“Die deutsche Grammatica … von Charmyntes” (Берлин, 1713): история создания, автор и читатели

The first printed German language grammar, created for Russians, “Die deutsche Grammatica <…> von Charmyntes” was published in Berlin, in 1713. The authors investigate its extant copies, paying particular attention to the variants, held in the Russian Academy of Sciences and the Russian National Library. They verify the assumption, stated by K. Koch (2002), that J. L. Frisch was the compiler of the manual, and discuss, why he might hide under the odd alias “Charmyntes”. The scholar’s biography and scientific legacy are succinctly outlined. Frisch’s role in the establishment of the first Russian-German coterie is considered. He taught several noble students from Russia (first — the Golovkins, especially Alexander, his long-time friend and collaborator; and then — “Moscowitische Prinzen oder Knaesen” — the Dolgorukies and Repnins). Frisch’s works were purchased for Russian private and public libraries. Some of them could be presented to the scholars (G. F. Müller) or aristocrats (tsarevna Maria Alekseyevna), visiting him. The authors suggest hypotheses, why Charmyntes did not want to reveal his real name and his possible encouragers: Muscovite acquaintances or German patrons. “Die deutsche Grammatica” was published in the year momentous for Prussian foreign affairs. The new king was establishing allied relations with Peter I. The country gradually waded into the Great Northern War.В статье рассмотрена история создания “Die deutsche Grammatica <…> von Charmyntes” (Берлин, 1713), первой изданной грамматики немецкого языка, предназначенной для русских студентов. Авторы исследуют ее сохранившиеся экземпляры, уделяя особое внимание вариантам, хранящимся в Библиотеке Академии наук и Российской национальной библиотеке. Развивается выдвинутая в работе К. Кох (2002) гипотеза, что составителем руководства был Й. Л. Фриш. Кратко изложены биография и научное наследие ученого, участвовавшего в создании первого русско-немецкого кружка, а также обучавшего нескольких знатных учеников из России: сначала Головкиных, особенно Александра, ставшего другом и соратником; а затем «moscowitische Prinzen oder Knaesen» — Долгоруких и Репниных. Работы Фриша закупались для частных и публичных библиотек России. Некоторые из них могли быть подарены посещавшим его ученым (Г. Ф. Миллер) или аристократам (царевна Мария Алексеевна). Исследуя немногочисленные сохранившиеся экземпляры “Die deutsche Grammatica”, авторы пытаются определить, был ли Й. Л. Фриш автором этого учебного пособия и почему он должен был скрываться под необычным псевдонимом — Карминт. „Die deutsche Grammatica … von Charmyntes“ (Berlinas, 1713): sukūrimo istorija, autorius ir skaitytojai  Straipsnyje nagrinėjama pirmosios, skirtos rusų studentams, vokiečių kalbos gramatikos – „Die deutsche Grammatica <…> von Charmyntes“ (Berlinas 1713) sukūrimo istorija. Autoriai analizuoja išlikusius ekzempliuorius, daug dėmesio skiria tiems, kurie yra saugomi Rusijos mokslo akademijoje ir Rusijos nacionalinėje bibliotekoje. Svarstoma K. Kocho (2002) hipotezė , kad vadovėlio sudarytojas buvo J. L. Frišas, trumpai pristatyta mokslininko biografija ir paveldas. J. L. Frišas dalyvavo steigiant pirmąjį rusų ir vokiečių ratelį (sambūrį), buvo kai kurių aukštuomenės atstovų iš Rusijos mokytojų (iš pradžių Golovkinų, visų pirmą Aleksandro, savo senojo draugo ir bendražygio, vėliau „moscowitische Prinzen oder Knaesen“ Dolgorukių ir Repninų). Frišo darbai buvo perkami Rusijos privačių ir viešųjų bibliotekų. Kai kurie jo darbai (knygos) galėjo būti padovanoti jį aplankusių mokslininkų (pvz., G. F. Miullerio) arba aristokratų (pvz., caraitės Marijos Aleksejevnos). Nedaugelio išlikusių knygos ekzempliorių tyrimas leido autoriams nustatyti, kad J. L. Frišas buvo mokymo priemonės autorius, ir pasiūlyti atsakymą į klausimą: kodėl jis turėjo slėptis, vartodamas savitą pseudonimą – Carmynt. Reikšminiai žodžiai: „Die deutsche Grammatica“, didaktikos istorija, vadovėliai, rusų studentai Berline, Carmynt, J. L. Frišas&nbsp

