SANTRAUKOS

.....

Konstitucijų keitimo poveikis demokratijos kokybei Lotynų Amerikoje

The article aims to evaluate whether and how constitutional replacements influence the quality of democracy in Latin American countries. The fuzzy-set qualitative comparative analysis method is applied while analysing 18 Latin American countries. The objective of the article- nine new constitutions that are assigned to the new constitutionalism period. The results reveal that constitutional replacements are neither sufficient nor necessary condition for quality of democracy. On the contrary, the parsimonious solution shows that quality of democracy can be explained by both high levels of education and inversion of constitutional replacements and inversion of constitutional replacements, institutionalised party system and non-homogeneous society. Inversion of quality of democracy analysis indicated that constitutional replacements, together with other conditions, form sufficient conditions for inversion of quality of democracy.  Straipsnyje siekiama įvertinti, ar Konstitucijų keitimas turi poveikį demokratijos kokybei Lotynų Amerikoje. Atliekant tyrimą taikomas kokybinės lyginamosios neraiškių aibių analizė metodas, o kokybiškos demokratijos priežastys yra analizuojamos 18-oje Lotynų Amerikos valstybių. Tyrimo objektas – devynios naujojo konstitucionalizmo laikotarpio bruožus atitinkančios Konstitucijos. Atlikus kokybinę lyginamąją neraiškių aibių analizę gauti rezultatai atskleidžia, jog Konstitucijų keitimas nėra nei būtina, nei pakankama kokybiškos demokratijos sąlyga. Priešingai, teoriškai paprasčiausia kokybiškos demokratijos formulė susideda iš aukšto visuomenės išsilavinimo lygio ir Konstitucijos nekeitimo sąlygos bei Konstitucijos nekeitimo, partinės sistemos institucionalizacijos ir visuomenės homogeniškumo inversijos sąlygos. Atlikus nekokybiškos demokratijos priežasčių analizę paaiškėjo, jog Konstitucijos keitimo sąlyga yra konjunktūrinė nekokybiškos demokratijos priežastis. Tad prieinama prie išvados, jog šalies institucinės sąrangos perkūrimas kartu su kitomis sąlygomis nėra kokybiškos demokratijos priežastis

SANTRAUKOS

.....

Kronika

 &nbsp

Gal jau metas keisti Seimo rinkimų tvarką?

This article discusses the problems of the mixed parallel voting electoral system applied in the Seimas elections, paying more attention to its geographical aspect – the problems caused by the frequent redrawing of single-member constituencies due to demographic processes. The article presents the principles and methods of electoral constituency delimitation in other countries, the experience gained during the redrawing of the boundaries of single-member constituencies for the 2016 and 2020 Seimas elections, and highlights the problems encountered. The problems of the Lithuanian electoral system discussed in the article are recommended to be solved in the future by using only proportional representation for the election of the Seimas, dividing the state into 6 multi-member constituencies (the 7th constituency is for citizens of our country living abroad), which would be formed on the basis of counties, merging smaller counties together. A similar procedure for the election of the Seimas in Lithuania was applied in the third decade of the 20th century, therefore, this reform should be called the restitution of the interwar parliamentary elections.Šiame straipsnyje aptariama Seimo rinkimuose taikomos mišrios paralelinės rinkimų sistemos problematika, daugiau dėmesio skiriant jos geografiniam aspektui – demografinių procesų nulemto dažno vienmandačių rinkimų apygardų perbraižymo keliamoms problemoms. Straipsnyje pristatomi rinkimų apygardų nustatymo principai ir būdai kitose šalyse, 2016 m. ir 2020 m. Seimo rinkimams skirtų vienmandačių apygardų ribų perbraižymo metu sukaupta patirtis ir išskiriamos kilusios problemos. Straipsnyje aptariamas Lietuvos rinkimų sistemos problemas rekomenduojama išspręsti taip: ateityje renkant Seimą taikyti tik proporcinę rinkimų sistemą, valstybę padalijus į 6 daugiamandates apygardas (7-oji apygarda – užsienyje gyvenantiems mūsų šalies piliečiams), kurios būtų sudarytos apskričių pagrindu, mažesnes apskritis sujungus tarpusavyje. Panaši tvarka Lietuvoje renkant Seimą buvo taikoma XX a. trečiame dešimtmetyje, todėl šią reformą tiktų vadinti tarpukaryje buvusios Seimo rinkimų tvarkos restitucija

