Stambiųjų kraujagyslių transpozicija: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro pastarųjų penkerių metų patirtis

Įžanga / tikslasStraipsnio tikslas – apžvelgti stambiųjų kraujagyslių transpozicijos chirurginio gydymo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikoje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre 2007–2013 metų rezultatus.Ligoniai ir metodaiAtlikta retrospektyvi visų ligonių, operuotų dėl D-stambiųjų kraujagyslių transpozicijos 2007 m. sausio–2013 m. spalio mėn., ligos istorijų analizė. Visiems ligoniams buvo atlikta anatominė ydos korekcija – arterijų sukeitimo (Jatene) operacija.RezultataiAnkstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu nuo širdies nepakankamumo mirė vienas ligonis. Ankstyvas pooperacinis tirtų ligonių mirštamumas siekia 2,9 %. Iš karto po operacijos nustatyti 3 (9,1 %) nedidelio laipsnio aortos vožtuvo nesandarumo atvejai, nė vienam ligoniui nepasitaikė plautinio kamieno vožtuvo patologijos. Kitos ankstyvosios pooperacinės komplikacijos: kraujavimas, žaizdos infekcija ir inkstų funkcijos nepakankamumas, sėkmingai gydytos. Vėlyvuoju laikotarpiu po pakartotinės operacijos (dešiniojo skilvelio infundibulektomijos ir dvikryptės Glenn jungties suformavimo dėl nustatytos povožtuvinės plautinio kamieno stenozės) nuo kilusios pneumonijos ir sepsinio šoko mirė vienas ligonis (3 %). Septyniems ligoniams (21,8 %) nustatytas aortos vožtuvo nesandarumas (5 (15,6 %) – I laipsnio aortos vožtuvo nesandarumas, 2 (6,2 %) – I–II laipsnio), o dviem (6 %) – plautinio kamieno vožtuvo nesandarumas (1 (3 %) – I laipsnio plautinio kamieno vožtuvo nesandarumas, 1 (3 %) – II laipsnio). Bendras operuotų ligonių 5 metų išgyvenamumas sudaro 94 %.IšvadosSantariškių klinikose pasiekti geri ankstyvieji ir vėlyvieji stambiųjų kraujagyslių transpozicijos gydymo rezultatai. Ligoniai, turintys aortos vožtuvo nesandarumą, turėtų būti stebimi dėl galimo ydos progresavimo. Be to, duomenų kaupimas ir patirties analizė svarbūs, kad gerėtų gydymo rezultatai.Reikšminiai žodžiai: stambiųjų kraujagyslių transpozicija, arterijų sukeitimo operacija, Jatene operacija, įgimtos širdies ydos.Transposition of the great arteries: the last 5-year experience of the Vilnius University Hospital Santariškių Clinics Heart Surgery Center Background / objectiveThe main goal of the study was to review our experience in treating patients with a D-transposition of great arteries in 2007–2013 at the Vilnius University Faculty of Medicine Clinic of Cardiovascular Diseases and the Vilnius University HospitalSantariškių Clinics Heart Surgery Center.Patients and methodsWe have reviewed 34 patients who underwent an arterial switch operation in January 2007 – October 2013 at our center. Complete anatomical repair – arterial switch (Jatene) procedure – was performed in all cases.ResultsOne patient died from heart failure short after surgery. The postoperative mortality was 2.9%. The postoperative complications included bleeding, wound infection, and renal failure, and were treated successfully. In 3 (9.1%) patients, in the earlypostoperative period echocardiographically a trivial or slight aortic valve insufficiency was found. No pulmonary valve pathology was noted. During the follow-up period, one patient underwent a reoperation (right ventricle infundibulectomy and a bidirectional Glenn operation) due to a subvalvular pulmonary stenosis. This patient died of pneumonia and septic shock. The periodic echocardiographic investigation revealed that the number of aortic valve insufficiency (7 patients, 21.8%) slightlyincreased: 5 (15.6%) patients had a mild and 2 (6.2%) a mild-moderate aortic valve regurgitation. Two (6 %) instances of pulmonary valve insufficiency, 1 case (3%) of mild pulmonary valve insufficiency and 1 (3%) mild-moderate case were found.The cumulative survival rate of our patients was 94% for 5 years.ConclusionsWe have achieved good early and late postoperative results in treating patients with a D-transposition of the great arteries. Patients with aortic valve insufficiency should be followed for the further evaluation of the aortic valve function. Besides, our studyhas shown that the data collection and a routine analysis of patient treatment experience are necessary to achieve better results.Key words: transposition of the great arteries, arterial switch operation, Jatene operation, congenital heart defect