Рукописный сборник соборных постановлений и других сочинений филипповцев в собрании Библиотеки им. Врублевских АН Литвы

The article analyzes the handwritten anthology of resolutions of church congresses (sobory), polemical letters, and other essays of the Filippovtsy, donated to the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences (WLLAS, F19-331) in the autumn of 2018. The book contains 188 sheets; it is a manuscript convolute composed of several scattered “brochures,” written on different paper with different handwritings — the poluustav (semi-uncial) and the civil cursive of the 19th century. The study showed that the manuscript was created (more precisely, merged in one book (bound) from separate and multi-temporal documents) in the mid-1880s, most likely in Moscow, in the Filippovtsy concord center at Bratsky Dvor. The collection includes 34 texts (resolutions of 14 Filippovtsy church congresses as well as the most important polemical and dogmatic essays and letters of authoritative mentors and other figures of this Old Believer community). The earliest texts are dated to the 1810s, the most recent ones are from the mid-1880s, but not earlier than 1883.Осенью 2018 г. Библиотека им. Врублевских АН Литвы получила в дар сборник соборных постановлений, полемических писем и других сочинений староверов-филипповцев. Рукопись включена в состав специализированного фонда церковнославянских и русских рукописных книг F19, ей присвоен номер 331. Она содержит 188 (I+187) листов и представляет собой сборную рукопись-конволют, составленную из разновременных разрозненных тетрадей, писанных на разной бумаге разными почерками полууставом и гражданской скорописью XIX в. Наиболее ранние тексты датируются 1810-ми гг., наиболее поздние — серединой 1880-х гг., но не ранее 1883 г. В сборник включено 34 текста, предположительно, он был составлен в московском центре филипповцев на Таганке — на Братском дворе. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos sentikių filipininkų bažnytinių susirinkimų nutarimų ir kitų kūrinių rankraštinis rinkinys Santrauka. Straipsnyje analizuojamas sentikių filipininkų bažnytinių susirinkimų nutarimų, poleminių laiškų ir kitų kūrinių rankraštinis rinkinys (LMAVB, F19-331), 2018 m. rudenį padovanotas Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekai. Tai 188 (I+187) lapų in quarto rankraštinis konvoliutas, sudarytas iš atskirų lankų, surašytų kelių raštininkų pusustaviu ir greitraščiu XIX a. ant skirtingo popieriaus įvairiu metu. Tyrimas parodė, kad rankraštis buvo sudarytas (tiksliau sakant, atskiri lankai buvo sujungti į vieną knygą) XIX a. devinto dešimtmečio viduryje, greičiausiai sentikių filipininkų brolijoje Maskvoje. Į rinkinį įtraukti 34 kūriniai (14 XIX a. filipininkų bažnytinių susirinkimų nutarimų, įtakingiausių filipininkų dvasios tėvų ir kitų veikėjų svarbiausi poleminiai ir dogminiai veikalai ir laiškai). Anksčiausi tekstai datuojami XIX a. antru dešimtmečiu, vėliausi buvo sukurti XIX a. devinto dešimtmečio viduryje (bet ne anksčiau kaip 1883 m.). Reikšminiai žodžiai: sentikybė, filipininkai, raštijos tradicija, rankraščiai, Maskvos filipininkų brolija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Delovno mednarodno srečanje v Ljubljani (Slovenija) o sodobni frazeologiji kot vitalni jezikoslovni vedi