Fiodoro Dostojevskio „aš labiau nei visi“ ir jo reikšmė teorinei diskusijai apie politiškumą

The paper examines Fyodor Dostoevsky’s ethical views – especially as exemplified in the dictum “each of us is guilty of everything against all, and I am more than all” – in light of their political implications. It focuses on two related issues. First, Emma­nuel Levinas’s philosophical interpretation of Dostoevsky’s “I am more than the others” is contrasted with its interpretation by Sigmund Freud, who famously argued that Dostoevsky’s fixation on guilt was the consequence of his neurotic intention to murder his father. Freud’s claim has been refuted by Dostoevsky’s bibliographers. To understand the meaning of “I am more than all,” its semantic-narrative context in The Brothers Karamazov is therefore discussed. Second, the paper then examines the political implications of Dostoevsky’s ethics of redemption. Given that there are at least three traditions of theorizing the political – classical-Aristotelian, Schmittian, and liberal – the paper examines how Dostoevsky’s ethics of redemption can be positioned vis-à-vis these conceptualizations and which of them it can enrich the most.Straipsnyje nagrinėjamos Fiodoro Dostojevskio etinės pažiūros – pirmiausia jo teiginio „kiekvienas iš mūsų dėl visko kaltas prieš visus, o aš labiau už visus“ – klausiant, ką jos reiškia mūsų svarstymams apie politiškumą. Jame dėmesys sutelkiamas į du susijusius klausimus. Pirma, Emmanuelio Levino filosofinė Dostojevskio „aš labiau už visus“ interpretacija yra priešinama Sigmundo Freudo interpretacijai, anot kurios, Dostojevskio dėmesys kaltės temai buvo jo neurotiško ketinimo nužudyti savo tėvą pasekmė. Šį Freudo teiginį paneigė Dostojevskio bibliografai. Norint suprasti teiginio „aš labiau už visus“ reikšmę, aptariamas jo semantinis-naratyvinis kontekstas romane Broliai Karamazovai. Antra, straipsnyje nagrinėjama Dostojevskio atpirkimo etikos reikšmė politinės teorijos diskusijoms apie politiškumą. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja mažiausiai trys politiškumo teorizavimo tradicijos – klasikinė-aristoteliška, šmitiška ir liberali, – straipsnyje klausiama, kaip Dostojevskio atpirkimo etika gali būti pozicionuojama šių konceptua­lizavimų atžvilgiu ir kurį iš jų ji gali labiausiai praturtinti

SANTRAUKOS

.....

