Imuninė stebėsena širdies transplantacijoje: atmetimo reakcijos poveikis T limfocitų žymenų ekspresijai

Radvilė Malickaitė, Laimutė Jurgauskienė, Stanislava Simanavičienė, Vytė Valerija Maneikienė, Rita Sudikienė, Kęstutis Ručinskas Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: [email protected] Darbo tikslas: Nustatyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliekamos širdies transplantacijos įtaką T limfocitų aktyvumo rodikliams, įvertinti imuninės stebėsenos tinkamumą ūminiam transplantato atmetimui prognozuoti. Ligoniai ir metodai: Retrospektyviai analizuotas dvidešimt vieno širdies recipiento imuninių rodiklių kitimas esant normaliai potransplantacinei būklei ir ūminiam transplantato atmetimui. Periferinio kraujo imunokompetentinių ląstelių CD3+CD103+, CD4+CD103+, CD8+CD103+, CD3+CD134+, CD4+CD134+, CD8+CD134+, CD8+CD57+ ir CD8+CD38+ procentas nustatytas tėkmės citometrijos būdu. Ūminis transplantato atmetimas vertintas pagal histologinius endomiokardinės biopsijos radinius. Rezultatai: Esant ūminio atmetimo epizodams, kai endomiokardo biopsijos įvertintos ≥ 2R (3A) laipsniu, reikšmingai didėja integrino CD103 (p < 0,0001), kostimuliacinio receptoriaus CD134 (p = 0,005), antigeno CD57 (p = 0,005) ir ląstelių paviršiaus glikoproteino CD38 (p = 0,015) ekspresija citotoksinių CD8+ limfocitų paviršiuje. Išvados: Imuninė periferinio kraujo limfocitų būklės stebėsena gali būti taikoma po transplantacijos skiriamam imunosupresiniam gydymui įvertinti numatant didelę ūminio atmetimo tikimybę. Reikšminiai žodžiai: kiaušidžių cistos, supiktybėjimo rizika, piktybiškumo rizikos indeksas, ultragarsinis tyrimas, Ca-125 antigenas, chirurginis gydymas Measuring T cell reactivity for predicting heart transplant rejection Radvilė Malickaitė, Laimutė Jurgauskienė, Stanislava Simanavičienė, Vytė Valerija Maneikienė, Rita Sudikienė, Kęstutis Ručinskas Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Centre of Heart sSurgery, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Objective: We aimed to analyze alterations in peripheral blood T-cell subset activation compared with endomyocardial byopsy findings. Patients and methods: The study included in total twenty-one heart recipients grafted 1997–2007 at the Vilnius Heart sSurgery cCenter. T-cell activation markers CD3+CD103+, CD4+CD103+, CD8+CD103+, CD3+CD134+, CD4+CD134+, CD8+CD134+, CD8+CD57+ ir CD8+CD38+ were detected by two-color flow cytometry. Rejection was graded according to the ISHLT (the International Society of Heart and Lung Transplantation) grading system. Results: In case of ≥ 2R (3A) rejection episodes, a significant increase in the expression of integrin CD103 (p < 0.0001), co-stimulatory receptor CD134 (p = 0.005), antigen CD57 (p = 0.005) and surface glycoprotein CD38 (p = 0.015) on CD8+ T lymphocytes has been revealed. Conclusion: Immune monitoring performed on peripheral blood can be used for the assessment of immunosuppression therapy on transplant recipients’ immune response and for determining the risk of rejection. Key words: heart transplantation, acute rejection, and immune activatio

Prevalence and prognostic relevance of myocardial inflammation and cardiotropic viruses in non-ischemic dilated cardiomyopathy

