Lietuvos gyventojų polinkis kliautis sąmokslo teorijomis

This  article analyses the statistical validity of popular explanations for peoples‘s tendency to rely on conspiracy theories in Lithuanian public discourse. The paper discovers that out of four most popular explanations, belief in paranormal phenomena and determinist thinking have the strongest correlation. The evaluation of one‘s own perceived financial wellbeing also proves significance. Meanwhile, education, political knowledge and actual income level either correlate with tendency to rely on conspiratorial thinking sporadically or does not correlate at all. The study is based on a representative survey, conducted in Lithuania, in late 2021, and seeks to delineate the initial outlines for further research on the case of Lithuania, which has been only scarcely explored.Straipsnyje analizuojamas populiariausių idėjų Lietuvos viešajame diskurse, aiškinančių informacinio pažeidžiamumo priežastingumą, pagrįstumas. Informacinis pažeidžiamumas čia siejamas su asmens polinkiu kliautis sąmokslo teorijomis. Nustatoma, jog iš keturių deklaruojamų veiksnių stipriausias sąsajas su informaciniu pažeidžiamumu turi tikėjimas paranormaliais reiškiniais ir deterministinis mąstymas. Taip pat reikšmingas yra savo paties socialinės atskirties vertinimas. Tuo tarpu išsilavinimas, politinės žinios ir pajamų lygis su informaciniu pažeidžiamumu koreliuoja sporadiškai arba iš viso nekoreliuoja. Tyrimas remiasi reprezentatyvia 2021m. pabaigoje atlikta gyventojų apklausa

Vidutinių pajamų spąstai Baltijos šalyse: bendri iššūkiai, skirtingos strategijos

The paper contributes to further advancing research on the middle-income trap in the Baltic States. It argues, first, that while the Baltic States have already surpassed income levels associated with the middle-income trap and continue converging with advanced economies, they still might face risks of the middle-income trap defined as a difficulty to move into higher value-added positions of the value chain. Second, the paper demonstrates that over the course of recent transformations, growth models of the Baltic States have become increasingly divergent with differences between Estonia and Lithuania being most pronounced. Third, it is argued, that growth model differences also imply different risks associated with the middle-income trap. Estonia faces a risk that its leapfrogging into specialisation of ICT-based services remains premature and incapable to deliver productivity levels comparable to those of advanced economies. Yet, Lithuania faces a risk of being incapable to upgrade its large manufacturing sector. Instead, it risks continuously sustaining labour-intensive export-led growth and further taking advantage of cost-competitiveness by diversifying into new industries while still performing lower value-added activities in them.Straipsnis analizuoja vidutinių pajamų spąstus Baltijos šalyse. Jame formuluojami trys argumentai. Pirma, teigiama, kad nors Baltijos šalys jau viršijo pajamų lygį, siejamą su vidutinių pajamų spąstais, ir toliau konverguoja su išsivysčiusių šalių ekonomikomis, jos vis dar gali susidurti su vidutinių pajamų spąstų grėsme, apibrėžiama kaip sunkumas užimti aukštesnės vertės pozicijas vertės grandinėje. Antra, straipsnis atskleidžia, kad dėl pastarojo meto transformacijų Baltijos šalyse susiformavo labai skirtingi augimo modeliai, o skirtumai tarp Estijos ir Lietuvos tapo ryškiausi. Trečia, argumentuojama, kad augimo modelio skirtumai suponuoja skirtingas vidutinių pajamų spąstų keliamas grėsmes. Estija gali susidurti su grėsme, kad jos šuolis į informacinėmis ir ryšio technologijomis grįstų paslaugų specializaciją yra per ankstyvas ir nebus pajėgus užtikrinti išsivysčiusioms šalims artimo našumo lygio. O Lietuvai gresia pavojus nepajėgti transformuoti savo didelio apdirbamosios gamybos sektoriaus, siekti išsaugoti augimą iš darbui ir ištekliams imlių ekonominių sektorių, taip pat toliau naudojantis kaštų konkurencingumo teikiamais pranašumais plėsti diversifikaciją į vis naujus ekonominius sektorius, tačiau juose vis vien užimant mažesnės pridėtinės vertės pozicijas

