Drungno kraujo kardioplegijos įvertinimas atliekant trijų vožtuvų korekcijos operacijas

Gintaras Turkevičius1, Stanislovas Stankevič2, Arimantas Grebelis3, Rasa Čypienė3, Palmyra Semėnienė31 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Ligoniai ir metodai 58 ligoniai (amžiaus vidurkis 66 metai), NYHA III–IV funkcinės klasės, suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje (19 ligonių) taikyta pastovi retrogradinė drungno kraujo kardioplegija, antroje (39 ligoniai) – antegradinė frakcinė drungno kraujo kardioplegija. Aortos perspaudimo laikas 93 ± 5 min. Abiejų grupių ligoniams buvo vertinamas savaiminis širdies veiklos atsikūrimas po aortos atleidimo, EKG normalizavimosi laikas, trukmė nuo aortos atleidimo iki dirbtinės kraujo apytakos sustabdymo, adrenomimetikų poreikis pirmą pooperacinę parą, echoskopinis kairiojo skilvelio funkcijos įvertinimas prieš operaciją ir po jos. Rezultatai Išgyveno 54 ligoniai, mirė 4 (po 2 iš abiejų grupių). Vienas ligonis mirė nuo smegenų pažeidimo, du nuo dauginio organų nepakankamumo ir vienas nuo širdies silpnumo. Buvo geresni visų vertinamų tyrimų antros ligonių grupės rezultatai (1 lentelė). Išvados Trijų širdies vožtuvų korekcijos operacijose miokardo apsaugai tinkama naudoti tiek pastovi retrogradinė drungno kraujo kardioplegija, tiek frakcinė antegradinė drungno kraujo kardioplegija. Kiek geresni buvo antros ligonių grupės rezultatai. Pagrindiniai žodžiai: kardioplegija, vožtuvų korekcija Evaluation of tepid blood cardioplegia in three heart valve surgical correction Gintaras Turkevičius1, Stanislovas Stankevič2, Arimantas Grebelis3, Rasa Čypienė3, Palmyra Semėnienė31 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesteziology,Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected] Objective Analysis of myocardial protection technique for triple valve surgery was performed. Patients and methods Fifty-eight NYHA III–IV F.cl patients, mean age 66 years, were the investigated. All the patients were divided into two groups. Continuous retrograde tepid blood cardioplegia was used in group I patients (19) and antegrade intermittent tepid blood cardioplegia in 39 patients (group II). Aorta cross-clamp time was 93 ± 5 min. After declamping the aorta, the following criteria were analysed: heart rhythm self-restoration, time to ECG normalization and time from declamping the aorta till weaning from CPB (reperfusion), epinephrine doses after surgery, left ventricle ejection fraction before and after procedure. Results Fifty-four patients survived and 4 patients died after surgery. The causes of death were: 1 – postoperative brain damage, 2 – multiorgan failure, 1 – severe heart failure. Postoperative heart function was better preserved in group II of the patients. Conclusions Both type of cardioplegia are suitable for triple valve surgery. A slight improvement of hemodynamic data was noted when intermittent tepid blood cardioplegia was used. Key words: cardioplegia, valve correctio

Rizikos veiksnių įtaka ligonių išgyvenimui po kylančiosios aortos aneurizmos korekcijos konduitu

