Kai kurie vagystės kriminalizavimo probleminiai aspektai Lietuvos ir kitų užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose

Article is aimed to analyze theft, as it is foreseen in Article 178 (theft) of The Criminal Code of the Republic of Lithuania. The aim of this study is to reveal the advantages and disadvantages of criminalizing theft in Lithuanian criminal law and to submit proposals to the legislator regarding adding and amending features of the act. In order to achieve these goals, the following tasks are set: to provide a historical overview of the criminalization of theft, to perform a detailed analysis of the criminalization of theft in the criminal laws of Lithuania and other  countries, to submit proposals to the legislator of the Republic of Lithuania regarding the establishment of a certain subjective features of theft, to find out whether it is necessary to expand the subject matter of the theft in Lithuanian criminal law. While trying to evaluate the current legal regulation established in the CC of Lithuania, at the same time the authors examine the criminal laws of other countries (Germany, Poland, Hungary, France, etc.)In their article, the authors also examine the identification of objective and subjective features in criminalizing theft. The authors point out that, for example, criminalization of theft in criminal law, in some countries, including Lithuania, name property of another (Latvia, Estonia, Poland, Russia, Italy, Australia, England) as theft, others a object of another (Germany, Hungary, France, Turkey), and still others (Canada and England) use a broader term to define the subject of theft - money, any other movable and immovable property, as well as the right of claim and other intangible property. Moreover, the authors point out that subjective features (motive and purpose) in criminalizing theft are not enshrined in Article 178 of the CC of Lithuania. Meanwhile, the criminal laws of some foreign countries also define theft as a sign of selfishness - seeking to obtain (material) benefits (Danish CC, Italian CC, Russian CC). The authors, having performed the analysis of legal acts, doctrine and criminal cases, present their conclusions in the article. The authors of the study found that: 1) after assessing the current legal regulation established by the CC of Lithuania, it is considered that the extension of the subject of theft is not expedient, but it is debatable regarding the narrower determination of the subject of theft; 2) unlike the CC of Lithuania, the definitions of theft provided in the laws of many countries also indicate the purpose of seizure (hijacking) of property of another: with the aim of misappropriation (Estonia, Germany, Poland, Hungary, Sweden, Turkey); 3) in the absence of an article of the CC of the Republic of Lithuania, regulating criminal liability for temporary use of a vehicle, it is more difficult to substantiate the purpose of embezzlement as a necessary feature of hijacking; 4) the Lithuanian legislator should define theft in Article 178 of the CC (theft) as the abduction of another's property with the aim of appropriation, which would ensure the principles emphasized by the Lithuanian Constitutional Court and the European Court of Human Rights that the legal description of an act as criminal in criminal law must be complete, accurate and include clear implementation.Straipsnyje nagrinėjamas vagystės kriminalizavimas Lietuvos ir kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, pateikiama vagystės sąvokos istorinė apžvalga, analizuojamas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių taikymas kriminalizuojant vagystę. Atliekant sisteminę baudžiamosios teisės teorijos ir teismų praktikos analizę, identifikuojami kai kurie probleminiai vagystės kriminalizavimo Lietuvos baudžiamajame kodekse aspektai ir formuluojami pasiūlymai vagystės kriminalizavimo tobulinimui. Rengiant šį darbą, buvo naudotasi Lietuvos ir kitų užsienio šalių baudžiamaisiais įstatymais, teisės aktais, analizuojami lietuvių, rusų ir anglų teisininkų mokslininkų darbai, kurie yra susiję su aptariama tema. Šiame darbe, be kita ko, yra analizuota teismų praktika, kuri susijusi su kai kurių pagrindinių vagystės požymių nustatymo problematika. Darbe yra lyginamos užsienio šalys bei pabrėžiama, kiek ir kokie požymiai taikomi apibrėžiant vagystę minėtų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Šio darbo tikslas yra atskleisti vagystės kriminalizavimą Lietuvos BK, nustatyti tokio kriminalizavimo privalumus ir trūkumus. Šiame tyrime yra pateiktos išvados, kurios padės geriau suprasti esmę. Išvadose minėtina, kad lyginant vagystės sąvoką su kitų užsienio šalių baudžiamaisiais įstatymais, vagystė dažniausiai suprantama taip pat kaip ir pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą, tik išskyrus Rusijos ir Ukrainos baudžiamuosius įstatymus. Taip pat, pažymėtina, kad vagystės dalyko išplėtimas nėra tikslingas, tačiau diskutuotina dėl siauresnio vagystės dalyko nustatymo. Pabrėžtina, kad, norint pasiekti tinkamą vagystės reglamentavimą Lietuvos baudžiamajame įstatyme, būtų tikslinga Lietuvos BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti vagystės subjektyviosios pusės požymį – pasisavinimo tikslą

Žmogaus gyvybė kaip teisinė vertybė ir jos apsauga romėnų teisėje.

