogaus ugdymo mokslo sistemos klausimuŠiandien proteguojamas permanentinis žmo-gaus ugdymas sulaukia vis gilesnių įžvalgų ir platesnių analitinių teorijų, tačiau sisteminės koncepcijos yra atviros platesniam samprota-vimui. Todėl šiuo straipsniu bandoma ieškoti nenutrūkstamo žmogaus ugdymo sistemos. Be to, ugdymo mokslas Lietuvoje mažai pasiekia praktiką. Jį reikia plėsti.Sistemos platumui žymėti gerai tinka an-tropogogikos terminas (gr. antropos – žmo-gus + agoge – vedimas). Šis terminas jau plačiai vartojamas kai kuriose Europos šalyse. Rusijo-je jis siejamas su nuteistųjų žmonių auklėjimu, Piet ryčių Europoje jis turi platesnę reikšmę. Kai kurie autoriai juo apibendrina tokias ugdymo mokslo šakas, kaip antai pedagogika, andrago-gika, gerontagogika. Taip ir rašo: antropogogika = pedagogika+andragogika+gerontagogika. Šių eilučių autorius jau 2004 metais išleistoje kny-goje „Veikimo įgymių plėtra“ antropogogiką aiškina kaip mokslą apie visų žmogaus įgymių (fizinių, psichinių, dvasinių) ugdymą. Rašoma, kad jis apima tokias ugdymo mokslo šakas: di-etetiką, didaktiką, hodegetiką. Šiandien autoriui visiškai aišku, kad šiuos įgymius būtina ugdyti visą žmogaus gyvenimą, kad teisinga yra per-manentinio žmogaus ugdymo koncepcija.Permanentiniam žmogaus ugdymui tinka šiuolaikinės Lietuvoje išplėtoto ugdymo moks-lo šakos ir skelbiama „Švietimo naujienose“ patirtis. Schemiškai ugdymo mokslo šakų sis-temą galima parodyti taip.AntropogogikaUgdymo epistemologija Užsienio kraštų ugdymo pažinimasLietuvos ugdymo mokslo žiniosPasaulinė ugdymo mokslo istorijaEdukologija    Pedagogika     AndragogikaUgdymo  Priešmokyklinė Dirbančiųjųmetodologija    Mokyklinė ugdymasDidaktika Universitetinė SpecialybiųHodegetika  teikimas                PerkvalifikavimasGerontagogika  Švietimo vadybaIntelektinis ir etinis veiklinimas  ApskaitaPensininkų savilava   AdministravimasSocialinis aktyvumas  KontrolėŠių ugdymo mokslo šakų veiklą aukšto-siose mokyklose organizuoja atitinkamos ka-tedros, pavyzdžiui: švietimo vadybos katedra, edukologijos katedra, pedagogikos katedra, bet gali būti antropogogikos fakultetas ar institu-tas, kuriame veikia visos katedros. Gali būti ir toks atvejis, kai vienoje edukologijos katedroje veikia visų ugdymo mokslo šakų specialistai. Tai priklauso nuo institucijos poreikių.Visų antropogogikos šakų pagrindinės kryptys yra tokios: 1. Personalinės ir materi-alinės bazės sudarymas. 2. Mokslinio tyrimo vykdymas, jo rezultatų įdiegimas ir dėstymas. 3. Moksliniai bendradarbiai ar dėstytojai visų 140amžiaus tarpsnių žmones rengia sėkmingai veiklai jų geidžiama specialybių kryptimi. 4. Moksliniai bendradarbiai ar dėstytojai ren-gia mokslinius ir metodinius ugdymo projektus visoms ugdymo institucijoms, taip pat dakta-ro laipsnio disertacijoms. 5. Antropogogikos institucija veikia sąveikaudama su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis ir kitų šalių ugdymo mokslininkais.Kiekviena mokslo šaka turi savitus tikslus, uždavinius, tyrimo metodus ir struktūrą. Ugdymo epistemologija – antropogogikos mokslo šaka, kaupianti žinias apie pasaulinę ar tam tikrų valstybių ugdymo būklę, jos pasieki-mus ir trūkumus. Nepriklausomoje Lietuvoje svarus tos srities tarptautinių pasiekimų laimė-jimas yra Lilijos Duoblienės veikalas „Šiuolai-kinė ugdymo filosofija“ (Tyto alba, 2006). Lie-tuvos originalaus ugdymo patirties laimėjimą ištyrė Vilija Targamadzė savo knygoje „Alter-natyvi bendrojo lavinimo mokykla: mokyklos naratyvo kontūrai“ (VU leidykla, 2010). Švie-timo ministerijos žurnale „Švietimo naujienos“ plačiai, konkrečiai ir įdomiai nušviečiama