Background: Non-ischemic dilated cardiomyopathy (DCM) is a heterogeneous disease with a spectrum of etiological factors. However, subsets of the disease are not well-characterized with respect to these factors. The aim of this study was to evaluate the prevalence of myocardial inflammation and cardiotropic viruses in DCM patients and their impact on clinical outcome. Methods: Fifty-seven patients with DCM underwent endomyocardial biopsy between 2010 and 2013. Biopsies were analyzed by polymerase chain reaction (PCR) for the presence of cardiotropic viruses, and inflammatory cell infiltration was assessed by immunohistochemistry. During a 5-year follow-up, 27 (47%) patients reached the primary composite outcome measure: heart transplantation, left ventricle assist device implantation or cardiovascular-related death. Results: rvovirus B19 and human herpesvirus type-6. Four specific sub-groups were distinguished by PCR and immunohistochemistry: virus-positive (chronic) myocarditis, autoreactive inflammatory DCM, viral DCM, non-inflammatory DCM. The presence of a viral genome in myocardium or diagnosis of inflammatory DCM did not predict the outcome of composite outcome measures (p &gt; 0.05). However, univariate Cox regression and survival function estimation revealed an association between inflammation by a high number of T-cells and poor prognosis. Conclusions: This study has shown that two markers — cardiotropic viruses and myocardial inflammation — are prevalent among DCM patients. They are also helpful in identifying sub-groups of DCM. An increased number of T-lymphocytes in the myocardium is a predictor of poor mid-term and long‐term prognosis

Citomegalovirusinės ligos gastrointes-tininė forma po širdies persodinimo

Aleksejus Zorinas1, Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Radvilė Malickaitė1, Gitana Žemaitytė2, Vytė Valerija Maneikienė2, Vytautas Sirvydis11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]; [email protected] Citomegalovirusinis (CMV) virškinimo trakto pažeidimas yra vienas iš klinikinių infekcijos poreiškių pacientams po organų persodinimo. Gastrointestininės CMV formos diagnostika dažnai yra sudėtinga, o padariniai sunkūs. Pristatomas CMV ligos po širdies persodinimo atvejis, diagnostikos ypatumai ir gydymo rekomendacijos. Pagrindiniai žodžiai: širdies persodinimas, citomegalo viruso infekcija Subaortic stenosis and mitral valve anomaly: surgical treatment aspects Aleksejus Zorinas1, Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Radvilė Malickaitė1, Gitana Žemaitytė2, Vytė Valerija Maneikienė2, Vytautas Sirvydis11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]; [email protected] Cytomegalovirus infection can cause lesions of different organs, including gastrointestinal tract. In transplant patients, CMV infection can be associated with severe consequences. This case details the clinical and diagnostic features of gastrointestinal CMV disease in a patient after heart transplantation, in which treatment resulted in a complete resolution of the symptoms. Key words: heart transplantation, cytomegalovirus infectio

Širdies resinchronizacijos terapijos šiuolaikinės rekomendacijos: Vilniaus kardiologijos ir angiologijos centro patirtis