Right to life is an essential natural right protected and defended by law. The aim of this publication is to discuss the main issues regarding human right to life and its protection in the Roman law. Article deals with the problems of beginning and end of the human life and legal capacity in Rome, elements of legal protection of slaves and family members subject to pater familias life as well as the principle crimes attempting to human life. First of all, the right to life as well as the right to liberty were held to be the institutes of natural law (ius naturale) meanwhile institutes that provided possibility to withdraw those rights (e. g. patria potestas that in the most ancient époque included right to decide on subject person’s right to life) are derived from the branches of positive law—civil (ius civile) and law of nations (ius gentium). Such attitude of the Roman jurisprudence had a solid impact on recognizing right of life to be an inherent law of every person, deriving immediately from the human nature and not conferred by the society and the state. Human life in Rome was not treated as an absolute right—it greatly depended on the social and legal position of the person. On the other hand, history of the Roman law confirms the increasing perception of the value of human life and the assignment of the law and the state to defend a right to life by providing effective legal remedies. The beginning of human life and legal capacity was related to the birth but already Roman law provided possibility to acquire property rights for the nasciturus. The Roman law established criteria according to which it was decided if the child has been born alive. Such criteria were movement of the body, cry of the newborn child as well as the function of breathing. On the other hand, not only death meant the end of legal capacity—the loss of liberty was treated as civil death. An important achievement of Roman law is an attempt to limit the ius vitae ac necis that belonged to owner of slaves and father of the family. Speaking about the father of family, ius vitae ac necis meant the implementation of jurisdiction in the family. The member of family could be sentenced to death only having the assent of the agnates court (iudicium domesticum). The changing attitude towards human life as well had an influence to the modifications in the execution of court decisions—civil liability becomes relative only to the debtor‘s property and not to his person. Authors of the article as well describe the criminal offences that attempt the human life. First of all, the legal liability for the homicide; the principal and qualified cases of this crime.Straipsnyje atskleidžiamas romėnų teisės požiūris į teisę į gyvybę kaip vieną reikšmingiausių teisinių vertybių. Analizuojami žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentų reglamentavimo romėnų teisėje klausimai, aptariami teisės į gyvybę apsaugos ypatumai atsižvelgiant į asmens socialinį ir juridinį statusą, supažindinama su romėnų baudžiamosios teisės numatyta atsakomybe už nusikaltimus žmogaus gyvybei – paprastas ir kvalifikuotas nužudymų sudėtis. Autoriai prieina prie išvados, jog nors teisė į gyvybę Romoje buvo iš esmės nulemta asmens socialinio ir juridinio statuso ypatumų, romėnų teisės raida patvirtina joje tolydžio stiprėjusią tendenciją kiek įmanoma labiau gerbti ir teisinėmis priemonėmis ginti kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę

Probleminiai žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos klausimo aspektai nužudymo kontekste.

Both in criminal law science and in the judicial practice there are a lot of discussions as to what should be considered as the beginning and end of human life. Birth and death are not instantaneous acts, but rather processes made up of time-spans that can be construed as evidence of the beginning or end of a human life. From a biological point of view the human life is a constant, continuous metabolic process after cessation of which the human life also ceases. These circumstances very much aggravate the definition of criteria of the moments of beginning and end of human life. There are disagreements in the criminal law science with respect to from which moment the human life is to be protected by the criminal law. Herewith this presupposes also the other problematic question—what is to be considered a “living human” as a homicide subject (a victim). Complication of the said question is also determined by the fact that it is related not only to legal but also to medical, religious, and moral aspects. This article exactly analyses certain aspects of the beginning and end of human life in the context of the homicide composition attributes. Three main theories of the beginning of human live that is protected according to the standards of the Criminal Code are yet distinguished in the juridical literature, [...]Straipsnyje baudžiamuoju teisiniu, filosofiniu, medicininiu bei teologiniu aspektais analizuojami žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentai. Atskleidžiant nevienareikšmiškai traktuojamas bei vertinamas šių reiškinių sampratas straipsnyje formuluojami aspektai, lemiantys žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentų traktavimą baudžiamojoje teisėje bei šių sampratų vienodo suvokimo būtinumo reikšmę nusikalstamų veikų kvalifikavimui kaip nužudymų

Protection of the right to life as a fundamental human right by means of penal law

Teisės fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Problems of qualifying murders in judicial practice