Dominuojančios koncepcijos Rusijos Federacijos propagandoje prieš Ukrainą (turinio ir kolokacinė „Russia Today“ analizė)

The Russian Federation has been carrying out long-term and successful disinformation and propaganda activities against Ukraine. Due to its powerful, state-supported media structures, it is able to impose its vision of reality on its respective audiences. The purpose of this article is to determine the lexemes and topics of the “landscape” of analytical reports produced by Russia Today (RT) in 2018–2020. Lexemes and topics lay the groundwork for the RT propaganda discourse aimed at interfering and disbalancing Ukraine’s media space. This paper, based on quantitative and qualitative analysis, focuses on (1) the vocabulary structure of analytical materials, which may indicate Russian priorities, and (2) the thematic content (hidden topics) of RT messages. The RT analytical reports titles and relevant metadata were analyzed. The body of data was subdivided into periods of presidencies of P. Poroshenko and V. Zelensky. The authors argue that personalities do not play a significant role in the Kremlin’s attitude toward Ukraine; only the Ukraine-Russia opposition is decisive, in which the RF assigns Ukraine the only acceptable role as Russia’s “puppet.”Rusijos Federacija vykdė ir tebevykdo ilgalaikę dezinformacijos ir propagandos kampaniją prieš Ukrainą, todėl jos įtakingos ir valstybės remiamos medijos leidžia primesti savą tikrovės viziją. Šio straipsnio siekis yra nustatyti leksemas ir temas, kurias naudojo „Russia Today“ (RT) savo analitinėse ataskaitose 2018–2020 metais. Šios leksemos ir temos yra RT propagandos diskurso pagrindas, siekiant paveikti ir pakeisti Ukrainos medijų erdvę. Siekiant šio tikslo, pasitelkus kiekybinę ir kokybinę analizę, įgyvendinami šie uždaviniai: 1) tiriama analitinių straipsnių žodyno struktūra, kuri leidžia matyti Rusijos prioritetus, ir 2) analizuojamas teminis RT siunčiamų žinučių turinys. Tyrimo medžiaga buvo padalyta į Piotro Porošenkos ir Vladimiro Zelenskio prezidentavimo metu pateiktas žinutes. Autorių teigimu, prezidento asmuo nėra svarbus formuojant RT diskursą apie Ukrainą; priešpriešinant Ukrainos ir Rusijos vaidmenis siekiama suformuoti nuomonę, kad Ukraina tegali būti Rusijos „marionetė“

SANTRAUKOS

..

Pagiriamasis žodis skepticizmui: pasitikėjimo ir patikimumo permąstymas šiandieniniame pasaulyje

Norris, Pippa. In Praise of Skepticism: Trust but Verify. New York: Oxford University Press, 2022. https://doi.org/10.1093/oso/9780197530108.001.0001.Norris, Pippa. In Praise of Skepticism: Trust but Verify. New York: Oxford University Press, 2022. https://doi.org/10.1093/oso/9780197530108.001.0001

SANTRAUKOS

..

Lietuvos politinės partijos populizmo amžiuje: 2016 ir 2020 m. Seimo rinkimų programų turinio analizė*

