Socialinis mobilumas tarp kartų Lietuvoje: skirtingo matavimo perspektyvos

Both scholarly analyses and main political documents have not focused enough on research into social mobility in Lithuania. Such a case is partly understandable as the issue of ensuring social mobility has never been a prevailing one on the political agenda. This article seeks to describe different perspectives on measuring social mobility between generations in Lithuania and to present their empirical expressions. Intergenerational mobility is understood as the difference between the socio-economic situation of parents and adult children, i. y. a comparison of the person’s current circumstances with those from which the person originated. Social positions that can be compared are usually based on occupational, income, education or other social class or socio-economic situation schemes. This article is based on European Social Survey data from wave 9 and reviews the intergenerational social mobility of 1970-1984 generation in terms of education, occupations, income and health dimensions.. The results show that occupational and educational mobility increases between generations. There has been a significant decline in the number of people with only a basic education and at the lowest levels of the occupational scale. However, there is a lack of data on intergenerational social mobility in health and income. Therefore, conclusions about this mobility can only be drawn from the work of previous researchers. Intergenerational mobility can also be a tool to achieve greater economic efficiency. Low intergenerational mobility may mean that some individuals are unable to realize their talents due to their low socio-economic status. Therefore, in the light of the findings of the study, it would make sense to consider developing a social mobility strategy.Socialinis mobilumas tarp kartų suprantamas kaip tėvų ir suaugusių vaikų socialinės ir ekonominės padėties skirtumas, t. y. asmens dabartinių aplinkybių palyginimas su tomis, iš kurių kilęs asmuo. Straipsnyje siekiama apibūdinti skirtingas socialinio mobilumo tarp kartų matavimo perspektyvas Lietuvoje ir pateikti jų empirines išraiškas. Todėl, remiantis Europos socialinio tyrimo 9 bangos duomenimis, apžvelgiama ,,natūralaus socialinio eksperimento“ 1970–1984 metų kartos socialinio mobilumo padėtis, vertinant ją išsilavinimo, profesijos, pajamų ir sveikatos požiūriu. Rezultatai rodo, kad profesinis ir išsilavinimo mobilumas tarp kartų didėja, nes vis daugiau žmonių pradeda dirbti paslaugų sektoriuje ir įgyja aukštąjį išsilavinimą. Vis dėlto, remiantis ankstesniais tyrimais, mažėja galimybės pakilti profesinio socialinio statuso pozicijose aukštyn vien dėl savo geresnio išsilavinimo. Taip pat trūksta duomenų apie sveikatos ir pajamų socialinį mobilumą tarp kartų, o galimi palyginimai suponuoja intrageneracinio mobilumo tendencijas

Piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimas piniginės socialinės paramos sistemos reformos kontekste

The purpose of this article is to present the results of cash social assistance (CSA) benefit non-take-up in the context of the CSA system reform in Lithuania. The right to adequate minimum income benefits is one of the 20 key principles under the European Pillar of Social Rights (EPSR). Using the tax-benefit microsimulation model EUROMOD we seek to identify all those eligible to CSA benefit and to analyse its non-take-up rates in Lithuania. The analysis for 2016 showed that CSA benefit non-take-up in Lithuania was around 22%. This means that around one fifth of those who are entitled to this benefit do not get it for various reasons. The results show that there are two types of households, with a non-take-up rate exceeding 30%: single person and lone parent households. The dynamics of CSA benefit non-take-up between 2007-2016 were strongly negatively correlated to the annual average number of recipients of the CSA benefit. This makes for a counter-cyclical dynamic of the CSA non-take-up relative to the economic growth cycle. We find some evidence of an increase in the CSA non-take-up rate following the recent CSA reform in Lithuania. Further analysis is needed to distinguish between the effects of the economic cycle and the CSA reform.Santrauka. Straipsnio tikslas yra pristatyti piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo mastų skaičiavimus Lietuvai, atsižvelgiant į piniginės socialinės paramos sistemos reformą. Teisė į adekvačias minimalių pajamų išmokas yra vienas iš 20 principų, įtvirtintų Socialinių teisių ramstyje. Naudojant mokesčių-išmokų mikrosimuliacinį modelį EUROMOD buvo siekiama identifikuoti visus teisę į piniginę socialinę paramą turinčius žmones ir išsiaiškinti, koks galėtų būti išmokų nepaėmimo mastas Lietuvoje. Rezultatai 2016 m. parodė, kad Lietuvoje išmokų nepaėmimas buvo apie 22 proc. Taip pat buvo identifikuoti du namų ūkių tipai, kuriuose piniginės socialinės paramos išmokos nepaėmimo mastas viršija 30%: vieniši asmenys bei vieniši tėvai. Pastebėta, kad piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo dinamika 2007–2016 m. laikotarpiu neigiamai koreliuoja su vidutiniu metiniu piniginės socialinės paramos išmokų gavėjų skaičiumi. Tai rodo, kad piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimas pasižymi anticikliškumu lyginant su ekonomikos augimo ciklu. Mes patvirtiname prielaidą, jog išmokų nepaėmimo lygis Lietuvoje didėjo po pastarosios piniginės socialinės paramos sistemos reformos. Visgi, reikalinga detalesnė analizė siekiant atskirti ekonominio ciklo ir socialinės paramos reformos poveikį piniginės socialinės paramos nepaėmimui