Nužudymas - nusikaltimas žmogui, kuriuo kėsinamasi į svarbiausią asmens teisinę vertybę - jo gyvybę. Išsamiai ir tiksliai nustatyti atsakomybę už veiką, kuria atimama asmens gyvybė, - vienas iš svarbiausių baudžiamosios teisės uždavinių. Straipsnyje supažindinama su atsakomybės už nužudymą reglamentavimo ypatumais naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, pateikiamos svarbiausios šios srities teisinio reguliavimo naujovės. Remiantis Kauno apygardos teismo nužudymų bylų nagrinėjimo praktika, analizuojamos nužudymų kvalifikavimo problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria teismai, nagrinėdami kategorijos bylas. Tai įrodymų vertinimo problema, veikų kvalifikavimas, kai nužudymas padaromas peržengiant būtinosios ginties ribas, bendrininkavimas padarant nužudymą ir kt.Murder is the crime that encroaches the most important personal value - human life. That is why the precise and thorough regulation of the liability for the commitment of this crime comprises one of the main goals of criminal law. The current article introduces the main points in the field of the regulation of legal liability for the commitment of murder in the new Criminal Code of the Republic of Lithuania and discusses the most important recencies. The primary aim of the article is to reveal most often problems encountered by the court while qualifying the crime in the category of cases analysed. These are the evaluation of the evidenciary material, the identifying of objective and subjective features of the crime, the qualifying of the actions when murder is committed violating the self-defence limits, complicity committing murder and others. The mentioned problems are illustrated by the examples of Kaunas county court practice

Concept of murder in the penal law of the member states of the European Union

Straipsnyje analizuojamos Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintos nusikalstamų veikų, kurių objektas - žmogaus gyvybė, sudėtys. Nemaža dėmesio skiriama nužudymo sampratai, kuri skirtingose Europos Sąjungos šalyse yra nevienoda. Kitoje publikacijos dalyje aptariamas paprasto ir kvalifikuoto nužudymo santykis, išsamiai analizuojami Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių baudžiamuosiuose kodeksuose įtvirtinti kvalifikuojamieji nužudymo požymiai.The article introduces essential principles regarding conception of murder and the attributes of qualified murder in different member states of European Union. It is stated that several Penal Codes of European countries make a definite difference between murder and manslaughter, e. g. Lithuania. France. Poland. Meanwhile in other deliberate and negligent crimes are treated as murder. The article as well describes various kinds of deliberate crimes that encroach human life and explains the different usage of legal terms in European countries, i. e. the different meaning of assassinate in Spain and France. The major part of the publication is dedicated to the attributes of the qualified murder. The author not only describes particular attributes of qualified murder that are found in the Penal Codes of European countries but proposes the division of these attributes according to the elements of the composition of crime these attributes describe. The author makes a conclusion that a new Penal Code of the Republic of Lithuania embodies a modern concept of murder and foresees an exhaustive list of attributes qualifying murder

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą be pavojingumą didinančių ir mažinančių aplinkybių (BK 129 str. 1 d.)

Subject of the dissertation research – analysis of the body of murder without circumstances aggravating and mitigating its gravity provided for in Part 1 Art. 129 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania as well as analysis of theoretical and practical problems that arise upon qualifying these criminal acts. The goal of this research is to reveal a concept of murder without circumstances aggravating and mitigating its gravity where punishment is imposed in accordance with Part 1 Art. 129 of the CC of the Republic of Lithuania, to analyse attributes of this criminal act, to raise theoretical and practical problems of qualification of the analysed criminal act and to make proposals for solution of these problems

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą : monografija

Recenzentai: prof. dr. J. Prapiestis (VU, Lietuvos Aukščiausias Teismas); dr. A. Abramavičius (VU, LR Konstitucinis Teismas)Bibliogr. : p. 382-406Teisės doktrinoje, teismų praktikoje ir apskritai valstybės baudžiamojoje politikoje kasdien vis aktualesnė tampa smurto prevencijos problema. Nepaisant visų žmonijos pastangų sustabdyti smurtą ar bent sumažinti jo mastą, jis išaugo tiek, kad, anot žymaus amerikiečių psichiatro Jameso Galligano, „ką tik mūsų pergyventas amžius tapo kruviniausiu per visą žmonijos istoriją – žmogžudysčių skaičiumi jis pralenkė visus ankstesnius amžius sudėtus kartu“. Autoriui ne vieną dešimtmetį dirbant teisėju teko išnagrinėti pakankamai daug baudžiamųjų, taip pat ir nužudymų bylų. Gerai žinoma, kokios sudėtingos, jautrios yra šios kategorijos bylos, koks aukštas profesinis pasiruošimas reikalingas tam, kad nusikaltimų padarymo aplinkybės būtų atskleistos ir byla išnagrinėta išsamiai, objektyviai bei visapusiškai. Įvertinus tai, bandyta į vieną sunkiausių nusikaltimų – nužudymą – pažvelgti per teorinę ir teismų praktikos prizmę. Šis leidinys turėtų būti įdomus tiek studijuojantiems baudžiamąją teisę, tiek ją taikantiems profesinėje ar pedagoginėje veikloje, taip pat galėtų sužadinti platesnės visuomenės dalies susidomėjimąTeisės fakultetasVytauto Didžiojo universiteta