Kairiojo plaučio transplantacija žiurkei: eksperimentinio modelio paieškos

Remigijus Sipavičius1, Aleksejus Zorinas1, Dalia Drobelytė2, Rokas Šerpytis2, Vytautas Sirvydis1.1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusEl. paštas: [email protected] Tikslas Sukurti ar pritaikyti esamus eksperimentinius modelius žiurkėms, tęsiant tyrinėjimus plaučių transplantacijos srityje. Metodai Žiurkėms atliekama kairiojo plaučio autotransplantacija arba ortotopinė transplantacija. Autotransplantacijos atveju atliekama kairiojo plaučio pulmoplegija, plautis paliekamas vietoje konservacijai norimam išemijos laikui. Jam praėjus atkuriama plaučio kraujotaka. Transplantacijos atveju donorui atliekama abiejų plaučių pulmoplegija, jie konservuojami norimą išemijos laiką. Recipientui pašalinamas kairysis plautis. Praėjus išemijos laikui, donoro kairysis plautis persodinamas recipientui, atkuriama plaučio kraujotaka. Rezultatai Atlikta 11 eksperimentų, penki iš jų – sėkmingai. Pagrindinės nesėkmių priežastys buvo broncho ar jo anastomozės plyšimas bei anestetikų perdozavimas. Išvados Esamus eksperimentinius modelius pavyko adaptuoti žiurkėms. Jie taikytini tolesnems plaučių transplantacijos tyrinėjimams. Pagrindiniai žodžiai: plaučių transplantacija, eksperimentinis modelis Left lung transplantation in rat: search for the experimental model Remigijus Sipavičius1, Aleksejus Zorinas1, Dalia Drobelytė2, Rokas Šerpytis2, Vytautas Sirvydis1.1 Vilnius University Clinic of Cardiovascular Diseases, Heart Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Faculty of Medicine,M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Objective To design a new or to adapt the existing experimental models of rat lung transplantation. Methods Both left lung autotransplantation and orthotopic transplantation are implemented in rat. At autotransplantation, the left lung is left in situ after pulmoplegia. After a settled ischaemic time the lung perfusion is restored. At transplantation, pulmoplegia is performed in the donor. Lungs are separated and preserved for a settled ischaemic time. The recipient's left lung is removed and the donor's left lung transplantation is performed. The graft's perfusion is restored. Results Eleven experiments were carried out, 5 of them successfully. The main reasons for failure were bronchial anastomosis dehiscence or bronchial tear and anesthetic overdosage. Conclusion Existing experimental models were successfully adapted in rat, capacitating the further lung transplantation research. Key words: lung transplantation, experimental mode

Ligonių, sergančių išemine kardiomiopatija, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo palyginimas