Vytė Maneikienė, Germanas Marinskis, Audrius Aidietis, Sigita Aidietienė, Jelena Čelutkienė, Kęstutis Ručinskas, Vytautas Sirvydis, Aleksandras Laucevičius Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: [email protected] Įvadas / tikslas: Širdies resinchronizavimo terapijos metodas sumažina širdies nepakankamumo simptomus, pagerina širdies sistolinę funkciją ir išgyvenamumą pacientų, sergančių toli pažengusiu širdies nepakankamumu, atspariu optimaliam medikamentiniam gydymui, ir turinčių elektrinio širdies asinchroniškumo požymį – plačius QRS kompleksus, tačiau vėlyvieji ilgo stebėjimo rezultatai dar nėra iki galo aiškūs ir plačiai tyrinėjami. Darbo tikslas – apžvelgti pagrindines šiuolaikines resinchronizacijos taikymo nuorodas, papildomų atrankos kriterijų paieškų rezultatus; pateikti Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro patirties apžvalgą. Ligoniai ir metodai: Analizuojami pacientų, gydytų resinchronizacine terapija nuo 2002 metų vidurio iki 2009 metų pabaigos, atvejai. Klinikinė informacija renkama iš pacientų ligos istorijų, ambulatorinio stebėjimo kortelių. Visi iki šiol gyvenantys pacientai periodiškai kviečiami nuodugniai klinikinei patikrai. Prieš ir po resinchronizacijos procedūros atliekami išplėstiniai širdies echoskopijos tyrimai įvertinant mechaninį asinchroniškumą, spiroergometrijos tyrimai, nustatomas smegenų natriurezinio peptido kiekis kraujyje. Rezultatai: Per aštuonerius metus, nuo 2002 iki 2009 metų pabaigos, implantuoti 92 resinchronizacijos prietaisai. Darbų apimtis gerokai padidėjo per pastaruosius dvejus metus. Šių pacientų, priklausančių III–IV NYHA funkcinei klasei, išgyvenamumo rodikliai yra geri (mirštamumas per 8 metus – tik 10,8 %). Daliai pacientų (4 %) biventrikuliniai stimuliatoriai tapo tiltu į sėkmingą širdies transplantaciją. Išvados: Širdies resinchronizavimo terapija saugiai ir gana veiksmingai pagerina pacientų, sergančių širdies nepakankamumu ir priklausančių III–IV NYHA funkcinei klasei, gyvenimo kokybę. Atrenkant pacientus gydyti šiuo būdu pagal šiuolaikines rekomendacijas, išlieka didelis procentas nepakankamai gerų rezultatų, nors tokios toli pažengusio širdies nepakankamumo grupės ligonių išgyvenamumas yra daug geresnis nei tikėtinas. Reikšminiai žodžiai: resinchronizacija, širdies nepakankamumas, klinikinės studijos Current clinical guidelines for cardiac resynchronization therapy: the experience of vilnius cardiology-angiology center Vytė Maneikienė, Germanas Marinskis, Audrius Aidietis, Sigita Aidietienė, Jelena Čelutkienė, Kęstutis Ručinskas, Vytautas Sirvydis, Aleksandras Laucevičius Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania El. paštas: [email protected] Background /objective: Cardiac resynchronisation therapy improves cardiac function and clinical outcomes for patients suffering from congestive heart failure due to systolic dysfunction associated with ventricular dyssinchrony, who are already optimized with medical therapy. The aim of the study was to present the current clinical guidelines of cardiac resynchronization therapy and the results of current clinical trials, as well as to overview the experience of the Vilnius cCardiology-aAngiology Center. Patients and Methods: We analyse patients who underwent cardiac resynchronisation therapy in 2002–2009. Their in- and outpatient histories were studied. The patients were tested before and after the procedure. eEchocardiography was performed to assess mechanical dyssinchrony, cardiopulmonary exercise testing, B-type natriuretic peptide level. Results: Between June 2002 and December 2009 92 resynchronisation devices, were implanted. Cardiac resynchronisation therapy resulted in a higher survival of patients with NYHA III–IV. For four patients, resynchronisation therapy was a bridge to successful transplantation. Conclusions: Cardiac resynchronization therapy safely improved the quality of life in patients with moderate to severe chronic heart failure (New York Heart Association class III–IV). The present criteria for patient selection have some percent age of no responders, but the survival rate in this group of patients is significantly higher than could be expected. Keywords: resynchronization, heart failure, clinical trial

Pacientų atranka širdies transplantacijai: šiuolaikiniai kriterijai

Vytė Valerija Maneikienė1, Jelena Čelutkienė2, Gitana Žemaitaitytė1, Kęstutis Ručinskas3, Saulius Miniauskas3, Sigitas Čibiras2, Vytautas Jonas Sirvydis3, Aleksandras Laucevičius2 1 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 3Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre nuo 1987 metų atliekamos širdies transplantacijos operacijos. Per šį laikotarpį recipientų sąrašuose buvo įrašyti 268 pacientai, atliktos 47 širdies transplantacijos. Šiuolaikiniai medikamentinio, elektrofiziologinio ir chirurginio gydymo metodai gerokai padidino pacientų, laukiančių širdies transplantacijos, išgyvenimą, tačiau širdies transplantacija tebėra veiksmingiausias gydymo metodas terminalinėmis širdies nepakankamumo stadijomis. Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje įdiegti nauji diagnostikos metodai (spiroergometrija, NT-pro-BNP nustatymas) leidžia praktiškai pritaikyti šiuolaikinius atrankos kriterijus. Šiame straipsnyje remiantis literatūros apžvalga įvardyti pagrindiniai recipientų atrankos širdies transplantacijai kriterijai, taikomi ir Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre. Pagrindiniai žodžiai: širdies nepakankamumas, recipientų atranka, transplantacija Evaluation at selection of patients for heart transplantation: current criteria Vytė Valerija Maneikienė1, Jelena Čelutkienė2, Gitana Žemaitaitytė1, Kęstutis Ručinskas3, Saulius Miniauskas3, Sigitas Čibiras2, Vytautas Jonas Sirvydis3, Aleksandras Laucevičius2 1 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University, Heart and Cardiovascular Diseases Clinic, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 3 Vilnius University, Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Heart transplantations at Vilnius University Heart Surgery Centre have been performed since 1987. During all this period, 268 patients were included into the recipients’ list and 47 heart transplantations were performed. The current medical, electrophysiological and surgical methods have obviously increased the survival of patients who are waiting for heart transplantation. However, heart transplantation is still the most effective method in the end-stage heart failure. In recent years, the new diagnostic methods (spiroergometry, NT-pro-BNP) implemented at Vilnius University Heart Surgery Center enable using current selection criteria in practice. In the article, according to a literature review, all the basic criteria of evaluating and selecting recipients for heart transplantation mentioned above are used at our Center. Key words: heart failure, recipients’ selection, transplantatio