Rasa Joana Čypienė1, Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius2 1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Tikslas Analizuoti rizikos veiksniai 221 ligonio, kuriam atlikta kylančiosios aortos aneurizmos esant aortos vožtuvų nesandarumui, korekcija konduitu. Ligoniai ir metodai Darbas atliktas Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre. Ligoniai stebėti nuo vieno mėn. iki 20 metų po operacijos. Pacientai tirti suskirstyti į šias tris grupes pagal klinikinę eigą: • 1 grupė – ūminė sluoksniuojančioji kylančiosios aortos aneurizma (ŪSA) – 48 (21,7%) ligoniai, vidutinė simptomų atsiradimo trukmė – 0,25 ± 0,11 mėn. • 2 grupė – lėtinė sluoksniuojančioji kylančiosios aortos aneurizma (LSA) – 44 (19,9%) ligoniai, vidutinė simptomų atsiradimo trukmė – 24,4 ± 5,26 mėn. • 3 grupė – lėtinė nesisluoksniuojančioji kylančiosios aortos aneurizma (LNA) – 129 (58,4%) ligoniai, vidutinė simptomų atsiradimo trukmė – 44,6 ± 5,06 mėn. Priešoperacinė vidutinė funkcinė klasė (f. kl.) (NYHA) klinikinėse grupėse atitinkamai buvo: 4,5 ± 0,08; 4,0 ± 0,12 ir 3,5 ± 0,05. Rezultatai Išskirta 14 (p < 0,01) reikšmingų rizikos veiksnių, turėjusių įtakos ligonių išgyvenimui – amžius, ligos trukmė, priešoperacinė funkcinė klasė, skausmas už krūtinkaulio, šokas, priešoperacinis miokardo infarktas Q+, KSdd, KSH, sistolinis arterinis kraujospūdis, DKA trukmė, galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, kairiojo skilvelio išmetimo frakcija, kylančiosios aortos skersmuo. Koreliacinė analizė parodė, kad yra glaudus tiesinis priešoperacinės f. kl. ir DKA trukmės – r = 0,374 (p = 0,01) ryšys. Išvados Analizė parodė, kad ligonių išgyvenimui tiek hospitaliniu, tiek atokiu periodais turėjo įtakos nustatyti reikšmingi rizikos veiksniai pagal klinikinę eigą. Pagrindiniai žodžiai: kylančiosios aortos aneurizma Effects of risk factors on patients’ survival after replacement of ascending aorta aneurysm with aortic valve insufficiency using conduit Rasa Joana Čypienė1, Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius2 1 Vilnius University, Heart Surgery Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Objective Risk factors were analyzed for 221 patients after replacement of ascending aorta aneurysm with aortic valve insufficiency using a conduit. Patients and methods Work was accomplished at Vilnius University Heart Surgery Center. Patients were followed up from 1 month to 20 years after operation. By the clinical course they were divided into three groups: group 1 – acute dissecting aortic aneurysm (ADA) – 48 (21.7%); group 2 – chronic dissecting aortic aneurysm (CHDA) – 44 (19.9%); group 3 – chronic aneurysm without dissection (CHAWD) – 129 (58.4%) patients. The mean period of anamnesis was in group 1 – 0.25 ± 0.11 months; group 2 – 24.4 ± 5.26 months; group 3 – 44.6 ± 5.06 months. The preoperational mean functional class in the groups was 4.5 ± 0.08; 4.0 ± 0.12 and 3.5 ± 0.05 respectively. Results There were 14 significant risks factors which have an impact on the survival of patients: age, period of anamnesis, preoperational functional classes, pain over the breastbone, preoperational myocardial infarction Q+, LVDD, LVH, systolic arterial hypertension, cardiopulmonary bypass (CPB) term, head cerebra failure, ejection fraction, ascending aorta diameters. Correlation analysis showed a close relation between preoperation functional class and CPB term r = 0.374 (p = 0.01). Conclusions Significant risk factors in different group of patients influenced their both in-hospital and follow-up survival. Key words: ascending aorta aneurys

Drungno kraujo kardioplegijos įvertinimas atliekant trijų vožtuvų korekcijos operacijas