Julius Treideris1, Rimantas Karalius1, Raimondas Širmenis2, Gražina Lukšaitė2, Vytautas Lastas2, Eugenijus Kosinskas1, Arnoldas Pranckietis2, Vytautas Sirvydis1 1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirrugijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Dauguma autorių savo tyrimuose nagrinėja kairiojo skilvelio funkcijos atsikūrimo ir ligonių išgyvenimo problemas po aortos vainikinių arterijų jungčių operacijų ir perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos, tačiau mažai atsižvelgiama į ligonių gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo pagerėjimą. Tyrimo tikslas – Ištirti ligonių, sergančių išemine kardiomiopatija, kuriems sumažėjusi kairiojo skilvelio išvarymo frakcija, gyvenimo kokybę ir fizinį pajėgumą po aortos vainikinių arterijų jungčių operacijų ir perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos. Ligoniai ir metodai Atliktas klinikinis 40 ligonių, kuriems koronarografijos metu buvo aptiktas priekinės tarpskilvelinės šakos užsikimšimas ir kad sumažėjusi kairiojo skilvelio išvarymo frakcija, esant gyvybingam miokardui, stebėjimas. Ligoniai buvo suskirstyti į 3 grupes: analizuojamoje I grupėje buvo 13 ligonių, kurių amžiaus vidurkis buvo 67,6 ± 3,97 metų, moterų ir vyrų santykis – 23,1 ir 76,9%. Šiems ligoniams buvo daryta aortos vainikinių arterijų jungčių operacija. Analizuojamoje II grupėje buvo 7 ligoniai, kurių amžiaus vidurkis 65,7 ± 2,06 metų, moterų ir vyrų santykis 28,6 ir 71,4%. Šiems ligoniams buvo atlikta perkutaninė transluminalinė vainikinių arterijų angioplastika. Analizuojamoje III grupėje buvo 20 ligonių, kurių amžiaus vidurkis buvo 67,6 ± 4,11 metų, moterų ir vyrų santykis – 65 ir 35%. Šie ligoniai buvo gydyti konservatyviai. Ligoniams buvo atlikti tyrimai: pildyta Minesotos universiteto anketa „Gyvenimas sergant širdies nepakankamumu“, šešių minučių trukmės ėjimo testas, širdies echoskopija, veloergometrija, natriuretinio peptido tyrimas. Rezultatai Palyginus šias tris ligonių grupes matyti, kad I ir II grupės ligonių gyvenimo kokybė, echoskopiniai kairiojo skilvelio duomenys, fizinis pajėgumas po 24 savaičių yra geresni negu III grupės ligonių. Po 24 savaičių I ir II grupės ligoniai per 6 min. nuėjo atitinkamai 442,6 ± 1,68 ir 498,6 ± 1,58 metro, kas atitinka I funkcinę klasę pagal NYHA, o III grupės ligoniai nuėjo 375,6 ± 174 metrus – o tai atitinka II funkcinę klasę pagal NYHA. Po 24 savaičių I ir II grupės ligonių kraujo plazmoje ryškiai sumažėjo natriuretinio peptido koncentracija – atitinkamai NT-proBNP 146,6 ± 3,2 ir 138,5 ± 3,13 pg/ml, palyginti su III grupės ligoniais, kurių NT-proBNP 298,6 ± 3,12 pg/ml (p 0,0062) ir nedaug padidėjo III grupės ligoniams (nuo 66 ± 4,8 iki 67 ± 5,1 mm) (p > 0,0056). Po 24 savaičių I ir II grupės ligonių bendras atliktas veloergometrijos metu darbas buvo daug geresnis (atitinkamai 72,8 ± 5,2 ir 78,6 ± 4,9 kJ) negu III grupės ligonių 63,8 ± 8,2 kJ (p < 0,023). Išvados Ligonių, kuriems aortos vainikinių arterijų jungtimis ar perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos metu revaskuliarizuotas priblokštas gyvybingas miokardas, gyvenimo kokybė ir fizinis pajėgumas atokiuoju laikotarpiu yra geresni negu ligonių, gydytų konservatyviai. Ligonių po perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos gyvenimo kokybė ir fizinis pajėgumas atsikuria greičiau negu po aortos vainikinių arterijų jungčių operacijos. Tai paiškinama tuo, kad dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis atlikta aorto vainikinių arterijų jungčių operacija ūmiuoju laikotarpiu pablogina miokardo būklę. Kairiojo skilvelio remodialiacija vyksta tik revaskuliarizavus miokardo infarktą. Konservatyvaus gydymo metu toliau vystosi kairiojo skilvelio diliatacija. Pagrindiniai žodžiai: širdies nepakankamumas, išeminė kardiomiopatija, gyvenimo kokybė Comparison of quality of life and physical condition of heart failure Julius Treideris1, Rimantas Karalius1, Raimondas Širmenis2, Gražina Lukšaitė2, Vytautas Lastas2, Eugenijus Kosinskas1, Arnoldas Pranckietis2, Vytautas Sirvydis1 1 Cardiac Surgery Centre, Vilnius University, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Cardiac Surgery Centre of Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background / objective The survival of patients and recovery of the left ventricle function after coronary artery by-pass grafting and percutaneous transluminar angioplasty are widely analysed; however, changes in the quality of life and physical condition are given less attention. The aim of the study was to evaluate the quality of life and physical condition after coronary artery by-pass grafting and percutaneous transluminar angioplasty in patients with a decreased left ventricle ejection fraction suffering from heart failure. Patients and methods The study involved 40 patients with viable myocardium, who showed occlusion of the anterior interventricular artery and a decreased left ventricle ejection fraction on coronarography. Group 1 of patients included 13 subjects (mean age, 67.6 ± 3.97 years, female / male ratio 28.6% vs 71.4%) after coronary artery by-pass grafting; group 2 included 7 patients after percutaneous transluminar angioplasty (mean age, 65.7 ± 2.06 years, female / male ratio 23.1% vs 76.6%), and group 3 consisted of 20 patients who were treated conservatively (mean age, 67.6 ± 4.11 years, female / male ratio 65% vs 35%). The patients were evaluated using the Minnesota University Living with Heart Questionnaire, they underwent a six-minute walking, echocardioscopy, veloergometry, natriuretic peptide tests. Results A comparison of data in these groups after 24 weeks showed a greater improvement of quality of life, echoscopic findings of the left ventricle, and physical condition in groups 1 and 2. The 6-minute walking distance after 24 weeks in groups 1 and 2 were 442.6 ± 1.68 and 498.6 ± 1.58 m, respectively, corresponding to NYHA functional class I; the walking distance in group 3 was 375.6 ± 174 meters (NYHA functional class II). Patients in groups 1 and 2 after 24 weeks showed a marked decrease of natriuretic peptide plasma levels (NT-proBNP 146.6 ± 3.2 and 138.5 ± 3.13 pg/ml, respectively) in comparison with that of group 3 (NT-proBNP 298.6 ± 3.12 pg/ml) (p 0.0062) and slightly decreased in group 3 (from 66 ± 4.8 to 67 ± 5.1 mm) (p > 0.0056). The workload after 24 weeks on a veloergometer was markedly higher in groups 1 and 2 (72.8 ± 5.2 and 78.6 ± 4.9 kJ, respectively) in comparison with that of group 3 (63.8 ± 8.2 kJ) (p < 0.023). Conclusions The patients who underwent revascularization of stunned myocardium by means of coronary artery bypass grafting or percutaneous transluminar angioplasty, at late follow-up showed a better quality of life and physical condition in comparison with these of patients who were treated conservatively. The recovery of quality of life and physical conditions was faster in the group of patients after percutaneous transluminar coronary artery angioplasty. This phenomenon may be explained by the fact that coronary artery bypass grafting performed under cardiopulmonary bypass worsens the myocardium condition in the acute period. The remodelling of the left ventricle develops after revascularization of myocardial infarction. The dilation of the left ventricle undergoes the further development during the conservative treatment. Key words: heart failure, ischemic cardiomyopathy, quality of lif

