Šio darbo tikslas – ištirti užsienio studentų, atvykstančių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose (šiuo konkrečiu atveju – VPU), adaptacijos strategijas mūsų visuomenėje. Tyrimo metodologija Remdamiesi sociologų R. Grigo, J. Kuznecovienės, B. Peterso ir kitų tyrėjų idėjomis, priklausomai nuo vyraujančio įsitraukimo būdo ar būdų, išskyrėme keturias adaptacijos strategijas, nusakančias užsienio studentų susisaistymo su nauja visuomene – Lietuva – ypatumus: konformistinę strategiją, reprezentacinę, segregacinę ir navigacinę. Sutelkiant dėmesį į susisaistymą su Lietuvos visuomene neabejotina, jog šis susisaistymas galimas ir su atvykusių studentų kilmės šalimi. Tyrimo duomenys bus apibendrinti analizuojant keturių pagrindinių adaptacijos būdų – psichologinio (kaip jaučiasi gyvendami Lietuvoje), socialinio (bendravimas su lietuviais, kitais užsieniečiais), kultūrinio (santykis su Lietuvos kultūra, etninio tapatumo išlaikymas) ir ekonominio-profesinio (gyvenimo ir mokslo sąlygos) – raišką. Tyrimo hipotezės: 1. Tikėtina, kad studentai užsieniečiai Lietuvoje daugiausia susiduria su psichologinio ir socialinio-kultūrinio pobūdžio problemomis: kalbos barjeru, neigiamais stereotipais, nenoru su jais bendrauti ir pan. 2. Užsienio studentams lengviau bendrauti ir jie dažniau bendrauja su kitais studentais užsieniečiais ir savo tautiečiais, nei su vietiniais gyventojais. 3. Adaptavimasis svečioje visuomenėje didžiausių sunkumų kėlė musulmonų kraštų studentams, o mažiausiai studentams iš Rytų Europos – ką didžia dalimi apsprendė kultūrų tarpusavio panašumai/skirtumai. Tai lėmė, kad užsienio studentų adaptacijos strategijos Lietuvos visuomenėje yra skirtingos: nuo komformistinės iki navigacinės. 4. Tikėtina, kad Lietuvos studentų požiūris į užsienio studentus yra neutralus, jį lemia informacijos apie tarptautinius mainus ir studentus iš kitų šalių stoka. Darbo metodai 1. Mokslinės literatūros studijavimas 2. Interviu su užsienio studentais, studijuojančiais VPU 3. Lietuvos studentų, studijuojančių VPU, anketinė apklausa Darbo išvados Studentai užsieniečiai Lietuvoje daugiausia susiduria su psichologinio ir socialinio-kultūrinio pobūdžio problemomis: neigiamais stereotipais, nenoru su jais bendrauti. Užsienio studentai neišvengiamai susiduria su pagrindine problema – kalbos barjeru. Taigi magistro darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad VPU studentų požiūris į užsieniečius, studijuojančius mūsų aukštojoje mokykloje, yra teigiamas. Iškelta hipotezė – Tikėtina, kad Lietuvos studentų požiūris į užsienio studentus yra neutralus, jį lemia informacijos apie tarptautinius mainus ir studentus iš kitų šalių stoka – nepasitvirtino. Beveik visi tyrime dalyvavę VPU studentai žino apie vykstančias tarptautinių studijų mainų programas Lietuvoje, ir užsieniečius vertina teigiamai, tačiau tik dešimtadalis respondentų bendrauja su užsieniečiais. Pagrindinis bendravimas su užsienio studentais vyksta per paskaitas. Studentai užsieniečiai Lietuvoje daugiausia susiduria su psichologinio ir socialinio-kultūrinio pobūdžio problemomis: neigiamais stereotipais, nenoru su jais bendrauti. Užsienio studentai neišvengiamai susiduria su pagrindine problema – kalbos barjeru. Taigi magistro darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino. Adaptavimasis svečioje visuomenėje daugiausia sunkumų kėlė musulmonų kraštų studentams, o mažiausiai studentams iš Rytų Europos – ką didžia dalimi apsprendė kultūrų tarpusavio panašumai/skirtumai. Tai lėmė, kad užsienio studentų adaptacijos strategijos Lietuvos visuomenėje yra skirtingos: nuo konformistinės iki navigacinės. Tyrimas parodė, kad adaptavimasis svečioje visuomenėje daugiausia sunkumų kėlė musulmonų kraštų (Turkijos) studentams, o mažiausiai studentams iš Rytų Europos – Lenkijos ir Baltarusijos, vidurinę padėtį šiuo aspektu užėmė piliečiai iš Vakarų Europos – Vokietijos. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad turkų studentams būdinga segregacinė-navigacinė adaptacijos strategija, vokiečiams – reprezentacinė-segregacinė, lenkams ir baltarusiams – konformistinė-reprezentacinėSubject. Foreign students’ adaptation in Lithuanian society: sociological analysis (VPU – Vilnius teacher training university case) The objective of this work is to analyze the adaptation strategies of the foreign students studying in higher schools of Lithuania Methodology of analysis. Based on the ideas of such sociologists as R. Grigas, J. Kuznecoviene, B. Petersas and other 4 strategies of adaptation in Lithuanian society were distinguished: conformists’ strategy, representational, strategies of segregation and navigation. During the research the attention will be paid to the intercommunication between Lithuania and the native country of foreign students. The research data will be generalized with accordance to four ways of adaptation: psychological (how they feel living in Lithuania), sociological (communication with Lithuanians and other foreigners), cultural (adaptation to Lithuanian culture and ethnicity), economical-professional (conditions for live and study). Hypotheses: 1. It is possible that foreign students more often face psychological and psychological- cultural problems: language barrier, negative stereotypes, reluctance of communication. 2. Foreign students are more open and willing to interact with their natives and other foreign students than with locals. 3. The most complicated adaptation is for the students from Muslim countries; less difficult is for the Europeans. Thus the ways of adaptation are different, from conformist to navigation. 4. Due to lack of information on international students exchange, Lithuanian students treat foreigners neutrally. Methods: 1. The analysis of nonfiction literature 2. Questioning foreign students from VPU 3. Questioning local students from VPU (form filling) Conclusion: Most often foreign students face psychological and socio-cultural problem: negative stereotypes and unwillingness of local students to communicate with them. Foreigners have language barriers. Thus, the hypothesis was confirmed. The thorough analysis show that Lithuanian students treat foreigners in a positive way, thus the hypothesis: Due to lack of information on international students exchange, Lithuanian students treat foreigners neutrally, was not confirmed. Almost all Lithuanian students are will aware of international exchange programs, but only tenth communicate with students from other countries. The main communication takes place during lectures. My thesis t: it is possible that foreign students more often face psychological and psychological- cultural problems: language barrier, negative stereotypes, reluctance of communication was confirmed, as they really find it difficult. The most complicated adaptation period is for the students from Muslim countries; less difficult is for the Europeans. Thus the ways of adaptation are different, from conformist to navigation.. Students from Turkey faced most difficult adaptation, adaptation process was easier for students from Poland and Belorussia l. Students from Germany took a neutral position. Based on this information I can conclude that students from Turkey adopt segregational-navigational strategy, from Germany – representational-segregational strategy, from Poland and Belorussia – conformistical-reprezentational strategy.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta
