Periodinės spaudos pradmenys unijinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje

Kur yra periodikos Lietuvoje ištakos? Paklaustas apie seniausius Lietuvos laikraščius, kiekvienas, kas bent kiek domėjosi ta tema, prisimins lenkų kalba leistus „Lietuvos kurjerį“ (Kurier Litewski, 1760– 1763), „Vilniaus kurjerį“ (Kurier Wileński, 1841–1865), greičiausiai dar Nenaudėlių („Šubravcų“) draugijos leidinį „Gatvės žinios“ (Wiadomości Brukowe, 1816–1822). Ieškant lietuviškosios periodinės spaudos ištakų, teks atsigręžti į Mažąją Lietuvą, kur laikraštėliai iškalbingais pavadinimais – „Nusidavimai Dievo karalystėje“, „Nusidavimai apie evangelijospraplatinimą tarp žydų ir pagonių“ – pradėjo rodytis trečiajame XIX a. dešimtmetyje1. Turbūt plačiausiai žinomas lietuviškas Rytprūsių laikraštis – Frydricho Kuršaičio redaguotas savaitraštis „Keleivis“, ėjęs 1849–1880 m., nors pirmuoju „tikru“ lietuvišku laikraščiu laikomas „Lietuvininkų prietelis“ (pirmas numeris – 1849 04 05 Klaipėdoje)2. Didžiojoje Lietuvoje iki „Aušros“ pasirodymo (1883) lietuvių kalba buvo leidžiami tik rankraštiniai, hektografuoti, vienkartiniai laikraščiai3. Autorė, artėdama „prie ištakų“, nagrinėja dar ankstesnį periodą.Esminiai žodžiai: kartinis laikraštis, efemeridė, propagandos funkcija, sensacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Journalism: As Seen in the Eyes of Current Journalism and Digital Media Students

The world of journalism is complex, multifaceted, and intricate. No consensus exists on the definition of journalism or its characteristics, skill set, and career choices. Differing perceptions stem from journalism’s shifts to new forms, practices, and ways of thought. The digital revolution has drastically transformed the understanding and definition of journalism. Journalists, journalism educators, and even social critics have all offered varying notions on the field. However, the students, a key element, are often neglected in this equation. This paper explores how students view journalism. The current generation is arguably highly equipped with digital media through regular practice, consumption, and exposure to digitization. Journalists-to-be are considered to be the future shareholders and may be the directors of the profession. The study focused on how journalism and digital media students specifically classified journalism characteristics, the educational background they found necessary for journalists, as well as their work aspirations. As journalism is evolving and, in particular, digital journalism is a key factor in the study, the student sample was limited to those registered in the Journalism and Digital Media department at Al Maaref University. Al Maaref University has been categorized as one of the first universities in Lebanon to include the term “digital media” in their journalism degree in hopes of reflecting the fast-changing industry. This study used a quantitative approach based on a survey questionnaire administered online to all students enrolled in the above-mentioned department. Findings showed that the majority of students considered the top characteristics of a journalist to include traditional journalism skills before any digital journalism skills. Students also expressed areas of study at times consistent with those skills and other times consistent with their career choices. Moreover, a majority of current journalism students aspire to work in front of the camera

Nusidavimai mūsų periodikos raidoje: draudimų diegimas, draudimų vengimas, draudimų tradicijos kūrimas

Minėdami 180-ąją lietuviškos periodikos ištakų2 sukaktį, galime ja pasinaudoti kaip pretekstu ir išryškinti tuos žiniasklaidos bruožus ir socialinius veiksnius, kurie nulėmė lietuvių viešosios minties brandą. Versdami mūsų periodikos istorinės raidos puslapius, galime pastebėti, kaip spauda lietuvių visuomenėje tapo pastoviu savigynos ginklu siekiant saviraiškos teisės ir nuolatine priemone, užtikrinančia ryšį su lotyniškąja Europos kultūra.O kuo iš tikrųjų mes esame savo patyrimu originalūs Europoje, jei tik norime pabrėžti ne banalią „istorinių pokyčių“ reikšmę, bet išskirtinį spaudos tradicijų vaidmenį per palyginti trumpą nacionalinės periodikos sistemos susiformavimo laikotarpį?Didysis mūsų periodinės žiniasklaidos nuotykis prasideda Mažojoje Lietuvoje. Didysis dėl to, jog ten intelektualai rado prieglobstį idėjai realizuoti3, jog ten subrandino viešosios nuomonės raiškos būdus ir atviros, kritiškos, objektyvios publicistikos principus. Tai, kas tarptautinėje literatūroje įvardijama kaip masinės medijos, „veržlioji“ žiniasklaida, raiškiai atsispindi mūsų Mažosios Lietuvos istorijoje, susijusiose su lietuviškos naujienos sklaida. Tai buvo priemonės, telkusios visuomenę aptarti, užrašyti, pavaizduoti lietuviškos kultūros raidą, sukurti lietuvių politiką. Svarbus ypatumas: jos atsirado politinio ir socialinio draudimo kontekste.O „mažasis nuotykis“ – su kunigaikštiškai/karališkosios valdžios palaiminimu – kiek anksčiau prasidėjo Didžiojoje Lietuvoje, kai Jėzuitų ordinas išplėtojo informacinės sklaidos tinklą4, kuriame buvo spaustuvės, Universitetas, jo laikraštis, knygos, jų platinimas ir, žinoma, visa informacijospriežiūra (cenzūra). Tačiau šiame milžiniškame darbe istorija neturi lietuviškos periodikos „stalčiaus“. Jėzuitai neabejotinai būtų įvertinę poreikį spausdinti laikraščius (ne tik knygas) lietuvių kalba, jeigu tik jis būtų buvęs pakankamas – taip, kaip vertino lietuviškų pamokslų poreikį. Draudimo neleisti lietuvių periodikos nebuvo ir būti negalėjo. Vadinas, poreikiui leisti lietuvišką laikraštį dar dalis tautos turėjo subręsti. Turėčiau priminti, kad apie lietuviškų knygų tyrinėjimą VaclovasBiržiška yra pastebėjęs: „(…) nors Didžiosios Lietuvos visuomenė buvo daug kartų gausingesnė už Maž. Lietuvos, šioj darbo srityj ji nuo Mažosios Lietuvos atsiliko kuone ištisu šimtmečiu, nes ten sistemingas lietuviškų knygų praeities tyrinėjimas pradėtas jau XVIII amžiuje.“5 Tačiau periodikos,kaip istorijos liudininko tyrinėjimai Lietuvoje apskritai gali būti perkelti tik į XIX a. pab. ir XX amžių.Nacionalinį susivokimą, pagrįstą praktinės informacijos poreikiu, pirmiausia liudija Amerikos leidėjų XIX a. pradėta lietuviška periodika6; būtent ten pirmiausia atsiranda ir lietuviška bulvarinė spauda. Ten buvo poreikis gauti informaciją lietuviškai ir jam patenkinti nebuvo draudimų.Tik tuomet, kai įžvelgiame informacijos tradiciją, jos įtaką tautos susitelkimui, viešajai nuomonei, nacionalinio elito susiformavimui, galime daryti išvadą apie subrendusią visuomenę. Tai subrandinto poreikio rezultatas.Paradoksalu, bet „gerai“, kad carinės imperijos vietininkai buvo uždraudę skelbti informaciją lotyniškais rašmenimis: atsirado daugiau noro ragauti „uždraustą vaisių“, priešintis draudimui, svarstyti, kaip tų draudimų išvengti ir taip pat – kaip draudimų politikos kontekste padarytitam tikrą kontrabandos verslą, kuris įvardijamas kaip unikalus reiškinys – knygnešystė. Taigi Mažosios Lietuvos išplėsta medijų sistema, kartu su knygnešyste, darė lemiamos kultūrinės įtakos Didžiosios Lietuvos gyventojams. Užsimezgęs vaisius periodinės spaudos šaltiniuose palikoįdomiausią paveldą – puslapių skiltis, pilnas faktų ir diskusijų apie socialinių problemų priežastis, aplinkybes.Šį branduolį metaforiškai kaip obuolį galime padalinti į keletą dalių, t. y. į keletą veiksnių, kad turėtume neskausmingo, bet naudingo žiniasklaidos sistemos „pjūvio“ rezultatus. Išskirdamas tuos veiksnius, noriu apibūdinti pagrindines nacionalinės žiniasklaidos sistemos tendencijas irpasiūlyti pretekstą diskusijai, tuo labiau, jei auditorija kai kurias pastabas vertintų kaip  provokuojančias pasiginčyti.Esmines mūsų žiniasklaidos tendencijas ir tradicijas vertinčiau:– istoriniu;– teisiniu;– ekonominiu;– etiniu;– akademiniu aspektu.Pagaliau juos ir galima įvardyti kaip veiksnius, padedančius įžvelgti kintančioje žiniasklaidos sistemoje socialinius interesus pagal tautybę, turtinę padėtį, lytį ir išsilavinimą (visa tai talpina tapatumo problema), sužinoti, kokiais klausimais vyko visuomenės dialogas ir kur slypi istoriniųprieštaravimų priežastys. Atsakymai padeda daryti įžvalgų.Esminiai žodžiai: draudimas, cenzūra, spaudos laisvė, įstatymas, tradicija,veiksnys

Žurnalisto kompetencijos ir gebėjimai šiandienos žiniasklaidoje

Žiniasklaidos darbuotojų – žurnalistų kompetencija yra viena iš daugiausia diskusijų visuomenėje kelianti tema. Ir nors žurnalistus profesionalus rengia trys Lietuvos aukštosios universitetinės mokyklos: Vilniaus universitetas (bakalaurus ir magistrus), Vytauto Didžiojo universitetas (magistrus), Klaipėdos universitetas (bakalaurus), tačiau žiniasklaidos priemonių savininkai (darbdaviai), priimdami į darbą žurnalistą, jo profesiniam išsilavinimui kol kas nekelia jokių ypatingų reikalavimų. Kitaip tariant, žiniasklaidos priemonių savininkų interesus atstovaujantys asmenys savo darbuotojams nekelia tokių profesinių reikalavimų, kurių negalėtų įveikti bet kurią kitą profesiją turintis žmogus. Tai yra vienas iš atsakymų į dažnai visuomenėje girdimą klausimą, kodėl žurnalistai taip paviršutiniškai aprašo sudėtingas problemas, kodėl nesugeba ar nenori pažvelgti giliau nei skandalo purslų taškymas ir pačių skandalų ar intrigų vaikymasis. Kartu tai yra atsakymas tiems, kurie pliekia žurnalistus už jų nuolatinius bandymus surasti sensaciją ten, kur, žiūrint savo srities profesionalo akimis, tos sensacijos nėra. Tai galėtų būti atsakymas ir tiems, kurie pasigenda žurnalistų, atliekančių visuomenėje svarbią politinės komunikacijos – „sarginio šuns“ funkciją, t.y. perspėjančio visuomenę apie numanomus pavojus ir teisės pažeidimus, nes šiandienos žurnalistas labiau linkęs laukti, kol tie pavojai pasireikš ir tik tuomet apie juos rašyti.Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti profesionalaus žurnalisto kompetencijas ir gebėjimus, atlikus kiekybinį tyrimą – anketinę žurnalistų, dirbančių skirtingose visuomenės informavimo priemonėse apklausą, išsiaiškinti žiniasklaidos darbuotojams reikalingas kompetencijas ir gebėjimus bei nustatyti visuomenės informavimo priemonių savininkų/darbdavių bei auditorijos keliamus žurnalistinio profesionalumo reikalavimus.Straipsnio objektas – mokslinėje literatūroje pateikiamos pagrindinės profesionalaus žurnalisto kompetencijos ir gebėjimai, reikalingi sėkmingam darbui visuomenės informavimo priemonėse bei skirtingose visuomenės informavimo priemonėse (internetiniame portale, laikraštyje, žurnale, naujienų agentūroje, radijuje ar televizijoje) dirbantys žurnalistai.Esminiai žodžiai: auditorija, darbdaviai, kokybė, profesiniai gebėjimai, visuomenės pasitikėjimas žurnalistais, tyrimas, žurnalisto kompetencij

Paskutinės pastabos apie tylų kritiką

Skiriama Broniui RAGUOČIUI prisiminti,humanitarinių mokslų daktarui, literatūros ir spaudos kritikui, žurnalistikos istorikui, Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Spaudos žurnalistikos katedros vedėjui, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentui, Rašytojų sąjungos nariui, Žurnalistų sąjungos nariui, „Žurnalistikos tyrimų“ žurnalo redakcinės kiolegijos nariui ir autoriui

Suaugusiųjų kultūros multiplikacija vaikų ir paauglių žurnaluose

Nuo 2001 metų Lietuvoje sparčiai mažėjo laikraščių ir daugėjo žurnalų. Jau 2003 metais žurnalų skaičius viršijo laikraščių skaičių, o 2006 m. statistikos departamento duomenimis, žurnalų ir kitų periodinių leidinių skaičius buvo – 556, laikraščių 334. Ši tendencija ir toliau auga. Tokie rinkos pokyčiai rodo, kad vis labiau tampa paklausi žanrinė informacija, galinti patenkinti tikslinės auditorijos interesus ir pomėgius. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kaip rinka paveikė spaudą, skirtą vaikams ir paaugliams. Buvo atliktas tyrimas2, kuris parodė, kad žiniasklaidos verslas atrado naują nišą, suaugusiųjų kultūros „implantai“ sėkmingai prigijo leidiniuose, skirtuose vaikams ir paaugliams. Tenka pastebėti, jog pramoginė, komercinė kultūra plečia informacinę erdvę, propaguoja tariamas vertybes ir formuoja jaunąjį skaitytoją. Problema jautapo ne tai, kad toks reiškinys egzistuoja, bet tai, jog visuomenė su šiais pokyčiais apsipranta, tarsi palikdama vaikus ir paauglius „gatvei“, neigiamo socialinio konteksto epicentre, todėl jų perėjimas į suaugusiųjų pasaulį tampa komplikuotas ir iškreiptas. Kaip veikia viešoji erdvė, viešos komunikacijos laukas?Esminiai žodžiai: jaunimo auditorija, žurnalai, socialinis kontekstas, kultūra, seksualizavimas, pramoga ir atsakomybė