Imuninė sensitizacija po dirbtinės širdies prijungimo

Radvilė Malickaitė1,2, Aldona Stanevičienė2, Kęstutis Ručinskas1,2, Laimutė Jurgauskienė1,2, Saulius Miniauskas1,2, Vytautas Sirvydis1,2 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Tikslas Įvertinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliekamos dirbtinės širdies implantavimo procedūros įtaką imuninei širdies laukiančių recipientų būklei ir palyginti gautus rezultatus su kitų centrų duomenimis. Ligoniai ir metodai Ištirta aštuonių potencialių širdies recipientų, kurių kraujotaka buvo palaikoma dirbtinės širdies skilvelio (DŠS), imuninių rodiklių dinamika: prieš DŠS implantavimą ir praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui po operacijos. Nustatytas periferinio kraujo imunokompetentinių ląstelių CD3+CD4+ ir CD3+CD8+ skaičius, Apo-1/FAS (CD95) ekspresija CD4+ ir CD8+ limfocitų paviršiuje, viduląstelinė aktyvi kaspazė-3 ir sensitizacija HLA antigenams. Rezultatai Po DŠS prijungimo atsiranda limfocitų T helperių (CD3+CD4+) skaičiaus trūkumas, ryškesnis pacientų, kuriems implantuotas išorinis dirbtinis skilvelis. Numanomas ląstelių praradimo mechanizmas yra apoptozės indukcija. Nepaisant ilgalaikio DŠS prijungimo ir pakartotinių kraujo produktų perpylimų (lentelė), antikūnai prieš HLA sistemos antigenus daugumai pacientų nesigamino: sensitizacija nustatyta tik dviem iš aštuonių pacientų (gavusių santykiškai daugiau kraujo produktų). Išvada Sensitizacija apsunkina pacientų gydymą, ypač vengtini kraujo produktai. Patartina naudoti leukofiltruotus kraujo produktus. Pagrindiniai žodžiai: dirbtiniai širdies skilveliai, imunologinė sensitizacija, apoptozė Comparison of quality of life and physical condition of heart failure Radvilė Malickaitė1,2, Aldona Stanevičienė2, Kęstutis Ručinskas1,2, Laimutė Jurgauskienė1,2, Saulius Miniauskas1,2, Vytautas Sirvydis1,2 1 Vilnius University Clinic of Cardiovascular Diseases, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Objective This study was designed to characterize alterations in the immune system of patients who received artificial heart (AH) placement therapy for end-stage heart failure as a bridge to heart transplantation at the Vilnius University Cardial Surgery Centre. Patients and methods Immunological studies were performed in 8 pts awaiting cardiac transplantation with AH assist (7 of them were transplanted after 75–1050 days of support). Immunological indices before AH placement and after one month of mechanical assistance (period free from infection) were compared. Fluorochrome-labeled Mabs were used for immunophenotypic analysis of circulating T cells and apoptocic activity evaluation. Antibodies against HLA class I molecules were detected by a standard microlymphocytotoxic test. Results AH recipients showed relative lymphopenia, reduction in CD4 T cell counts, a decreased CD+4+ / CD8+ ratio. Six of the eight recipients with long-term support did not produce HLA antibodies despite receiving blood products during support. Conclusions In conclusion, these results suggest that reduction in CD4+ T cell levels accompanying AH support may increase the prevalence of infectious complications and HLA sensitization. Key words: heart-assist devices, immune, sensitization, apoptosi