Socialinio mobilumo tarp kartų apraiškos Lietuvoje

Both scholarly analyses and main political documents have not focused enough on research into social mobility in Lithuania. Such a case is partly understandable, as the issue of ensuring social mobility has never been a prevailing one on the political agenda. Nevertheless, this issue should be substantial to politicians and the academic community, because we belong to a group of countries that are committed to implementing the idea of equal possibilities for all citizens. It is worth mentioning that unlike the objectives to reduce inequality, poverty and exclusion, seeking social mobility is beneficial in terms of different political perspectives. Thus, research into social mobility has great potential for political effect and is important for all welfare states.This research is one of the first attempts in Lithuanian to review the complexity of the notion of social mobility and the issue it raises. After distinguishing the difference between intragenerational and intergenerational social mobility, the latter will be analyzed. In accordance with factors responsible for intergenerational social mobility, theoretical insights and research conducted in this area as well as the possible manifestations of intergenerational social mobility will be examined while identifying the most influential factors and how the interaction of those factors vary among different generations. In this case, manifestations of social mobility are interpreted as the process of moving up or down the occupational scale or remaining in a stable position.Initial statistical analysis for examining general tendencies of social mobility, linear regression analysis and linear regression analysis with interaction variables have been used in this research. The aforementioned methods have shown that economic and social factors responsible for intergenerational social mobility, which have been discussed in the theoretical part, are of little significance in Lithuanian society, although the influence of education (institutional factors) is evident among different generations.Straipsnyje siekiama ištirti socialinio mobilumo tarp kartų apraiškas Lietuvoje. Mėginama identifikuoti, kurie išskirti intergeneraciniai veiksniai yra reikšmingiausi bei kaip šių veiksnių sąveika skiriasi tarp skirtingų kartų.Tyrimui atlikti naudojama pirminė aprašomoji ir regresinė Europos vertybių tyrimo 2008 m. duomenų analizė. Šių metodų taikymas parodė, kad socialinio mobilumo tarp kartų ekonominiai ir socialiniai veiksniai mažai reikšmingi Lietuvos visuomenėje, tačiau neabejotina institucinių veiksnių (švietimo) įtaka, išliekanti ir tarp skirtingų kartų

Economic analysis of Norway Spruce assortmens production

Tyrimo objektas - VĮ Valkininkų miškų urėdija. Darbo metodai: Mokslinės literatūros sisteminė analizė; lyginamoji analizė; atvejo analizė; statistinė analizė. Rezultatai. Darbo našumo ir sąnaudų optimizavimo problema miško pramonėje nėra nauja. Daugelyje šalių, tokių kaip Kanada, Vokietija yra sukurti išsamūs skaičiavimai siekiant įvertinti darbo našumą ir sąnaudas. Visoje Europoje yra atliekami tyrimai siekiant patenkinti miškininkystės ūkio keliamus reikalavimus. Moksliniai tyrimai Italijoje (Spinelli ir kt., 2010; Spinelli ir Magagnotti, 2010), Prancūzijoje ir Suomijoje (Spinelli ir kt., 2007) ir JAV (Bolding ir kt. 2009; Adebayo ir kt., 2007) naudoja vienodus metodus ir charakteristikas vertinant technologinį našumą ir sąnaudas siekiant išvystyti optimalias produktyvumo technologijas. Tačiau Lietuvoje tyrimų, kurie būtų pagrįsti ekonominiais kriterijais trūksta. Atlikus medienos sortimentų gamybos ir finansinį tyrimą, nustatyta, kad eglės genėjimo ir sortimentavimo vidutinės laiko sąnaudos yra 7,28 min, tačiau jos svyruoja nuo 1,55 iki 18,61 min. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad eglės stiebų genėjimo ir sortimentavimo darbo našumas svyruoja nuo 0,10 iki 0,59 ktm/min, vidutinis darbo našumas yra 0,23 ktm/min.Object of the research: Valkininkai SFE. Aim of the research: to determine economically optimal assortment spruce production scenarios. Objectives of the research: 1. To analyse Lithuanian Forest system. 2. To analyse logging technologies and methods. 3. To analyse stages of logging systems and main factors which have effect on their productivity. 4. To evaluate Norway spruce assortment cutting and pruning time consumption. 5. To evaluate Norway spruce assortments cutting and pruning labour productivity. 6. To establish the relationship between assortment costs and diameter. 7. To identify efficiency of Norway spruce crown part assortments production. Research methods: systematic analysis of the scientific literature, comparative analysis; case study; statistical analysis. Research results: o Part One investigates the situation in Lithuania’s Forest system. o Par Two focuses on the methods of research. o Part Three reveals results of investigation. o The investigation findings revealed that the expenditure of time spent on spruce pruning and assortment cutting ranges from 1.55 to 18.61 minutes i.e. it is 7.28 minutes on average, whereas labour productivity ranges from 0.10 to 0.59 cubic meters / min, thus the average labour productivity is 0.23 cubic meters / min.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Factors of intergenerational social mobility in Lithuania: searches of expert opinion consensus