Karinės galios aiškinimo problematika realizmo paradigmos kontekste

The article seeks to reveal the possibilities of a theoretical interpretation of power in the broad sense and military power in the narrow sense in the context of the realism paradigm, with a deep focus on including intangible resources in the interpretation of power. In the article, the interpretation of power is consciously grounded on the synthesis of power as resources and power as relation perspectives meanwhile applying this synthesis to the analysis of military power. Thus, military power is perceived as covering not only material but also non-material resources and as being contextual in nature. The article forms assumptions that the interpretation of military power depends on the security environment perception of the political and military elite: by changing warfare concepts and force employment methods they introduce military innovations, while military doctrines are an instrument of power conversion – through them the security environment perception is imparted and the structure of military power is changed. Such an interpretation of military power, combining different insights based on the paradigm of realism, allows the formation of an alternative approach to the interpretation of military power.Šiame straipsnyje siekiama atskleisti galios plačiąja prasme ir karinės galios siaurąja prasme teorinio aiškinimo realizmo paradigmos kontekste perspektyvas, ypatingą dėmesį skiriant nematerialių išteklių įtraukimo problematikai. Straipsnyje galios aiškinimas grindžiamas galios kaip išteklių ir galios kaip santykio perspektyvų derinimu, laikantis nuostatos, kad galia kaip ištekliai ir galia kaip santykis tarpusavyje glaudžiai susijusios: galios ištekliai – tiek materialūs, tiek nematerialūs – sukuria galios santykį. Ši perspektyva pritaikoma ir karinės galios aiškinimui – karinė galia suvokiama kaip apimanti ne tik materialius, bet ir nematerialius išteklius, be to, esanti kontekstualaus pobūdžio. Straipsnyje formuojamos teorinės prielaidos, jog karinės galios aiškinimas kinta atsižvelgiant į politinio ir karinio elito saugumo aplinkos suvokimą: keisdami karybos koncepcijas ir pajėgų naudojimo būdus jie diegia karines inovacijas, o karinės doktrinos yra galios konversijos priemonė – per jas perteikiamas saugumo aplinkos suvokimas ir keičiama karinės galios struktūra. Toks karinės galios aiškinimas, susiejantis skirtingas realizmo paradigma paremtas įžvalgas, leidžia suformuoti alternatyvų požiūrį į karinės galios aiškinimą

Kada lietuviškoms vystymosi NVO pavyksta daryti įtaką užsienio politikai?

The literature indicates an ever-growing involvement of non-governmental organisations (NGOs) in foreign policy and hence an increasing potential for them to exert influence over it. Approaching foreign aid policy as a suitable empirical indicator of a country’s foreign policy, this paper examines the case of Lithuanian development NGOs’ (NGDOs’) influence over bilateral foreign aid policy. Based on the mechanistic approach to social science, this paper demonstrates that NGDO influence is observed when an NGDO has resources to assist decision-makers in policy implementation; when it behaves strategically; and when decision-makers’ access to these resources is threatened. Although other NGDO’s resources are insufficient to result in the NGDO being able to exercise influence, they help to strengthen the long-term collaborative relationship with decision-makers, which is necessary for the micro-phenomenon of NGDO influence to occur. The paper concludes that the potential influence of Lithuanian NGDOs is limited, constrained by the scant demand for NGDOs’ resources and the unconducive institutional setting. But the paper identifies low issue salience and a focused concentration of valuable resources within Lithuanian NGDOs as factors which increase the likelihood of NGDO influence.Mokslinėje literatūroje minimas vis didėjantis nevyriausybinių organizacijų (NVO) įsitraukimas į užsienio politiką, tad ir didėjantis NVO potencialas ją paveikti. Šiame straipsnyje vystomojo bendradarbiavimo politika traktuojama kaip empirinis šalies užsienio politikos rodiklis ir juo remiantis nagrinėjama lietuviškų vadinamųjų vystymosi NVO (NVVO) įtaka dvišalei Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikai. Laikantis mechanistinio požiūrio į socialinius mokslus, straipsnyje atskleidžiama, kad NVVO įtaka matoma tais atvejais, kai: a) NVVO turi išteklių, kuriais gali padėti sprendimų priėmėjams įgyvendinti politiką; b) NVVO elgiasi strategiškai; c) kyla grėsmė, kad sprendimų priėmėjų galimybės naudotis NVVO turimais ištekliais bus apribotos. Nors kiti NVVO ištekliai nėra pakankami įtakai sukurti, jie padeda sustiprinti ilgalaikius tarpusavio bendradarbiavimo santykius su sprendimų priėmėjais, o tai – būtina NVVO įtakos reiškinio sąlyga. Straipsnyje daroma išvada, kad potenciali lietuviškų NVVO įtaka yra ribota, ją varžo menka NVVO išteklių paklausa ir nepalankios institucinės sąlygos. Tačiau straipsnyje taip pat pažymėta, kad menkas dėmesys tam tikram politiniam klausimui ir koncentruotai NVVO sutelkti vertingi ištekliai didina NVVO įtakos politikai tikimybę