Intraveninių narkomanų triburio vožtuvo izoliuoto infekcinio endokardito chirurginio gydymo patirtis

Gediminas Džiugas1, Kęstutis Ručinskas1 , Palmyra Semėnienė1, Karolina Džiugienė2, ArimantasGrebelis1, Vytautas Sirvydis1 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: [email protected] 2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Įvadas: Mažiausiai 5 % triburio vožtuvo (TV) infekcinio endokardito (IE) atvejų reikia gydyti chirurgiškai. Nėra daug studijų, analizuojančių intraveninių narkomanų izoliuoto triburio vožtuvo infekcinio endokardito chirurginio gydymo rezultatus. Duomenų apie tokių ligonių gydymą Lietuvoje nėra. Mes pateikiame pastarųjų 10-ies metų rezultatus, gydant intraveninius narkomanus, operuotus dėl triburio vožtuvo infekcinio endokardito. Įvertinome triburio vožtuvo protezavimo biologiniu vožtuvu ir plastikos ankstyvuosius bei vėlyvuosius rezultatus. Ligoniai ir metodai: Ši studija retrospektyvi. Atlikta 18 ligonių, operuotų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre dėl izoliuoto triburio vožtuvo infekcinio endokardito 2000–2010 m., duomenų analizė. Visi ligoniai vartojo intraveninius narkotikus. Rezultatai: Pooperaciniu laikotarpiu nemirė nė vienas ligonis, visi išrašyti iš stacionaro. Ankstyvųjų pooperacinių komplikacijų pasitaikė tik ligoniams, kuriems atliktas triburio vožtuvo protezavimas (4 iš 14 pacientų). Tačiau skirtumas, palyginti su triburio vožtuvo plastikos grupe, nereikšmingas (p=0,225). Ilgesnė hospitalizacijos trukmė buvo po TV protezavimo biologiniu protezu (27,7±14,5 d.) nei po TV plastikos (18,7±15,1 d.). Vėlyvosios komplikacijos išsivystė 8 ligoniams: septyniems buvo atliktas pirminis TV protezavimas biologiniu vožtuvu ir vienam – TV plastika. Keturiems ligoniams buvo infekcinio endokardito atkrytis. Vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu mirė 4 (22 %) ligoniai. Išvados: Daliai intraveninių narkomanų triburio vožtuvo chirurginė korekcija yra vienintelis veiksmingas triburio vožtuvo infekcinio endokardito gydymo būdas. Po triburio vožtuvo protezavimo biologiniu protezu dažnai būna ankstyvųjų ir vėlyvųjų komplikacijų. Triburio vožtuvo plastika – saugesnis gydymo būdas ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Reikšminiai žodžiai: triburis vožtuvas, intraveninių narkotikų vartojimas, infekcinis endokarditas, triburio vožtuvo plastika, triburio vožtuvo protezavimas, komplikacijos The experience of surgery for isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug abusers Gediminas Džiugas1, Kęstutis Ručinskas1 , Palmyra Semėnienė1, Karolina Džiugienė2, ArimantasGrebelis1, Vytautas Sirvydis1 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: [email protected] 2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Objective: Tricuspid valve infective endocarditis usually affects intravenous drug users. At least 5% of patients with tricuspid valve infective endocarditis have to be treated surgically. Few data exist on surgery for the isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug abusers, and there is no such data in Lithuania. This study summarizes our experience in a surgical treatment of isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug users. Patients and methods: This is a retrospective analysis of 18 patients operated on for isolated tricuspid valve infective endocarditis in our centre in 2000–2010. All the patients were intravenous drug abusers. Results: There were no perioperative deaths. Early complications were observed only in the tricuspid valve replacement group (4/14), but there was no significant difference (p = 0.225) was compared to the reconstruction group. There was a longer hospitalization period (27.7 ± 14.5 d) for tricuspid valve replacement than for tricuspid valve reconstruction (18.7 ± 15.1 d.). Eight patients had late complications, of them seven had undergone initial tricuspid valve replacement and one – reconstruction. Four patients had recurrent endocarditis. Late mortality was in 4 (22 %) patients. Conclusion: For some intravenous drug abusers, tricuspid valve surgery for tricuspid valve infective endocarditis is the only effective treatment. Tricuspid valve replacement with biological prosthesis for intravenous drug abusers is associated with numerous early and late postoperative complications. Tricuspid valve reconstruction is a safe method of treatment in the early postoperative period. Key words: tricuspid valve, intravenous drug abusers, infective endocarditis, tricuspid valve reconstruction, tricuspid valve replacement, complications

