This research is aiming to discover the arguments, formulated by two different, even opposite traditions, indicating the presuppositions for moral upbringing. The first one stressed the role of reason in moral upbringing (Socrates, Kant, Hare, Popper). On the other side, the other one (Hume, Scheler, Rorty, Williams), emphasized the role of emotions in the process of moral upbringing. The article analyses not only the differences between these two points of departure, but their incommensuarability as well. The author of the text comes to the conclusion, that this opposition, reaching contemporary philosophy of education as well is too exagerated and suggests to look for the harmony between these two personal powers – reason and emotion. According to her oppinion, the powers of imaginations unites the spheres of reason and emotion. Agreeing that the problem is not very simple and, as was shown by the analyzed authors, exegencies to one or the other side always are possible, nevertheles the purpose of moral upbringing could be based on the harmony between these two powers, using interdisciplinary aspects (philosophy, literature, visual arts) preparing programs for moral upbringing.Profesorė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktarėVilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedraŠevčenkos g. 31–228, LT-03111 VilniusTel. (8 650) 6 32 74El. paštas: [email protected]Šiame tyrime siekiama įsiklausyti į argumentus, kuriuos teikė dvi skirtingos, netgi priešingos mokyklos, formuluodamos moralinio ugdymo prielaidas. Viena jų pabrėžė proto vaidmenį moraliniame ugdyme (Sokratas, Kantas, Hare’as, Popperis), kita (Hume’as, Scheleris, Rorty, Williamsas) – jausmų svarbą. Pastebimas ne tik šių išeities taškų skirtingumas, bet ir nesuderinamumas. Tačiau straipsnio autorė prieina prie išvados, kad ši priešprieša, pasiekianti ir šiuolaikinę ugdymo filosofiją, yra pernelyg sureikšminama ir pasiūlo ieškoti tarpusavio dermės tarp dviejų skirtingų asmens galių – proto ir jausmo, pasitelkus vaizduotę, jas sujungiant. Nors problema nėra paprasta ir nukrypimai į vieną ar kitą pusę visada galimi, moralinio ugdymo tikslas galėtų būti šių dviejų galių dermė – moraliniam ugdymui panaudojami ir filosofiniai, ir literatūriniai tradicijos aspektai