On December 16, 2022, a bilateral Slovenian-Croatian phraseology working meeting was held at the Faculty of Arts of the University of Ljubljana, at which the state of phraseology in Slovenia and Croatia was updated in a very concise manner. The organizer was the Faculty of Arts in Ljubljana and, within this institution, the Department of Slovene Studies. The expert discussion took place according to thematic blocks, namely: 1) Methods, approaches and reviews, 2) Phraseology in dictionaries, 3) Teaching and learning phraseology, and 4) Current phraseological research. It has been confirmed that such working international meetings with the much-needed exchange of expert opinions and experiences are necessary for the smooth development of the profession and at the same time are also invaluable for their vision within the wider linguistic activity.16. decembra 2022 je na Filozofski fakulteti Univerze v Ljubljani potekalo dvostransko slovensko-hrvaško frazeološko delovno srečanje, na katerem so frazeologi strnjeno aktualizirali stanje frazeologije v Sloveniji in na Hrvaškem. Strokovna razprava je potekala po tematskih sklopih, in sicer: 1) metode, pristopi in pregledi, 2) frazeologija v slovarjih, 3) poučevanje in učenje frazeologije in 4) aktualne frazeološke raziskave. Potrdilo se je, da so takšna delovna mednarodna srečanja z izmenjavo strokovnih mnenj in izkušenj nujna za nemoten razvoj stroke, hkrati pa tudi neprecenljiva za njeno vizijo v okviru širše jezikoslovne dejavnosti. Tarptautinis darbo susitikimas Liublianoje (Slovėnija), skirtas šiuolaikinei frazeologijai kaip gyvybingai kalbotyros mokslo sričiai 2022 m. gruodžio 16 d. Liublianos universiteto Filosofijos fakultete įvyko dvišalis Slovėnijos ir Kroatijos frazeologų susitikimas, kuriame glaustai buvo aptarta frazeologijos padėtis Slovėnijoje ir Kroatijoje. Renginio organizatorius Liublianos universiteto Filosofijos fakultetas, o šioje institucijoje – Slovėnistikos institutas. Ekspertų diskusija vyko pagal teminius blokus: 1) Metodai, požiūriai ir apžvalgos, 2) Frazeologija žodynuose, 3) Frazeologijos mokymas ir mokymasis ir 4) Šiuolaikiniai frazeologiniai tyrimai. Buvo patvirtinta, kad tokie reikalingų ekspertų frazeologijos srityje tarptautiniai susitikimai, kai galima pasikeisti nuomonėmis ir patirtimi, yra būtini sklandžiam srities vystymuisi. Reikšminiai žodžiai: frazeologija, tarptautinis susitikimas, slovėnų kalba, kroatų kalba

Świadomość językowa mieszkańców Górnego Śląska przesiedlonych z dawnych województw południowo-wschodnich Drugiej Rzeczypospolitej