During the spread of populism in politics, we know little about the prevalence of populism in the discourse of Lithuanian political parties. This article presents a content analysis of Lithuanian political parties’ manifestos for the 2016 and 2020 parliamentary elections. The results show that references to the people as a homogeneous unit are relatively widespread, but the number of anti-elitist paragraphs in party programmes is lower. We can divide the parties into three groups according to the level of populism. The most populist parties, located at the fringes of the party system, received little support from the voters in the Seimas elections. Parties that presented relatively high numbers of people-centrist paragraphs and a relatively moderate criticism of the elite proved to be much more successful in the election.Populizmo paplitimo politikoje laikotarpiu mažai žinome apie populizmo paplitimą Lietuvos politinių partijų diskurse. Šis straipsnis pristato 2016 ir 2020 m. Seimo rinkimų Lietuvos politinių partijų programų turinio analizės rezultatus. Rezultatai rodo gana paplitusias nuorodas į žmones kaip homogenišką vienetą, bet kur kas mažesnį ir 2020 m. dar sumažėjusį antielitistinių pastraipų skaičių partijų programose. Pagal populizmo lygį politines partijas galima suskirstyti į tris grupes. Populistiškiausios partijos, partinės sistemos autsaiderės, Seimo rinkimuose sulaukė mažo rinkėjų palaikymo. Rinkimuose kur kas sėkmingiau pasirodė partijos, pristačiusios santykinai dideliu orientuotų į žmones pastraipų skaičiumi ir nuosaikesne elito kritika pasižymėjusias programas

Strateginės dezinformacijos modelio rekonstrukcija remiantis intencijų analize Rusijos karo Ukrainoje kontekste

 Disinformation is a powerful means of manipulation in times of conflicts and war and fake news is a disinformation tool. The Russian Federation disseminates disinformation to support its military and foreign political goals. This article offers a theoretical contribution to exploring the role of intentions in disinformation strategies. In this research, we developed a FIRS model for detecting hidden disinformation strategies in fake news and attempted to identify the Russian disinformation strategy regarding Ukraine during the first year of the RF’s full-scale invasion of Ukraine. The article addresses the question of whether it is possible to comprehend the overall strategy of disinformation influence by reconstructing the intentions of fake news. Relying on intent analysis, intentions correlations analysis and intentions clustering method, the article highlights the RF’s manipulative intentions, namely, discrediting Ukraine, discrediting the West, justification of the RF’s actions, the RF’s positive image and criticism of opponents, demonstration of the RF’s power and intimidation of the opponents, accusing Ukraine and the West of nazism. The results demonstrate the systemic nature of the RF’s disinformation strategies and their adaptation to the course of the war.Konfliktų ir karo metu dezinformacija yra įtakinga manipuliacinė priemonė, o iškreiptos naujienos yra dezinformacijos įrankis. Rusijos Federacija (RF) naudoja dezinformaciją siekdama paremti savo karinius ir užsienio politikos tikslus. Šiuo straipsniu siekiama teorinės refleksijos apie dezinformacijos strategijų intencijų vaidmenį. Tyrime plėtojame FIRD modelį, kuris skirtas atpažinti paslėptas dezinformacijos strategijas skelbiant iškreiptas naujienas, taip pat pabandėme identifikuoti Rusijos dezinformacjos strategijas Ukrainos atžvilgiu pirmaisiais visos apimties įsiveržimo į Ukrainą metais. Straipsniu bandoma atsakyti į klausimą, ar įmanoma suvokti bendrąją dezinformacijos strategiją atpažįstant iškreiptų naujienų intencijas. Remiantis siekių analize, intencijų koreliacine analize ir intencijų sugrupavimu, straipsnyje išskiriamos RF manipuliacinės intencijos, pirmiausia, kuriomis diskredituojami Ukraina ir Vakarai, pateisinami Rusijos veiksmai, kuriamas pozityvus Rusijos įvaizdis, kritikuojami oponentai, ir kita. Analizėje parodoma sisteminė Rusijos dezinformacijos strategijos prigimtis ir jos kaita karo metu

