Ideologija ir teatro tekstų vertimas šiuolaikiniame Turkijos teatre

This paper aims to explore the relationship between drama translation and ideology in contemporary Turkish theatre. After delineating the distinction between state/city theatres and independent (private/alternative) theatres, it will then focus on the 2000s with a special emphasis on the translation activities of independent (private/alternative) theatres. In particular, it shall draw attention to how actor/director translators working with or for these theatres have become significant cultural agents and have challenged the status quo by either choosing to translate plays with provocative content or by retranslating plays that were forced to undergo (self-)censorship. The paper will also challenge the general impression in the Turkish context that the reason for retranslating classical plays into Turkish is merely a need to follow and reflect contemporary changes in the language.Šio straipsnio tikslas – ištirti draminių tekstų vertimo ir ideologijos santykį šiuolaikiniame Turkijos teatre. Išryškinus skirtumus tarp valstybinių bei miestų savivaldybių teatrų ir nepriklausomų (privačių, alternatyvių) teatrų, dėmesys sutelkiamas į nepriklausomų (privačių, alternatyvių) teatrų vertimo veiklą pirmuoju 2000-ųjų metų dešimtmečiu. Daugiausiai šiame straipsnyje gilinamasi į tai, kaip su šiais teatrais dirbę aktoriai-vertėjai ir režisieriai-vertėjai tapo svarbiais kultūros veikėjais ir metė iššūkį teatrų status quo, pasirinkdami versti provokuojančio turinio pjeses arba iš naujo versti (perversti) pjeses, kurios buvo paveiktos (savi)cenzūros. Autoriai taip pat kvestionuoja bendrą Turkijos kontekste susiformavusią nuostatą, kad klasikinės pjesės iš naujo verstos (perverstos) į turkų kalbą tik dėl būtinybės sekti ir atspindėti šiuolaikinius kalbos pokyčius