The paper considers attitudes towards varieties of Polish on the example of people born in the former southeastern provinces of the Second Republic of Poland and forced to emigrate after the Second World War to Upper Silesia. These people are a language community that represents the dual identity of culture and language. Their first identity was formed on the Polish-Ukrainian borderland during the childhood and adolescence period. However, these people are part of the Upper Silesian speech community. They are strongly professionally and privately bound to the region. The paper is based on interviews with 33 people conducted at the turn of the 20th and 21st centuries. All of interviewers had secondary or higher education. The analysis refers to the opinions of respondents about the role of language in their own lives and in the activities of the displaced persons community. This work examines the social evaluation of variants and feelings that the language invokes, in particular, the Polish spoken in the former southeastern borderland compared to the Silesian dialect. It may be concluded that elements of the pre-war dialect of the city of Lviv constituted for these people an indicator of belonging to the community whereas the Silesian dialect was treated with reserve.Tematem artykułu są postawy wobec zróżnicowania polszczyzny charakterystyczne dla osób urodzonych w dawnych województwach południowo-wschodnich Drugiej Rzeczypospolitej, które w ramach tzw. repatriacji po drugiej wojnie światowej osiedliły się na Górnym Śląsku. Reprezentują one podwójną tożsamość językowo-kulturową. Po pierwsze jest to tożsamość językowo-kulturowa pogranicza polsko-ukraińskiego, ukształtowana w okresie dzieciństwa lub wczesnej młodości. Z drugiej strony ludzie ci stanowią część górnośląskiej wspólnoty komunikacyjnej. Są związani z regionem zawodowo, rodzinnie i towarzysko. Artykuł oparty jest na wywiadach zebranych na przełomie XX i XXI w. w Gliwicach, Katowicach, Zabrzu i Bytomiu. Analiza odnosi się do opinii respondentów dotyczących roli języka w ich życiu oraz wiedzy na temat polszczyzny kresowej, a także zmian, jakie zaszły w okresie powojennym. Opracowanie omawia problem społecznego wartościowania wariantów polszczyzny, a także emocji i odczuć, jakie wywołuje język, zwłaszcza polszczyzna mówiona dawnych Kresów południowo-wschodnich w zestawieniu z dialektem śląskim

Елена Евгеньевна Королёва (21 июня 1951 – 20 апреля 2021)

Jelena Koroliova, Daugavpils University Professor, Dialectologist, since 2008. member of the Old Slavic Research Commission of the International Slavic Committee, wrote articles on lexicoraphy, ethnolinguistics, phraseology, and folklore. She has published a unique work - two volumes of Latgale Old Believers' dialects (2017, 2020), which reflect the spiritual culture of the Old Believers.  Jelena Koroliova, Daugpilio universiteto profesorė, dialektologė, nuo 2008 m. tarptautinio slavistų komiteto sentikių tyrinėjimų komisijos narė, rašė straipsnius leksikorafijos, etnolingvistikos, frazeologijos, tautosakos temomis. Ji paskelbė unikalų veikalą — Latgalos sentikių tarmių žodyno du tomus ( (2017, 2020), kuriuose atsispindi sentikių dvasinė kultūra. Jos darbai yra svarus indėlis tyriant Baltijos sentikių kalbą, istorią, kultūra