Rusijos ir Ukrainos konflikto vaizdavimas Vokietijos Facebook socialiniame tinkle

The article reviews the concept of information war, the functioning of social media and their impact. The newest information war technologies are being used to form the image of the conflict between Russia and Ukraine in Facebook social network and German-speaking community. It examines the methods and objectives influencing and manipulating consumers. The article reveals how the conflict between Russia and Ukraine in Germany’s Facebook social space is represented. The analysis of Facebook pages resulted in an analysis of visual content abundantly found regarding the Russian-Ukrainian conflict.Straipsnyje apžvelgus informacinio karo sampratą, socialinių medijų veikimą ir jų poveikį, aptariama, kokios pasitelkiamos naujausios informacinio karo technologijas siekiant suformuoti Rusijos ir Ukrainos konflikto įvaizdį Facebook socialiniame tinkle vokiškai kalbančioje bendruomenėje. Nagrinėjama, kokiais metodais ir tikslais daroma įtaka ir manipuliuojama vartotojais. Straipsnyje atskleidžiama, kaip reprezentuojamas Rusijos ir Ukrainos konfliktas Vokietijos Facebook socialinėje erdvėje. Atlikus Facebook puslapių tyrimą buvo išanalizuotas vaizdinis turinys, kurio gausiai randama apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą

SmartNews: An Automatic Approach for Event Detection on Media Platforms

Social Media Platforms (SMPs) are currently the leading media data sources in the world; billions of people’s electronic devices have adopted these SMPs for their use. The users ‘ accounts on these platforms generate massive amounts of data daily. Data have become an essential building block for many organizations of different domains. Recently, media organizations started using social media as a principal source to collect data, mainly news. Having recognized the importance of SMPs and data availability, media organizations are not using these data efficiently. Many media organizations still use and analyze internet data, especially from social media, manually, which leads to many disadvantages. This research proposes a more efficient and automated approach to collecting information from social media. Actually, this paper proposes an integrated framework that can extract data from multiple SMPs and merge them, store them, and finally allow media workers to extract fundamental data (events) automatically and smartly from social media. The proposed framework takes input from a query and finds the following information: top tweets, total likes and retweets on this query, user’s identity, sentiment analysis, and finally, the prediction component that can classify if a particular item has classified an event or not. An advantage of this approach is to help media leaders control and track their performance in the media sector and maintain popularity on the internet. The proposed system has been validated on real datasets collected from different data sources. Findings show that this proposed system has remarkable accuracy, precision, and recall results, after evaluating different machine learning algorithms

Recenzija Informacinio karo analizė: pasitinkant monografiją apie (ne)akivaizdų karą

Moksle dažnai pasitaiko situacija, kada tiriamas objektas yra tarsi laisvės ragavęs paukštis, vis bandantis išsprūsti tyrėjui iš rankų. Tai itin aktualu toms sritims, kurios sparčiai kinta ir plėtojamos, kurios sunkiai pasiduoda ateities prognozėms. Vienas iš tokių mokslo objektų – informacinis karas. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai – dar visai naujas reiškinys (pirmuoju tokio pobūdžio karu laikomas Pirmasis Persijos įlankos karas 1991 m.), todėl jo tyrinėtojams neretai tenka tarsi lenktyniauti su laiku ir atidžiai sekti šių dienų konfliktų aktualijas.Nors informacinis karas užsienyje yra plačiai tyrinėjamas, 2010 m. pabaigoje leidyklos „Versus aureus“ išleista mokslų daktaro Manto Martišiaus monografija „(Ne)akivaizdus karas: nagrinėjant informacinį karą“ yra neeilinis įvykis Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslų erdvėje

Ekonominiai, technologiniai ir socialiniai Lietuvos žiniasklaidos pokyčiai

Naudojantis stebėjimo ir lyginimo metodais straipsnyje apžvelgiamas ekonominių, technologinių ir socialinių medijų rinkoje vykstančių procesų poveikis ir įtaka žiniasklaidai ir jos turiniui. Šio straipsnio tikslas – ne tik aptarti Lietuvos žiniasklaidoje vykstančius procesus, bet ir, remiantis JAV ir ES šalių spaudos pavyzdžiais, palyginti su analogiškais procesais kitose Vakarų šalyse. Ši tema aktuali tiek akademinei bendruomenei, tiek ir plačiajai visuomenei, kasdieniame gyvenime susiduriančiai su Lietuvos masinės komunikacijos priemonių kaita.Esminiai žodžiai: internetas, objektyvumas, nešališkumas, pokytis, reklamos rinka, spauda, televizija, žiniasklaida, žiniasklaidos skaidrumas, žiniasklaidos turinys