Gintaras Turkevičius1, Stanislovas Stankevič2, Arimantas Grebelis3, Rasa Čypienė3, Palmyra Semėnienė3 1 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 3 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Ligoniai ir metodai 58 ligoniai (amžiaus vidurkis 66 metai), NYHA III–IV funkcinės klasės, suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje (19 ligonių) taikyta pastovi retrogradinė drungno kraujo kardioplegija, antroje (39 ligoniai) – antegradinė frakcinė drungno kraujo kardioplegija. Aortos perspaudimo laikas 93 ± 5 min. Abiejų grupių ligoniams buvo vertinamas savaiminis širdies veiklos atsikūrimas po aortos atleidimo, EKG normalizavimosi laikas, trukmė nuo aortos atleidimo iki dirbtinės kraujo apytakos sustabdymo, adrenomimetikų poreikis pirmą pooperacinę parą, echoskopinis kairiojo skilvelio funkcijos įvertinimas prieš operaciją ir po jos. Rezultatai Išgyveno 54 ligoniai, mirė 4 (po 2 iš abiejų grupių). Vienas ligonis mirė nuo smegenų pažeidimo, du nuo dauginio organų nepakankamumo ir vienas nuo širdies silpnumo. Buvo geresni visų vertinamų tyrimų antros ligonių grupės rezultatai (1 lentelė). Išvados Trijų širdies vožtuvų korekcijos operacijose miokardo apsaugai tinkama naudoti tiek pastovi retrogradinė drungno kraujo kardioplegija, tiek frakcinė antegradinė drungno kraujo kardioplegija. Kiek geresni buvo antros ligonių grupės rezultatai. Pagrindiniai žodžiai: kardioplegija, vožtuvų korekcija Evaluation of tepid blood cardioplegia in three heart valve surgical correction Gintaras Turkevičius1, Stanislovas Stankevič2, Arimantas Grebelis3, Rasa Čypienė3, Palmyra Semėnienė3 1 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesteziology, Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius 3 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius E-mail: [email protected] Objective Analysis of myocardial protection technique for triple valve surgery was performed. Patients and methods Fifty-eight NYHA III–IV F.cl patients, mean age 66 years, were the investigated. All the patients were divided into two groups. Continuous retrograde tepid blood cardioplegia was used in group I patients (19) and antegrade intermittent tepid blood cardioplegia in 39 patients (group II). Aorta cross-clamp time was 93 ± 5 min. After declamping the aorta, the following criteria were analysed: heart rhythm self-restoration, time to ECG normalization and time from declamping the aorta till weaning from CPB (reperfusion), epinephrine doses after surgery, left ventricle ejection fraction before and after procedure. Results Fifty-four patients survived and 4 patients died after surgery. The causes of death were: 1 – postoperative brain damage, 2 – multiorgan failure, 1 – severe heart failure. Postoperative heart function was better preserved in group II of the patients. Conclusions Both type of cardioplegia are suitable for triple valve surgery. A slight improvement of hemodynamic data was noted when intermittent tepid blood cardioplegia was used. Key words: cardioplegia, valve correctio

Protezinio infekcinio endokardito chirurginis gydymas: hospitalinis ir atokus išgyvenimas

Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Rasa Joana Čypienė1, Giedrė Nogienė1, Gintaras Turkevičius2 1 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g, 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Tikslas Darbo tikslas – išanalizuoti pacientų, operuotų dėl protezinio infekcinio endokardito (PIE), hospitalinio ir atokiojo laikotarpio rezultatus. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai analizuoti 41 paciento, operuoto dėl PIE Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre, pooperaciniai ir atokieji rezultatai. Analizuojamas laikotarpis nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. Vidutinis pacientų amžius 51,2 ± 10,1 metų. Pirma grupė – 20 pacientų – anksčiau sirgę infekciniu endokarditu (IE), antra grupė – 21 pacientas – anksčiau operuoti dėl reumatinės, įgimtos ar kitos etiologijos širdies vožtuvų patologijos. Rezultatai Hospitaliniu laikotarpiu mirė 10 pacientų (26,8%). Pirmos grupės hospitalinis mirštamumas buvo 25,0%, antros grupės – 28,6%. Hospitalinis pirmos grupės pacientų išgyvenimas buvo 75,0%, o antros – 71,4%. Praėjus 5 metams po operacijos pirmos grupės pacientų išgyvenimas buvo 59,9%, o antros – 53,5%, p > 0,005. Išvada Pacientų, operuotų dėl PIE, hospitalinis mirštamumas tebėra didelis. Nepastebėta, kad pacientų, anksčiau operuotų dėl infekcinio endokardito, pooperacinis ir atokus išgyvenimas po reoperacijos dėl PIE reikšmingai skirtųsi nuo nesirgusiųjų infekciniu endokarditu išgyvenimo. Pagrindiniai žodžiai: infekcinis endokarditas, protezinis infekcinis endokarditas Surgical treatment of prosthetic valve endocarditis: early and long-term outcome Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Rasa Joana Čypienė1, Giedrė Nogienė1, Gintaras Turkevičius2 1 Vilnius University Cardial Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vinius, Lithuania 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardial Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vinius, Lithuania E-mail: [email protected] Objective The objective of the present study was to examine in-hospital and long-term outcomes after surgical treatment of prosthetic valve endocarditis (PVE) between 1 January 2000 and 1 July 2006. Patients and methods Group 1 comprised 20 patients with previous infective endocarditis (IE) and group 2 – 21 patients without previous IE. The mean age was 51.2 ± 10.1 years. Results Ten patients (26.8%) died within 30 days post operation for PVE. In-hospital mortality of group 1 patients was 25% and of group 2 – 28.6%. The five-year survival rate is 59.9% (gr. 1) and 53.5% (gr. 2), p > 0.005. Conclusions Operation for PVE carries a high 30-day mortality and a reduced long-term survival. There was no evidence that previous infective endocarditis had an impact on survival rate in patients operated on for PVE. Key words: infective endocarditis, prosthetic valve endocarditi