Vaikų širdies transplantacija: Vilniaus širdies chirurgijos centro patirtis

Rita Sudikienė1,2 , Radvilė Malickaitė2 , Virgilijus Lebetkevičius2 , Virgilijus Tarutis2 , Kęstutis Ručinskas2 , Vytautas Sirvydis2 1Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika2Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: rita.sudikienė@santa.lt Įvadas: Kardiomiopatijos ir įgimtos širdies ydos yra paskutinės stadijos, nepagydomo širdies nepakankamumo priežastys vaikų amžiuje. Efektyviausias gydymo metodas yra širdies transplantacija. Endomiokardo biopsija yra pripažinta atmetimo diagnostikos aukso standartu, tačiau echokardiografija yra svarbiausias neinvazinis tyrimas po širdies persodinimo. Darbo tikslas: Įvertinti Vilniaus širdies chirurgijos centre vaikams atliktų širdies transplantacijų rezultatus ir palyginti su literatūros duomenimis. Echokardiografijos tyrimu mėginti optimizuoti parametrus, kuriais vadovaujantis būtų galima įtarti ankstyvuosius atmetimo požymius, juos susieti su biopsijos duomenimis, imunologiniais ir biocheminiais pakitimais. Ligoniai metodai: Vilniaus širdies chirurgijos centre nuo 2001 metų atliktos penkios širdies transplantacijos vaikams. Pagrindinės komplikacijos: atmetimo reakcija, infekcija ir imunosupresinio gydymo šalutinis poveikis. Pagrindinis dėmesys skirtas diastolinės funkcijos vertinimui echokardiografiniu būdu. Rezultatai: Echokardiografijos metodu vertinant mitralinio vožtuvo žiedo judesio greitį sistolėje ir diastolėje (Sm ir E’) ir transmitralinio ankstyvos diastolės mitralinio vožtuvo greičio E ir E’ santykį (E/E’), buvo rasta koreliacija su 2R atmetimo reakcija, ši koreliacija patvirtinta biopsijos duomenimis bei natriuretinio peptido (BNP) padidėjimu. Nustatyta, kad kiekvienam pacientui yra svarbi jo paties echokardiografinių duomenų ir BNP kaita (pasikeitimas iki 10 % susijęs su atmetimu). Išvados: Širdies transplantacija yra veiksmingos kraštutinai sunkaus vaikų širdies nepakankamumo gydymo metodas. Prieš širdies transplantaciją būtina įvertinti recipiento santykinės rizikos veiksnių, tinkamai paruošti transplantacijai didelės rizikos pacientus, kad būtų išvengta ūminio atmetimo reakcijos ankstyvuoju laikotarpiu. Būtina indukcinio gydymo standartizacija. Echokardiografijos metodu tiriant diastolinę funkciją, pagal E, E’ greičius bei jų santykį E/E’, taip pat BNP pokyčius galima įtarti ar paneigti atmetimo reakciją ir sumažinti širdies biopsijų skaičių. Echokardiografija yra labai svarbus metodas humoraliniam transplantato atmetimui nustatyti, kai biopsijos atsakymas neigiamas. Reikšminiai žodžiai: vaikų širdies transplantacija, transplantato atmetimas, imunosupresija po transplantacijos Cardiac transplantation in pediatric patients: experience of vilnius cardiac surgery center Rita Sudikienė1,2 , Radvilė Malickaitė2 , Virgilijus Lebetkevičius2 , Virgilijus Tarutis2 , Kęstutis Ručinskas2 , Vytautas Sirvydis2 1Vilnius University Clinic of Children’s Diseases2Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: rita.sudikienė@santa.lt Pediatric heart transplantation is a surgical therapy for dilated cardiomyopathy and for complex congenital heart defects. Endomiocardial biopsies have remained a gold standard to detect the rejection. Echocardiography remains the main noninvasive method of the follow-up. We report the experience of the Vilnius hHeart sSurgery cCenter. Assessment of the diastolic dysfunction by tissue doppler and correlation with biopsy and BNP was assessed. E/E‘ &lt;7 and BNP &gt;100 pg/ml was associated with 0-1R rejection, E/E‘ &gt;7 and BNP&gt; 200 pg/ml was related with 2R rejection. Keywords: cardiac transplantation in pediatric patient