Asmenų socialinės pozicijos – profesijos, išsilavinimo, pajamų – kaitai įtakos turi daugybė veiksnių. Tyrimai rodo, kad Lietuva yra tarp tų šalių, kuriose socialinio mobilumo atvejų aukštyn ir žemyn yra tiek pat. Šalyje egzistuoja socialinė nelygybė, kuri ypač paveikia žemesnio socioekonominio sluoksnio asmenis. Todėl šiame straipsnyje, remiantis kokybine duomenų rinkimo ir analizės prieiga ('Delfi' metodu), ieškoma ekspertų išsakytų požiūrių konsensuso – svarbiausių socialinio mobilumo veiksnių Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad teigiamų socialinių įgūdžių neformuojanti šeimyninė bei kaimynystės aplinka yra vienas pagrindinių socialinio mobilumo trukdžių, o galimybės apribojamos dėl nepakankamo finansavimo socialinei apsaugai, didelių nelygybės mastų, kompleksinės pagalbos fragmentiškumo bei kitų socialinių paslaugų trūkumo. Raktažodžiai: socialinio mobilumo veiksniai, 'Delfi' metodas.Social mobility is influenced by many factors. Studies show that Lithuania is among the countries with the same number of upward and downward social mobility. This shows that there is social inequality in the country, which especially affects people from the lower socio­economic strata. Considering the fact that previous studies of social mobility did not analyse the factors of this phenomenon based on the qualitative approach of data collection and analysis, this article, based on the Delphi method, seeks a consensus of views expressed by experts – the most important barriers and factors of social mobility. The results show that a family and neighbourhood environment that does not form positive social skills is one of the main obstacles to social mobility, moreover, opportunities are limited due to insufficient funding for social protection, high levels of inequality, the fragmentation of complex assistance and the lack of other social services. Keywords: factors of social mobility, 'Delphi' method

Challenges of integration into the labour market for the long-term unemployed individuals who receive social support: expert views and narratives from biographical interviews

Ilgalaikis nedarbas siejamas su dideliais reintegracijos į darbo rinką sunkumais, kurie ilgalaikėje perspektyvoje gali lemti socialinę atskirtį. Tyrimai rodo, kad būtent ilgą laiką nedirbančių ir socialinę paramą gaunančių asmenų grupė susiduria su motyvacijos bei aktyvumo, ieškant darbo, stoka ir patiria kitus sunkumus integruojantis į darbo rinką. Teigiama, kad apie trečdalis skirtingų socialinių grupių asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Įvertinus tai, kad ankstesniuose tyrimuose mažai akcentuotos darbo rinkos transformacijos, reikalaujančios kitų įgūdžių ir kompetencijų, kurias itin sunku įgyti pažeidžiamoms visuomenės grupėms, svarbu ilgalaikio nedarbo procesus vertinti ne tik statistiniame kontekste. Todėl šiame straipsnyje, pasitelkus kiekybinius antrinius duomenis bei kokybinių interviu su ekspertais ir ilgą laiką nedirbančiais ir socialinę paramą gaunančiais asmenimis duomenis, vertinamas šios problemos kompleksiškumas ir sąsajos su darbo rinkos transformacijomis. Rezultatai rodo, kad ilgą laiką nedirbantys socialinės paramos gavėjai menkai įtraukiami į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, stagnuoja kompleksinių paslaugų teikimas. Ekspertų teigimu, šie asmenys dažniausiai susiduria su sunkumais integruojantis darbo rinkoje dėl anksčiau įgytos, tačiau šiais laikais nereikalingos kvalifikacijos (profesijos), o patys informantai pabrėžia, kad vykstantys struktūriniai pokyčiai, ekonominiai svyravimai ar socialinės paramos sistemos reikalavimai apriboja galimybes ne tik įsidarbinti, tačiau ir dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime. Raktažodžiai: ilgalaikis nedarbas, socialinė parama, darbo rinkos transformacijos.Long-term unemployment is associated with significant difficulties in reintegration into the labour market, which in the long term may lead to social exclusion. Research shows that long-term unemployed individuals who receive social support faces a lack of motivation and experiences other difficulties in integrating into the labour market. It is known that about a third of the registered persons of various social groups at the Public Employment Service would find employment only by applying coordinated complex services and active labour market policy measures. Considering the fact that, labour market transformations that require other skills and competences, which are extremely difficult for vulnerable groups of society to acquire, are not emphasized enough in previous studies, it is important to evaluate long-term unemployment processes not only in a statistical context. Therefore using quantitative and qualitative (interviews with experts and long-term unemployed individuals who receive social support) data, this article assesses the complexity of this problem and its links with labour market transformations. The results show that long-term unemployed people who receive social support are poorly included in the measures of the active labour market policy, moreover the provision of complex services stagnates. According to experts, these persons have difficulties in integrating into the labour market due to in nowadays not relevant qualifications (professions) and they themselves claim that structural changes, economic fluctuations and the requirements of the social support system limits not only the oppor tunities to get a job, but also to participate in social life. Keywords: long-term unemployment, social support, transformation of labour market