Disekuojamoji torakoabdominalinės aortos aneurizma: nediagnozuota fistulė į kairįjį pagrindinį bronchą

Vytautas Sirvydis1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius1, Vytautas Pronckus1, Remigijus Sipavičius1, Stasys Stankevičius2, Mindaugas Balčiūnas2, Povilas Radikas2, Evaldas Žurauskas31 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Širdies chirurgijos centras,Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių klinikos", Santariškių g. 2, LT-08611 VilniusEl. paštas: [email protected] Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika,Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras,Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių klinikos"3 Valstybinis patologijos centras Įvadas Pateikiamas nediagnozuotos disekuojamosios torakoabdominalinės aneurizmos (Crawfordo II tipo) fistulės į kairįjį plautį atvejis. Klinikinis atvejis Didelė intervencijos rizika ir sąlyginai stabili ligonio būklė nutolino operaciją. Paskutinio hospitalizavimo metu buvo įtarta aneurizmos disekacija ir spindžio trombozė. Dėl sparčiai blogėjančios būklės ligonis buvo operuojamas skubos tvarka. Operuojant rasta pilna trombų disekuojanti degeneravusi nusileidžiančiosios aortos aneurizma ir jos fistulė į kairįjį pagrindinį bronchą. Pašalinus aneurizmos maišą, nusileidžiančioji aorta buvo pakeista kraujagysliniu protezu, pašalintas ir nefunkcionavęs kairysis plautis. Pooperacinį laikotarpį sunkino tebesitęsiantis difuzinis kraujavimas. Nepaisant intensyvaus gydymo, ligonio būklė vis blogėjo ir jis mirė antrą parą po operacijos nuo dauginio organų nepakankamumo. Patologiniu pašalintojo plaučio tyrimu nustatyti seni organizuoti trombai ir nauji krešuliai bronchuose, taip pat cholesterolio kristalai parenchimoje, rodantys kraujavimo epizodus ir lėtinę embolizaciją aterominėmis plokštelėmis pro aneurizmos ir broncho fistulę. Išvada Ligonius, kuriems yra torakoabdominalinė aortos aneurizma, reikia stebėti labai aktyviai ir trumpai, o indikacijos chirurginiam gydymui turi būti nustatomos anksčiau ir ryžtingiau. Reikšminiai žodžiai: krūtinės aortos aneurizma, pilvo aortos aneurizma, disekuojamoji aortos aneurizma, aortos plyšimas Dissecting thoracoabdominal aortic aneurysm: an undiagnosed rupture into the left main bronchus Vytautas Sirvydis1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius1, Vytautas Pronckus1, Remigijus Sipavičius1, Stasys Stankevičius2, Mindaugas Balčiūnas2, Povilas Radikas2, Evaldas Žurauskas3 Background A case report presents a patient with undiagnosed Crawford type II dissecting thoracoabdominal aneurysm fistulation into the left main bronchus. Case report The high risk associated with the aneurysm repair and the conditionally stable patient’s state delayed the elective operative treatment. At a recent admission, aneurysm dissection with lumen thrombosis was suspected. The quickly deteriorating patient’s condition determined urgent surgical intervention. A dissecting degenerative descending aortic aneurysm packed with a large amount of thrombi and fistulation into the left main bronchus was found during the procedure. Following debridiment the descending aorta was replaced with a prosthetic graft, and the non-functioning left lung was extirpated. Persistent diffuse bleeding complicated the early postoperative course. Despite the aggressive medical therapy, the patient’s condition deteriorated progressively and he died on the second postoperative day due to multisystemic organ failure. Pathological investigation of the resected left lung showed chronic organized thrombi and fresh clots within the bronchi with cholesterol crystals in the parenchyma, evidencing bleeding episodes with chronic embolisation with atheromatous plaques through the aneurysm-bronchial fistula. Conclusion The follow-up of patients with thoracoabdominal aneurysm should be very active and short, and indications for surgical repair should be determined earlier and more decisively. Keywords: thoracic aortic aneurysm, abdominal aortic aneurysm, dissecting aortic aneurysm, aortic ruptur