Disekuojamoji torakoabdominalinės aortos aneurizma: nediagnozuota fistulė į kairįjį pagrindinį bronchą

Vytautas Sirvydis1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius1, Vytautas Pronckus1, Remigijus Sipavičius1, Stasys Stankevičius2, Mindaugas Balčiūnas2, Povilas Radikas2, Evaldas Žurauskas31 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Širdies chirurgijos centras,Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių klinikos", Santariškių g. 2, LT-08611 VilniusEl. paštas: [email protected] Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika,Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras,Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių klinikos"3 Valstybinis patologijos centras Įvadas Pateikiamas nediagnozuotos disekuojamosios torakoabdominalinės aneurizmos (Crawfordo II tipo) fistulės į kairįjį plautį atvejis. Klinikinis atvejis Didelė intervencijos rizika ir sąlyginai stabili ligonio būklė nutolino operaciją. Paskutinio hospitalizavimo metu buvo įtarta aneurizmos disekacija ir spindžio trombozė. Dėl sparčiai blogėjančios būklės ligonis buvo operuojamas skubos tvarka. Operuojant rasta pilna trombų disekuojanti degeneravusi nusileidžiančiosios aortos aneurizma ir jos fistulė į kairįjį pagrindinį bronchą. Pašalinus aneurizmos maišą, nusileidžiančioji aorta buvo pakeista kraujagysliniu protezu, pašalintas ir nefunkcionavęs kairysis plautis. Pooperacinį laikotarpį sunkino tebesitęsiantis difuzinis kraujavimas. Nepaisant intensyvaus gydymo, ligonio būklė vis blogėjo ir jis mirė antrą parą po operacijos nuo dauginio organų nepakankamumo. Patologiniu pašalintojo plaučio tyrimu nustatyti seni organizuoti trombai ir nauji krešuliai bronchuose, taip pat cholesterolio kristalai parenchimoje, rodantys kraujavimo epizodus ir lėtinę embolizaciją aterominėmis plokštelėmis pro aneurizmos ir broncho fistulę. Išvada Ligonius, kuriems yra torakoabdominalinė aortos aneurizma, reikia stebėti labai aktyviai ir trumpai, o indikacijos chirurginiam gydymui turi būti nustatomos anksčiau ir ryžtingiau. Reikšminiai žodžiai: krūtinės aortos aneurizma, pilvo aortos aneurizma, disekuojamoji aortos aneurizma, aortos plyšimas Dissecting thoracoabdominal aortic aneurysm: an undiagnosed rupture into the left main bronchus Vytautas Sirvydis1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius1, Vytautas Pronckus1, Remigijus Sipavičius1, Stasys Stankevičius2, Mindaugas Balčiūnas2, Povilas Radikas2, Evaldas Žurauskas3 Background A case report presents a patient with undiagnosed Crawford type II dissecting thoracoabdominal aneurysm fistulation into the left main bronchus. Case report The high risk associated with the aneurysm repair and the conditionally stable patient’s state delayed the elective operative treatment. At a recent admission, aneurysm dissection with lumen thrombosis was suspected. The quickly deteriorating patient’s condition determined urgent surgical intervention. A dissecting degenerative descending aortic aneurysm packed with a large amount of thrombi and fistulation into the left main bronchus was found during the procedure. Following debridiment the descending aorta was replaced with a prosthetic graft, and the non-functioning left lung was extirpated. Persistent diffuse bleeding complicated the early postoperative course. Despite the aggressive medical therapy, the patient’s condition deteriorated progressively and he died on the second postoperative day due to multisystemic organ failure. Pathological investigation of the resected left lung showed chronic organized thrombi and fresh clots within the bronchi with cholesterol crystals in the parenchyma, evidencing bleeding episodes with chronic embolisation with atheromatous plaques through the aneurysm-bronchial fistula. Conclusion The follow-up of patients with thoracoabdominal aneurysm should be very active and short, and indications for surgical repair should be determined earlier and more decisively. Keywords: thoracic aortic aneurysm, abdominal aortic aneurysm, dissecting aortic aneurysm, aortic ruptur