Darbo paieškos elgesys tarp užimtų ir bedarbių žmonių Lietuvoje.

This bachelor thesis investigates the determinants of job search among employed and unemployed individuals in Lithuania. The analysis relies on all the waves available from the Labor Force Survey from 2011 to 2019. This data is a household-level survey of people in Lithuania with detailed information on job search behavior hand in hand with personal and job/employer characteristics I find that asking friends and family and the Public employment office are the two most popular job search methods among unemployed individuals. In comparison, the average unemployed in Lithuania uses five search methods as part of their job search strategy. In contrast, for employed job seekers, the two most popular job search methods are studying advertisement in newspaper and asking friends and family, while on the average employed seeker in Lithuania uses three search methods as their search strategy. The job search behavior of job seekers living in urban areas of Vilnius and Kaunas differs from the behavior of workers living elsewhere in Lithuania. Age, sex, education, personal characteristics emerge as key determinants of job search strategy and success. My estimates show that other search methods are associated with a higher probability of subsequent employment for unemployed, keeping all things equal. In contrast, I find that direct contact with a potential employer is associated with a higher probability of subsequent employment for employed, keeping all things equal. On the other hand, job search intensity appears not to influence job search success in Lithuania

Economic analysis of production optimization of fir assortment

Straipsnyje analizuojamas eglės sortimentų gamybos optimizavimas ekonominiu požiūriu. Tyrimo duomenys surinkti VĮ Valkininkų miškų urėdijoje, kirtavietėje nustatant ir matuojant tokius rodiklius: sortimento pavadinimas, sortimento ilgis, skersmuo plongalyje, paruošimo laikas. Atlikta eglės sortimentų gamybos optimizavimo ekonominė analizė. Nustatyta, kad tam, jog ekonomiškai būtų tikslinga motorpjūkliais genėti ir sortimentuoti egles, jų sortimentų skersmuo plongalyje turi būti didesnis nei 11 cmThe article analyzes the economical optimization of Norway spruce assortments production. Survey data collected in Valkininkai State Forest Enterprise, by monitoring and measuring the following parameters at the logging site: the name of the assortment, the assortment length, diameter at the top end, and operation time. Economic analysis of Norway spruce assortments production optimization was conducted. The investigation showed that in order to be economically appropriate, the diameter of Norway spruce assortment at the top end must be greater than 11 cmVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Biržoje prekiaujamų fondų grąžos krypties prognozė

It is commonly agreed that the level of financial asset returns is hardly predictable. Hence, in this thesis, instead of focusing on the level, we explore the direction of the return. Therefore, the aim of this thesis is to perform direction-of-change forecasts of exchange traded fund returns and find the method that produces the most accurate forecast results in an out-of-sample environment. For that purpose, we use several classification methods: logistic regression, support vector machines, and random forests. Additionally, a combination of several classification models is considered by constructing ensemble models. In this thesis, the daily returns of 141 ETFs are considered. For modeling purposes, several types of independent variables are considered: technical indicators, financial market indicators, and measures of moments. Modeling is performed on a train sample ranging from 3 March, 2005, to 31 December, 2014. Model comparison is performed on a test sample that ranges from 1 January, 2015 to 9 November, 2017. For model comparison, Diebold-Mariano, DeLong, and Pesaran and Timmermann tests are used. Additionally, models are compared against benchmarks: optimistic and pessimistic forecasts. According to the empirical calculations, the following conclusions were made. The most accurate out-of-sample forecasting results are obtained with the random forests method when the overall average accuracy is 52.2%. That implies that the direction of the daily returns is to some degree predictable and based on the statistical tests performed it was shown that for some ETFs prediction is statistically significant in out-of-sample environment