Cardiac resynchronisation therapy: evaluation and prediction of effectiveness

Chronic heart failure (HF) is the main cause determining increasing morbidity and mortality of the patients suffering from cardiovascular diseases related to sudden death or progressive heart insufficiency. Cardiac resynchronization therapy (CRT) is a progressive, modern and very promising method of non-medicament treatment of heart failure. Long-term data of observation (2002 – 2013 years) of the patients at the Clinic of Cardiology and Angiology of Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos were collected, stored and analyzed, in order to evaluate the role of resynchronization in the process of the left ventricle recovery and re-modelling, decreasing all-cause morbidity and mortality. The experience gained allowed to form sufficient samples in patient groups that were less analyzed in large multicenter researches or were presented as results of metaanalysis of subgroups (patients with atrial fibrillation with or without the AV node block, CRT upgrade procedure, seniors (≥70 years old) groups). For the first time in Lithuania, we used imaging of adrenergic innervation of the heart with 123 I-MIGB (Iodine-123-metaiodobenzyl-guanidine) to evaluate global and regional adrenergic innervation of the heart in patients with heart failure and electrical conduction disorders; the further clinical course of these patients was prospectively followed-up, while implementing different methods of treatment (optimal medical treatment [OMT] or CRT). Based on obtained data, we have proposed algorithm of clinical decisions for advanced heart failure patients; it allows us to avoid application of expensive and time-exhausting treatment for the patients, who have no internal sources for improvement of their condition, also

Širdies resinchronizuojamojo gydymo efektyvumo įvertinimas ir prognozavimas

Chronic heart failure (HF) is the main cause determining increasing morbidity and mortality of the patients suffering from cardiovascular diseases related to sudden death or progressive heart insufficiency. Cardiac resynchronization therapy (CRT) is a progressive, modern and very promising method of non-medicament treatment of heart failure. Long-term data of observation (2002 – 2013 years) of the patients at the Clinic of Cardiology and Angiology of Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos were collected, stored and analyzed, in order to evaluate the role of resynchronization in the process of the left ventricle recovery and re-modelling, decreasing all-cause morbidity and mortality. The experience gained allowed to form sufficient samples in patient groups that were less analyzed in large multicenter researches or were presented as results of metaanalysis of subgroups (patients with atrial fibrillation with or without the AV node block, CRT upgrade procedure, seniors (≥70 years old) groups). For the first time in Lithuania, we used imaging of adrenergic innervation of the heart with 123 I-MIGB (Iodine-123-metaiodobenzyl-guanidine) to evaluate global and regional adrenergic innervation of the heart in patients with heart failure and electrical conduction disorders; the further clinical course of these patients was prospectively followed-up, while implementing different methods of treatment (optimal medical treatment [OMT] or CRT). Based on obtained data, we have proposed algorithm of clinical decisions for advanced heart failure patients; it allows us to avoid application of expensive and time-exhausting treatment for the patients, who have no internal sources for improvement of their condition, also

Osteoporozinis stuburo slankstelių lūžis po širdies operacijos

Kęstutis Šalčius, Gintaras Turkevičius, Vytė Valerija ManeikienėVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Osteoporozinis stuburo slankstelių lūžis, įvykęs po širdies operacijos, yra kazuistinis atvejis. Aprašome torokalinės stuburo dalies spontaninį lūžimą, kurio padarinys – stuburo smegenų pažeidimas 61 metų ligonei po širdies operacijos. Pagrindiniai žodžiai: vožtuvų protezavimas, osteoporozė Vertebral bone breaks after heart surgery Kęstutis Šalčius, Gintaras Turkevičius, Vytė Valerija ManeikienėVilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Osteoporotic vertebral break after heart surgery is a very rare complication. We report a case of 61-year-old woman who was diagnosed with later spontaneous backbone break after heart surgery. Key words: valve replacement, osteoporosi