Субъектно-имперсональные рефлексивные конструкции в словенском языке

The article presents formal, semantic, and pragmatic features of Slovenian subject impersonal reflexive constructions, e. g. Nekoč se je veliko delalo ‘Back in the day, one used to work a lot’. Constructions with unexpressed arbitrary agents should be distinguished from sentences in which the nominative agent has been omitted, but can be determined from the context. Subject impersonal reflexive constructions use the reflexive forms of non-reflexive verbs. In such constructions, the morpheme se is a grammaticalized element that does not express a reflexive action. The constructions under discussion can express habitual or iterative actions performed by a non-expressed human agent and can also have a deontic meaning. Reflexive constructions with arbitrary agents mainly involve verbs denoting conscious human actions and activities, which sets them apart from weather impersonals or subjectless constructions describing physiological states. Subject impersonals, characteristic of South Slavic and West Slavic languages, are parallel to those in which the arbitrary agent is expressed lexically (Nekoč so ljudje veliko delali ‘Back in the day, people used to work a lot’). We compare subject impersonals with other impersonal and passive constructions in Slovenian and, at the same time, contrast their features with similar constructions in other South Slavic languages and Russian.В статье рассматриваются формальные, смысловые и коммуникативно-прагматические особенности субъектно-имперсональных рефлексивных конструкций в словенском языке. Предметом исследования являются конструкции с возвратными формами невозвратных глаголов (Nekoč se je veliko delalo ‘В прошлом много работали’), связанные с невыраженным произвольным агенсом-человеком и передающие хабитуальные или итеративные действия, а также способные вырaжать деонтическую модальность. Подобные конструкции, характерные для южно- и западнославянского ареалов, могут трансформироваться в активные личные конструкции (Nekoč so ljudje veliko delali ‘В прошлом люди много работали’). Субъектный имперсонал мы сравниваем с другими безличными и пассивными конструкциями в словенском языке, контрастивно рассматривая их особенности на фоне подобных конструкций других южнославянских языков, а также русского языка. Subjektinės impersonalinės refleksyvinės konstrukcijos slovėnų kalbojeStraipsnyje nagrinėjamos slovėnų kalbos subjektinių impersonalinių refleksyvinių konstrukcijų formalinės, semantinės ir komunikatyvinės bei pragmatinės savybės. Tyrinėjimų objektas — beasmenės konstrukcijos su nesangrąžinių veiksmažodžių sangrąžinėmis formomis (Nekoč se je veliko delalo ‘Kadaise (žmonių) daug darbuotasi’), kuriose morfema se yra gramatizuotas elementas, neišreiškiantis refleksinio veiksmo. Jos yra susietos su nenurodytu agentu (veiksniu) – žmogumi ir perteikia habitualius arba iteratyvius veiksmus, taip pat gali reikšti deontinį modalumą. Panašios konstrukcijos būdingos pietų ir vakarų slavų arealo kalboms ir gali transformuotis į aktyvines asmenines konstrukcijas (Nekoč so ljudje veliko delali ‘Kadaise žmonės daug darbavosi’). Slovėnų kalbos subjektinės impersonalinės konstrukcijos lyginamos su kitomis šios kalbos beasmenėmis ir pasyvinėmis konstrukcijomis, kartu jos savybės kontrastyviai gretinamos su kitų pietų slavų bei rusų kalbos atitinkamomis konstrukcijomis.Reikšminiai žodžiai: subjektyvus impersonalas, refleksyvinės konstrukcijos, beasmenės konstrukcijos, arbitralus agentas, slovėnų kalba, pietų slavų kalbos

Зелінська Марія Зенонівна. Комунікативна компетенція молодих носіїв польської мови західних областей України

Зелінська Марія Зенонівна. Комунікативна компетенція молодих носіїв польської мови західних областей України. Дрогобич: ПП «ПО́СВІТ», 2018. [Maria Zielińska. Kompetencja komunikacyjna młodych użytkowników języka polskiego zachodnich obwodów Ukrainy. Drohobycz: Wydawnictwo „Posvit”, 2018]. Monografia. Red. naukowy prof. Ałła M. Krawczuk, ss. 288. ISBN 978-617-7624-67-6