ug-dymo patirtis Lietuvos mokyklose, šeimoje, visuomeniniame gyvenime. Tuo gali naudotis visi mokslininkai. Ugdymo istorijos tyrimai matyti kiekviename tos srities vadovėlyje.Edukologija apima fundamentalius žmo-gaus ugdymo klausimus. Jos pagrindas yra epistemologija, metodologija, mokanti, kaip tinkamai rinktis žinias apie ugdymą ir jas moksliškai tvarkyti. Nepriklausomoje Lietu-voje didžiausias įnašas į ugdymo metodologiją yra Bronislovo Bitino gausiose knygose: „Ug-dymo tyrimų metodologija“ (Vilnius, 1998), „Ugdymo filosofija“ (Vilnius, 2000), „Peda-goginės diagnostikos pagrindai‘ (2002). Net naujausiame savo prisiminimų leidinyje „Gy-venimas ugdymo verpetuose“ (Klaipėda, 2010) jis nagrinėja bendriausias šiuolaikinio ugdymo mokslo problemas.Edukologijos sistemai taip pat priskirtina didaktika ir hodegetika. Didaktikai maža pa-dirbėta, nors praėjusio dešimtmečio pabaigoje autorių kolektyvas paskelbė savo darbą „Ak-tyvaus mokymosi metodai“ (1998). Čia patei-kiamos kritinio mąstymo ugdymo idėjos, prin-cipai, analizuojami pamokų planavimo būdai, mokytojų parengtų ir su savo mokiniais vestų pamokų planų pavyzdžiai. Yra įvairių didakti-nio pobūdžio straipsnių žurnaluose. Šiuo metu skverbiamasi į užsienio mokyklų naujoves. Lietuvoje pagarsėjo Montessori, Valdorfo mo-kyklos. Mokymo dalykai ir jų metodai laukia nuodugnių tyrimų, tobulinimo, nors jų pradme-nys žinomi. Jie gerai išdėstyti L. Šiaučiukėnie-nės, O. Visockienės, P. Talijūnienės knygoje „Šiuolaikinės didaktikos pagrindai“ (Kaunas, 2005). Vadovėlyje išryškinamos šiuolaikinės didaktikos problemos, principai, aplinka, me-todai ir kt. Visiškai kitokia hodegetikos (auklėjimo mokslo) tyrimų Lietuvoje būklė. Nuodugniai atskleista hodegetikos pagrindų, turinio, me-todų sistema. Lietuvoje plačiai naudojamasi žinomų profesorių Vandos Aramavičiūtės, El-vydos Martišauskienės, Onos Tijūnelienės ho-degetikos veikalais.Pedagogika, kaip vaikų, paauglių ir jaunuo-lių ugdymo mokslas, Lietuvoje turi ne tik gi-lias šaknis, bet ir plačius empirinius, teorinius šaltinius. Sunku išvardyti gausų autorių sąrašą. Dabar fundamentalius pedagogikos pagrindus deda iš edukologijos tyrimų, o konkretų jauni-mo mokymą, lavinimą, auklėjimą remia šiuo-laikiniais tyrimų rezultatų duomenimis.Andragogika – neseniai Lietuvoje pradėta plėtoti dirbančių suaugusiųjų ugdymo moksli-nė disciplina. Vienas iš žymiausių veikalų yra Danguolės Beresnevičienės veikalas „Compa-rative andragogy“ (VPU, 2002). Kai kuriuose universitetuose įvestas andragogikos dėsty-mas. Įdomiausia ir tai, kad gerontagogikos (pensininkų) ugdymas jau vykdomas Vilniaus, Klaipėdos universitetuose. Senuoliai renkasi sau įdomias programas. Taip pat naujas yra ir švietimo vadybos mokslas, bet šioje srityse jau 141padirbėta nemažai. Daug nuveikė VPU profe-sorius Rimantas Želvys, tai ypač matyti jo kny-goje „Švietimo organizacijų vadyba“ (Vilnius 2010) ir KTU profesorė Palmira Jucevičienė, išskirtina jos knyga „Besimokantis miestas“ (Kaunas, 2007).Šioji antropogogikos sistemos apžvalga tei-kia orientaciją, kaip Lietuvoje plėtoti ugdymo mokslą remiantis visų ugdymo sričių patirtimi, vertinant ją tvirta moksline metodologija, ren-giant ugdymo tobulinimo projektus, mokslinius jų įgyvendinimo metodus.

Žmogaus ugdymo mokslo sistemos klausimu

Leonas Jovaiša

Directory of Open Access Journals

Crossref

https://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/download/2958/2104

Žmogaus ugdymo mokslo sistemos klausimu

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Acta Paedagogica Vilnensia

Directory of Open Access Journals

Crossref