The article analyses educational challenges of the contemporary world from the perspectives of postmodern philosophy (Lyotard, Derrida, Rorty, Foucault) and special philosophy of education (Parker, Edwards, Usher, McLaren, Giroux, Trowler). The investigation of present education from the postmodern perspective provides insights for better understanding of new educational problems and features. Reliativizm and uncertainty, content ambiquity, ironic vocabulary and the loss of authorities are presented as most typical features of contemporary education. The discussed features make us create new doubts about education, question the meaning of education in general and its future prospects. The philosophy of education based on postmodernism, helps to understand all these features as organic, natural features of contemporary world, helping us to clarify things and get rid of the doubts or just perceive them as unavoidable.The most of attention is given to the analysis of education as text and narrative (ludic postmodernizm approach). It opens new possibilities to understand irony and reflection in the word games. The analysis shows, how they are being played in education trying to achieve ideological goals, so some education aspects are explicated from critical postmodernizm approach also.Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25El. paštas: lilija.duoblienė@fsf.vu.ltStraipsnyje analizuojama šiuolaikinės švietimo ir ugdymo problemos remiantis postmodernizmo filosofų (J. F. Lyotard’o, J. Derrida, R. Rorty, M. Foucault) ir ypač ugdymo filosofų (S. Parkerio, R. Edwardso, R. Usherio, P. McLareno, H. A. Giroux, P. Trowlerio) įžvalgomis. Iš postmodernios minties perspektyvos aptariami tokie ryškėjantys ugdymo ypatumai kaip reliatyvizmas ir neapibrėžtumas, ugdymo turinio sumaištis, naujas ironiškas žodynas ir autoritetų praradimas. Daugiausia dėmesio skiriama švietimo, kaip teksto ir naratyvo, sampratai atskleisti ir sykiu reflektuoti kalbinius švietimo žaidimus, siekiančius ideologinių tikslų. Analizuojant šiuolaikinius švietimo ypatumus, parodoma jų natūralus, organiškas atsiradimas iš modernios gyvenimo sandaros, tų ypatumų teigiamybės, padedančios pašalinti švietėjų baimes dėl stabilumo neužtikrinančios ateities, jaunosios kartos rytojaus. Galiausiai bendrinama, kad postmodernioji mintis, besiskverbianti į švietimą, ne tik kelia abejonių dėl ugdymo, bet ir jas išsklaido