Phonetische Konvergenz in einem Teil Südostlitauens

The present article addresses the principal phonetic phenomena of the languages used in borderland areas and their interaction. It analyzes of dialectological and sociolinguistic material collected from the end of the 20th century and the beginning of the 21st century from three points in the Šalčininkai district. It analyzes the phonetic convergence of the dominating local language varieties — Belarusian, Polish and Lithuanian — and establishes the tendencies of this process. The situations of natural communication in the context of code-switching are analyzed in the study: when the speakers are fluent and use several languages at the same time by actively switching between them in conversations. The research is, based on the theory proposed by Valerijus Čekmonas, the researcher of the interaction of languages and Slavicist: the speaker switches between languages according to certain rules, which can be described by algorithms. Based on this method of algorithms, the study reveals the phonetic tendencies and proves a very important role and influence of the now passively used Lithuanian language on the articulation of contemporary Slavic languages.The research showed that the reasons of convergence of phonetic phenomena of the language varieties functioning in the borderland areas are mainly sociolinguistic. After comparing the phonetic peculiarities of local Polish and Belarusian dialects, it turned out that the phonetics of both dialects is essentially the same. The informants pronounce the soft consonants used in the local Lithuanian dialect in the same way as they are pronounced when speaking local Slavic dialects. The cases, which are not typical of Belarusian and Polish dialects, when consonants are intensively confused, were recorded; it is likely a feature of the Lithuanian substratum.Der vorliegende Beitrag widmet sich einer Analyse vom dialektologischen und soziolinguistischen Material, das im Zeitraum von der 2. Hälfte des 20. und bis zum Anfang des 21. Jahrhunderts in Grenzgebieten Litauens, nämlich in drei Punkten vom Bezirk Šalčininkai gesammelt und ausgewertet wurde. Das Ziel der unternommenen Analyse liegt darin, die Regelmäßigkeiten der phonetischen Interferenz lokaler Sprachvarianten des Polnischen, Weißrussischen und zum Teil auch des Litauischen zu erforschen. Der Vergleich von phonetischen Erscheinungen soll uns verdeutlichen, auf welcher Weise und aus welchem Grund die Sprecher von einer Sprache auf die andere wechseln. Die vorliegende Untersuchung basiert sich auf die von Valerijus Čekmonas entwickelte Theorie mit der Annahme, dass der Wechsel von einer Sprache auf die andere nach den bestimmten Regeln erfolgt, die sich mit den Algorithmen beschreiben lassen. Mit der Anwendung der Algorithmus-Methode kann man bestimmte phonologische Regelmäßigkeiten feststellen und einen erheblichen Einfluss des Litauischen auf die Artikulation der lokalen slawischen Sprachen bestätigen.Die Phänomene der phonologischen Interferenz der in den Untersuchungsgebieten vorhandenen Sprachvarianten sind hauptsächlich soziolinguistisch bedingt. Ein phonologischer Vergleich des lokalen Polnischen und des weißrussischen Dialekts beweist, dass es keine erheblichen Unterschiede im phonologischen System beider Sprachvarianten gibt. Die im litauischen Dialekt vorhandenen weichen Konsonanten, werden von Respondenten der lokalen slawischen Sprachen auch weich ausgesprochen. Außerdem wurden Artikulationsmerkmale dokumentiert, die für den weißrussischen oder den polnischen Dialekt untypisch sind, können aber als Substrat des Litauischen betrachtet werden. Fonetinė konvergencija vienoje pietryčių Lietuvos dalyjeStraipsnyje analizuojama XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje surinkta dialektologinė ir sociolingvistinė medžiaga iš trijų Šalčininkų rajono punktų. Nagrinėjamos natūralaus bendravimo situacijos vykstant kodų kaitai, kai kalbėtojai gerai moka ir vienu metu vartoja kelias kalbas: vietinę baltarusių tarmę, vadinamą poprostu, lenkų kalbos atmainą, rusų kalbą ir lietuvių kalbą. Pagrindinis šio darbo tikslas: atskleisti dominuojančių vietinių kalbų atmainų – baltarusių, lenkų ir rečiau (arba pasyviai) vartojamos lietuvių – aprašyti pagrindinius fonetinės konvergencijos atvejus, iškelti šių reiškinių priežastis.Tyrimas grindžiamas kalbų sąveikos tyrėjo Valerijaus Čekmono teorija: iš vienos kalbos į kitą pereinama vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, kurias galima aprašyti algoritmais. Taikant šį algoritmų metodą atskleidžiami kai kurie fonetiniai dėsningumai ir parodoma lietuvių kalbos įtaka vietinių slavų kalbų artikuliacijai.Tyrimas parodė, kad Šalčininkų apylinkėse funkcionuojančių kalbų atmainų fonetikos reiškinių supanašėjimo priežastys daugiausia yra sociolingvistinės. Vietinės lenkų kalbos ir baltarusių tarmės fonetikos ypatybės yra labai panašios arba sutampa. Lietuvių tarmėje vartojamus minkštuosius priebalsius informantai taip pat taria ir kalbėdami vietinėmis slavų kalbomis. Užfiksuota baltarusių ir lenkų šnektoms nebūdingų atvejų, kai intensyviai painiojami priebalsiai, tikėtina, kad tai – vienas iš lietuvių substrato požymių.Reikšminiai žodžiai: lietuvių kalbos paribio arealai, kalbų sąveika, kodų kaita, vietinė lenkų kalba, baltarusių tarmė poprostu, fonetikos konvergencij