Immanuelio Kanto iššūkis politikos mokslui

The aim of the paper is to prove the incompatibility of Kantian philosophy with empirical political science. The nonexistence of such a science in Kant’s structure of reason is not a coincidence that was determined by historical contingencies, it is a necessary position of his teaching. The domination of morality in Kant’s conception of practical reason does not leave any room for empirical science of politics. Firstly, introduction of methods borrowed from the natural sciences would lead to the demoralization of politics. Secondly, empirical science of politics deforms our understanding of politics. Thirdly, when politics is divorced from morality it loses its ontological foundation. Empirical science of politics that only attempts to investigate facts is incapable of understanding the role of ideas and for this reason does not distinguish between empirical and conceptual factors. Such a science does not recognize the human person as a free subject of morality and sees him as a consequence of external factors. Finally, political science that is divorced from morals deforms understanding of practical reason.Straipsnio tikslas – įrodyti Kanto filosofijos nesuderinamumą su empiriniu politikos mokslu. Šio mokslo nebuvimas Kanto grynojo proto struktūroje yra ne istorinių aplinkybių nulemtas atsitiktinumas, o svarbus jo pažiūrų elementas. Dėl moralės dominavimo praktinio proto koncepcijoje empiriniam politikos mokslui neatsirado vietos. Pirma, gamtos mokslo principų taikymas politikai reikštų neleistiną jos demoralizaciją. Antra, empirinis politikos mokslas iškreiptų politikos supratimą. Trečia, atskirta nuo moralės politika prarastų ontologiją. Ketvirta, faktus pažinti siekiantis empirinis politikos mokslas nesupranta idėjų vaidmens, t. y. neskiria empirinių ir konceptualių veiksnių. Penkta, šis mokslas asmenį paverčia padariniu. Šešta, nuo dorovės atskirtas politikos mokslas iškreipia praktinio proto supratimą

Blogis ir politika: atsako į blogį galimybės ir ribos. Eichmanno bylos pavyzdys

The legal challenges arising from the Adolf Eichmann trial in Jerusalem are widely discussed in legal theory. Less attention is given to the trial in the framework of political and moral philosophy, where the key focus remains on the nature and the origins of evil (without a doubt, fuelled by Hannah Arendt’s definition of banality of evil). However, the trail itself present equally challenging question of human response to evil: how are we, the members of the modern political locus to respond to the evil of inhuman proportions? This article aims to answer the question through the reconstruction of debate that took place during the period of the trail (from the date of capture of Eichmann in 1960, till his execution in 1962) and the arguments “for” and “against” the trial by Arendt, Karl Jaspers, Isaiah Berlin, Gershom Scholem and Martin Buber. Beyond these arguments, there is an engaging philosophical debate about the nature and origins of justice, the limits of guilt and retribution, crime and punishment. It is argued that Arendt’s pro-trail stance provide for a way of engagement with the questions of evil by modern political men.Adolfo Eichmanno teismo Jeruzalėje metu atsivėrusios teisinės dilemos yra gana nuosekliai analizuotos teisės teorijos darbuose. Daug rečiau teismo procesas patenka į politinės ir moralės filosofijos akiratį. Čia pirmiausia telkiamasi į blogio ištakų ir prigimties klausimą, taigi į paties Eichmanno asmenį ir veiksmus (tam didelę įtaką, be abejo, turėjo ir Hannah’os Arendt blogio banalumo tezė). Tačiau pats teismas iškėlė atsako į blogį dilemą. Šiame straipsnyje keliamas klausimas, ar įmanomas (ir koks gali būti) modernios politikos atsakas į „nežmonišką“ blogį? Kaip teisiškai atsakyti į nusikaltimą, kuris, esant pastangoms suvokti jo prielaidas ir motyvus, bent iš dalies lieka anapus žmogiškos galimybės jį priimti? Į šiuos klausimus atsakymo ieškoma rekonstruojant teismo metu (nuo pat A. Eichmanno suėmimo 1960 m. iki mirties bausmės jam įvykdymo 1962 m.) užsimezgusią netiesioginę diskusiją tarp Hannah’os Arendt ir kitų filosofų, tokių kaip Karlas Jaspersas, Isaiah’a Berlinas, Gershomas Scholemas ar Martinas Buberis. Anapus argumentų „už“ ir „prieš“ teismui atsiveria polemika dėl politikos, moralės ir transcendencijos santykio, ribų tarp kaltės ir atsakomybės, nusikaltimo ir bausmės vertinimo. Analizuojant H. Arendt argumentus už „politinio atsako tinkamumą“ brėžiamos modernaus žmogaus santykio su blogio klausimu gairės politikoje