"On a bridge of words": the Jewish encounter with Lithuanian culture in interwar Lithuania

Straipsnyje analizuojama žydų susipažinimas su lietuvių kultūra tarpukario Lietuvoje. Iki nepriklausomybės paskelbimo 1918 m., litvakai menkai domėjosi lietuvių nacionalizmu, kova už nepriklausomybę ir lietuvių kultūra, o jų tarpe dominavo prolenkiška ir prorusiška orientacija. Tai kilo dėl paplitusio įsivaizdavimo, kad vietiniai lietuviai yra pirmykštė, neišsivysčiusi ir primityvi agrarinė visuomenė. Tačiau per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį svetimumo jausmas pradėjo nykti – žydai įsitraukė į politiką, žydų bendruomenei suteiktos kultūrinės ir švietimo autonomijos. Žydai pradėjo mokytis lietuvių kalbos, lietuvių literatūros, prozos, liaudies pasakos, dainos ir panašūs tekstai buvo verčiami į jidiš ir hebrajų kalbas, žydų periodikoje pasirodė tekstų skirtų įvairiems Lietuvos kultūrinio gyvenimo aspektams, 1928 m. pasirodė knyga „Lietuvių liaudies literatūra“ hebrajų kalba ir kt. Nepaisant šių pastangų, etninė lietuvių kultūra netapo žydų kultūros pasaulio neatskiriama dalimi. Vertimai iš lietuvių kalbos buvo pirmiausia pirmykščiai, primityvūs, išreiškė kaimo gyventojų egzistencijos patirtis ir mistiškus, pagoniškus jų bruožus. Ši kultūra daugiausia priklausė tautosakos - „žemos kultūros“- sričiai, todėl nekeitė necivilizuotų ir neišsilavinusių lietuvių įvaizdžio. Be to, vertimai iš lietuvių kalbos turėjo konkuruoti su Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų kraštų literatūra. Reikšminiai žodžiai: Etninė lietuvių kultūra; Lietuvių ir žydų santykiai; Lietuvių kultūra; Lietuvos žydai; Mentaliniai barjerai; Tarpukario Lietuva; Žydų integracija; Žydų klausimas; Žydų švietimas; Ethnic Lithuanian culture; Interwar Lithuania; Jewish education; Jewish integration; Jewish question; Lithuanian Jews; Lithuanian culture; Lithuanian-Jewish relations; Mental barriersThe article analyses Jewish acquaintance with Lithuanian culture in the interwar Lithuania. Until the declaration of independence in 1918, the Litvaks were not very interested in Lithuanian nationalism, the fight for independence and the Lithuanian culture, while proletarian and pro-Russian orientation dominated between them. This was due to the widespread perception that local Lithuanians are a prehistoric, undeveloped and primitive agrarian society. However, during the first decade of independent Lithuania, the feeling of not belonging began to vanish - the Jews became involved in politics, the cultural and educational autonomy was given to the Jewish community. The Jews began to learn Lithuanian; Lithuanian literature, prose, folk tales, songs and similar texts were translated into Yiddish and Hebrew; the texts devoted to various aspects of Lithuanian cultural life appeared in the Jewish publications; in 1928 the book "Lietuvių liaudies literatūra" ("Lithuanian Folk Literature") was translated into Hebrew, etc. Despite these efforts, ethnic Lithuanian culture did not become an integral part of the Jewish culture. Translations from the Lithuanian language were primarily primitive and expressed the experience of the existence of rural inhabitants and their mystical, pagan features. This culture mainly belonged to the field of folklore ("low culture") and thus did not change the image of uncivilized and uneducated Lithuanians. Plus translations from the Lithuanian language had to compete with the literature of Russia, Poland, Germany and other countries