Citomegalovirusinės ligos gastrointes-tininė forma po širdies persodinimo

Aleksejus Zorinas1, Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Radvilė Malickaitė1, Gitana Žemaitytė2, Vytė Valerija Maneikienė2, Vytautas Sirvydis11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]; [email protected] Citomegalovirusinis (CMV) virškinimo trakto pažeidimas yra vienas iš klinikinių infekcijos poreiškių pacientams po organų persodinimo. Gastrointestininės CMV formos diagnostika dažnai yra sudėtinga, o padariniai sunkūs. Pristatomas CMV ligos po širdies persodinimo atvejis, diagnostikos ypatumai ir gydymo rekomendacijos. Pagrindiniai žodžiai: širdies persodinimas, citomegalo viruso infekcija Subaortic stenosis and mitral valve anomaly: surgical treatment aspects Aleksejus Zorinas1, Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Radvilė Malickaitė1, Gitana Žemaitytė2, Vytė Valerija Maneikienė2, Vytautas Sirvydis11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]; [email protected] Cytomegalovirus infection can cause lesions of different organs, including gastrointestinal tract. In transplant patients, CMV infection can be associated with severe consequences. This case details the clinical and diagnostic features of gastrointestinal CMV disease in a patient after heart transplantation, in which treatment resulted in a complete resolution of the symptoms. Key words: heart transplantation, cytomegalovirus infectio

Stambiųjų kraujagyslių transpozicija ir arterijų sukeitimo operacijos: mūsų patirtis

Kęstutis Lankutis1, Virgilijus Lebetkevičius2, Virgilijus Tarutis2, Vidmantas Žilinskas2, Sigitas Čibiras2, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė2, Vytautas Sirvydis21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Straipsnyje apžvelgiama mūsų techniškai sunkios arterijų sukeitimo operacijos (Jatene) ir stambiųjų kraujagyslių transpozicijos vaikams patirtis. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai nagrinėjami 48 ligoniai, kuriems mūsų centre buvo atlikta arterijų sukeitimo operacija. Daugeliu atvejų – tai d-transpozicija ir keturiais atvejais buvo dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio ir transpozicija (Taussig-Bing tipas). Operacijos atliktos naudojant dirbtinę kraujotaką, kartu atlikta anatomiškai radikali ydos korekcija. Rezultatai Nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2007 m. kovo mėn. operuoti 27 kūdikiai. Šiuo laikotarpiu, išmokus operacijos technikos, taikyta standartinė operacijos metodika. Operacinis šios grupės mirtingumas 11%. Dažniausia mirties priežastis – miokardo išemija dėl nesėkmingos vainikinių arterijų perkėlimo procedūros, esant nepalankiai anatominei jų padėčiai. Dėl pooperacinių vėlyvųjų komplikacijų stebėti keturi ligoniai, kuriems buvo įvairaus laipsnio plaučių arterijos stenozė. Du ligoniai dėl šios komplikacijos operuoti. Išvados Arterijų sukeitimo operacijos kaip fiziologiškiausios yra pirmo pasirinkimo vaikams, kuriems yra stambiųjų kraujagyslių transpozicija. Pastaraisiais metais pasiekta gana gerų ir priimtinų mirtingumo ir kokybės rodiklių. Pagrindiniai žodžiai: arterijų sukeitimo operacija, Jatene operacija, pagrindinių arterijų transpozicija Our experience in arterial switch operation of the great arteries Kęstutis Lankutis1, Virgilijus Lebetkevičius2, Virgilijus Tarutis2, Vidmantas Žilinskas2, Sigitas Čibiras2, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė2, Vytautas Sirvydis21 Cardiac Surgery Centre of Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Cardiac Surgery Centre, Vilnius University, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected] Background / objective A review of our experience in the technically demanding arterial switch operation (Jatene) in transposition of the great arteries in children. Patients and methods 48 children who underwent an arterial switch operation at our Centre were retrospectively reviewed. The underlying pathology was d-transposition of the great arteries and a double outlet right ventricle of Taussig-Bing transposition type in four cases. The operation was performed in cardiopulmonary bypass for anatomically repair of the transposition. Results From January 2002 – March 2007, 27 infants underwent an arterial switch operation. Operative mortality in this period was 11%, in most cases from myocardial ischemia following unsuccessful transfer of a dangerous pattern of coronary arteries. Postoperative morbidity occurred in four patients who presented various degrees of pulmonary stenosis artery. Two patients required reoperation. Conclusions The arterial switch operation is considered to be a procedure of choice for correction of transposition of the great arteries. The operation involves acceptable mortality and morbidity. Key words: arterial switch operation, Jatene operation, transposition of the great arterie