Юрий Александрович Новиков (30.10.1938 — 12.01.2023)

Yu. A. Novikov is an outstanding researcher of the Old Belief in Lithuania and, more broadly, in the Baltic countries. Actively engaged in the study of folklore in different regions of Lithuania, he left behind an invaluable scientific heritage, which for many years will be in demand by everyone who investigates the problems of history, folklore, the language of old belief in the Baltic countries.Ю. А. Новиков - выдающийся исследователь староверия в Литве и шире - в странах Балтии. Деятельно занимаясь изучением фольклора в разных регионал Литвы, он оставил после себя бесценное научное наследие, которое долгие годы будет востребовано всеми, кто исследует проблемы истории, фольклора, языка староверия в странах Балтии

Międzynarodowy projekt dydaktyczny Wielojęzyczność regionu bałtyckiego w Instytucie Komunikacji Specjalistycznej i Interkulturowej Uniwersytetu Warszawskiego

The announcement presents the conception of the didactic project Multilingualism of the Baltic region, which has been carried out since the second half of 2022 in the Institute of Specialised and Intercultural Communication at the University of Warsaw thanks to funding granted by the university’s Teaching Excellence Fund. Special attention is given to the first part of the project focused on the language situation in Lithuania. This part of the project has been already completed. In October 2022, professors from Vilnius University, Lithuania taught a specialist course held in Russian language consisting of seven seminars and practical training. These types of projects respond to demand expressed by students interested in exploring languages and cultures of the Baltic region. They also pursue the goals of a contemporary university aiming for innovation in teaching.W komunikacie przedstawiono koncepcję projektu dydaktycznego Wielojęzyczność regionu bałtyckiego, który od drugiej połowy 2022 r. realizowany jest w Instytucie Komunikacji Specjalistycznej i Interkulturowej Uniwersytetu Warszawskiego dzięki środkom uniwersyteckiego Funduszu Doskonałości Dydaktycznej. Szczególną uwagę poświęcono zakończonej już pierwszej części projektu, dotyczącej sytuacji językowej na Litwie. W październiku 2022 r. wykładowcy z Uniwersytetu Wileńskiego przeprowadzili kurs specjalistyczny w języku rosyjskim, złożony z siedmiu zajęć zarówno teoretycznych, jak i praktycznych. Tego rodzaju projekty są odpowiedzią na aktualne potrzeby studentów, zainteresowanych poznawaniem języków i kultur krajów bałtyckich, a także na cele nowoczesnej uczelni dążącej do innowacyjności w dydaktyce. Tarptautinis didaktinis projektas „Daugiakalbystė Baltijos regione“ Varšuvos universiteto Specialiosios ir tarpkultūrinės komunikacijos institute Pristatoma didaktinio projekto „Daugiakalbystė Baltijos regione“, įgyvendinamo nuo 2022 m. antrojo pusmečio, koncepcija. Projektą vykdo Varšuvos universiteto Specialiosios ir tarpkultūrinės komunikacijos institutas, projekto rėmėjas – Varšuvos universiteto didaktikos tobulėjimo fondas. Ypatingas dėmesys skiriamas pirmajai projekto daliai, skirtai kultūrinės ir kalbinės situacijos raidai Lietuvoje apibūdinti. 2022 m. spalio mėn. Vilniaus universiteto dėstytojai parengė Varšuvos universiteto septynių seminarų ir pratybų specialų kursą rusų kalba. Tokio pobūdžio projektai atitinka studentų, norinčių susipažinti su Baltijos regiono kalbomis ir kultūromis, poreikį, taip pat modernaus universiteto, orientuoto į inovacijas mokymo srityje, tikslus. Reikšminiai žodžiai: didaktika, Lietuva, lietuvių kalba, rusų kalba, rusų diasporos kalba, daugiakalbystė