Osteoporozinis stuburo slankstelių lūžis po širdies operacijos

Kęstutis Šalčius, Gintaras Turkevičius, Vytė Valerija ManeikienėVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Osteoporozinis stuburo slankstelių lūžis, įvykęs po širdies operacijos, yra kazuistinis atvejis. Aprašome torokalinės stuburo dalies spontaninį lūžimą, kurio padarinys – stuburo smegenų pažeidimas 61 metų ligonei po širdies operacijos. Pagrindiniai žodžiai: vožtuvų protezavimas, osteoporozė Vertebral bone breaks after heart surgery Kęstutis Šalčius, Gintaras Turkevičius, Vytė Valerija ManeikienėVilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Osteoporotic vertebral break after heart surgery is a very rare complication. We report a case of 61-year-old woman who was diagnosed with later spontaneous backbone break after heart surgery. Key words: valve replacement, osteoporosi

Effects of risk factors on patients' survival after replacement of ascending aorta aneurysm witli aortic valve insufficiency using conduit

Objective Risk factors were analyzed for 221 patients after replacement of ascending aorta aneurysm with aortic valve insufficiency using a conduit. Patients and methods Work was accomplished at Vilnius University Heart Surgery Center. Patients were followed up from 1 month to 20 years after operation. By the clinical course they were divided into three groups: group 1 - acute dissecting aortic aneurysm (ADA) - 48 (21.7%); group 2 - chronic dissecting aortic aneurysm (CHDA) - 44 (19.9%); group 3 - chronic aneurysm without dissection (CHAWD) - 129 (58.4%) patients. The mean period of anamnesis was in group 1 - 0.25 ± 0.11 months; group 2 - 24.4 ± 5.26 months; group 3 - 44.6 ± 5.06 months. The preoperational mean functional class in the groups was 4.5 ± 0.08; 4.0 ± 0.12 and 3.5 ± 0.05 respectively. Results There were 14 significant risks factors which have an impact on the survival of patients: age, period of anamnesis, preoperational functional classes, pain over the breastbone, preoperational myocardial infarction Q+, LVDD, LVH, systolic arterial hypertension, cardiopulmonary bypass (CPB) term, head cerebra failure, ejection fraction, ascending aorta diameters. V Correlation analysis showed a close relation between preoperation functional class and CPB term r = 0.374 (p = 0.01). Conclusion Significant risk factors in different group of patients influenced their both in-hospital and follow-up survival

Pirmosios aortos vožtuvą išsaugančios operacijos šalinant kylančios aortos aneurizmas Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre

Vytautas Sirvydis1,  Saulius Raugelė1, Arimantas Grebelis1,  Gintaras Turkevičius2, Rimantas Karalius1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė1 1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Šiuolaikinė kardiochirurgija leidžia radikaliai chirurgiškai gydyti Marfano sindromu sergančius ligonius, kuriems diagnozuojama kylančios aortos aneurizma. Vienas iš pirmųjų metodų buvo sukurtas ir aprašytas Benthallio ir DeBono 1968 m., o 1992 m. Davidas aprašė operaciją, kurios metu išsaugomas natūralus aortos vožtuvas. Vėliau ši technika tobulinta, sukurta dar keletas panašių būdų. Nors ši metodika, atrodytų, leidžia išspręsti keletą problemų, tokių kaip antikoaguliantų vartojimas, tačiau diskusijų tebekelia jos naudojimas esant Marfano sindromui, kai aneurizma yra didesnė nei 50–55 mm. Supažindiname su pirmosiomis sėkmingomis aortos vožtuvą išsaugančiomis operacijomis šalinant kylančios aortos aneurizmas. Ligoniai ir metodai 2003–2006 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliktos keturios izoliuotos Davido I tipo operacijos Marfano sindromu sergantiems ligoniams, turintiems kylančios aortos lėtinę aneurizmą. Operuota dvi moterys ir du vyrai, amžiaus vidurkis 32,5 ± 5,7 m., visi buvo NYHA II funkcinės klasės. Retrospektyviai surinkti širdies echoskopijos duomenys iki ir po operacijos. Rezultatai Ritmo sutrikimų ar kitų grėsmingesnių komplikacijų, mirčių nebuvo. Aortos matmenys tiek ties sinotubuline jungtimi, tiek kylančios dalies skyrėsi statistiškai reikšmingai ir smarkiai, aortos vožtuvo nesandarumo nebuvo arba buvo menkas. Išvados Marfano sindromu sergantiems ligoniams, turintiems lėtinę kylančios aortos aneurizmą, aortos vožtuvą išsaugančios operacijos yra užtektinai saugus gydymo metodas. Literatūros ir mūsų duomenimis, šio tipo operacijos gali būti atliktos, kol aneurizmos dydis yra 50–55 mm ir nėra reikšmingo aortos vožtuvo nesandarumo. Pagrindiniai žodžiai: Marfano sindromas, aortos aneurizma, Davido operacija First experience of aortic valve sparing procedures in patients with aneurysm of ascending aorta at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center Vytautas Sirvydis1,  Saulius Raugelė1, Arimantas Grebelis1,  Gintaras Turkevičius2, Rimantas Karalius1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė1 1 Heart Surgery Center of Vilnius University 2 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background / objectives The methods of modern cardiac surgery allow to perform a thoroughgoing treatment of ascending aorta aneurysm. Benthall and DeBono in 1968 were the first to describe the basic surgical technique; in 1992 David reported a novel surgical procedure aimed to spare the native aortic valve. The latter technique is superior because of permanent anticoagulation therapy exclusion, but also it is controversial in cases when ascending aorta aneurysm exceeds 55 mm, especially in patients with Marfan syndrome. We would like to introduce our first experience in treating ascending aorta aneurysm and sparing the aortic valve in patients with Marfan syndrome. Patients and methods There were 4 successful cases of David I procedure during 1996–2006 at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center. The patients were 2 male and 2 female, mean age 32.5 ± 5.7 years; all were of NYHA II functional class. Data were collected retrospectively from case histories. Results There were no deaths of any rhythm disturbances after surgery. The parameters of the ascending aorta and aortic root were significantly different as compared with preoperative data. Also, after surgery there were no aortic insufficiency or it was trivial. Conclusions The aortic valve sparing procedure in patients with Marfan syndrome and ascending aorta aneurysm appears to be a safe method of treatment. According to the literature and our data, these operations are safe and effective when the aneurysm does exceed 55 mm and there is no aortic valve insufficiency. Key words: aortic aneurysm, Marfan syndrome, David procedur

First experience of aortic valve sparing procedures in patients with aneurysm of ascending aorta at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center

Background/objectives. The methods of modern cardiac surgery allow to perform a thoroughgoing treatment of ascending aorta aneurysm. Benthall and DeBono in 1968 were the first to describe the basic surgical technique; in 1992 David reported a novel surgical procedure aimed to spare the native aortic valve. The latter technique is superior because of permanent anticoagulation therapy exclusion, but also it is controversial in cases when ascending aorta aneurysm exceeds 55 mm, especially in patients with Marfan syndrome. We would like to introduce our first experience in treating ascending aorta aneurysm and sparing the aortic valve in patients with Marfan syndrome. Patients and methods. There were 4 successful cases of David I procedure during 1996–2006 at Vilnius University Hospital Santariðkiø Klinikos Heart Surgery Center. The patients were 2 male and 2 female, mean age 32.5 ± 5.7 years; all were of NYHA II functional class. Data were collected retrospectively from case histories. Results There were no deaths of any rhythm disturbances after surgery. The parameters of the ascending aorta and aortic root were significantly different as compared with preoperative data. Also, after surgery there were no aortic insufficiency or it was trivial. Conclusions. The aortic valve sparing procedure in patients with Marfan syndrome and ascending aorta aneurysm appears to be a safe method of treatment. According to the literature and our data, these operations are safe and effective when the aneurysm does exceed 55 mm and there is no aortic valve insufficiency